Kitą savaitę Seime prasidės patobulinto Darbo kodekso svarstymas. Jame įrašytas ir įpareigojimas nuo liepos didinti atlyginimus – numatyta, kad minimali mėnesio alga (MMA) galės būti mokama tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Skeptiškai į tokią nuostatą žiūri ne tik darbdavių atstovai, bet suabejoja ir patys naujojo Darbo kodekso kūrėjai.
„Suprantame, kad galbūt atsiras tokių, kurie bandys tik nežymiai pakelti darbo užmokestį“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, iškart pabandžiusi apsiginti nuo skeptiškų klausimų, kas yra nekvalifikuotas darbas ir kiek mažiausiai galima pakelti atlyginimą, kad jis nebebūtų minimalus – dešimčia, penkiasdešimčia centų? Euru?
Darbdavių atstovai mato ir kitą galimybę apeiti tokį įpareigojimą – gali būti, kad staigiai neva sumažės visu etatu dirbančių žmonių. Verslas apskritai negaili kritikos valdžiai, kuri verčia įmones didinti atlyginimus, kai tuo metu viešojo sektoriaus darbo užmokestis yra keliamas vangiai.
Kas yra nekvalifikuotas darbas?
Atsiranda klausimas, kiek didinti yra pakankamai, – klausė D.Arlauskas.
Minimalų atlyginimą, jeigu bus priimtas naujas Darbo kodeksas, nuo šiol bus galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Išsyk kyla klausimas, kas yra nekvalifikuotas darbas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas pateikia tik labai aptakų paaiškinimą.
„Tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai“, – aiškina ministerija. O darbdavių atstovai prognozuoja, kad dėl tokio apibrėžimo kils problemų.
„Atsiranda klausimas, kiek didinti yra pakankamai. Juk labai svarbu, ar tai bus pririšimas prie mėnesio atlyginimo, ar valandinio atlyginimo. Bus labai daug interpretacijų. Manau, kad reikia laukti gan ryškaus sukrėtimo, nes jeigu tikrai bus priimtas Darbo kodeksas, tai bus labai daug neaiškumų“, – 15min aiškino Danukas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys.
Jo manymu, verslas į tokį naują reikalavimą gali sureaguoti panašiai, kaip ir kiekvienąsyk, kai buvo didinamas minimalus mėnesio užmokestis: „Manau, kad prasidės manipuliacijos. Ant popieriaus atlyginimas padidės, bet žmonės tariamai mažiau dirbs.“
Tuo, kad įmonės imsis manipuliacijų, neabejoja ir kitas verslo atstovas – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Linki sąmoningumo darbuotojams
„Jeigu nemoka kažkas net minimalaus atlyginimo, tai iš tikrųjų yra labai blogai. Būtina tą daryti ir tuo neapsiriboti – atlyginimai turi augti“, – 15min aiškino V.Sutkus. Todėl jis džiaugiasi „Sodros“ iniciatyva visiems mažai uždirbantiems žmonėms siųsti informaciją apie prognozuojamą jų pensijos dydį.
„Tai turi būti toks visuotinis supratimas – nemokėdami bent kiek padorių atlyginimų mes Lietuvoje neišlaikysime darbuotojų ir mūsų verslas nukentės, jau nekalbu apie vidaus rinkos vartojimą. Bet darbuotojai, ir ypač profesinės sąjungos, turi suvokti, kad darbuotojai turi kovoti už savo interesus, už tai, kad nebūtų pažeidinėjami įstatymai“, – aiškino verslininkų atstovas.
Jis neabejoja, kad bus verslininkų, kurie bandys kažkaip apeiti naujus įstatymus, tačiau, jo nuomone, ilgainiui tokį mąstymą reikėtų išguiti.
„Reikia, kad viskas būtų truputį laisviau, bet skaidriai, pagal įstatymą, kad tai taptų įpročiu. Nes tai, ką jūs sakote, yra iš praeities: mes kažkaip bandysime pagudrauti, kažkaip galbūt apeisime, kažkam gal ir pasiseks apeiti. Tai yra ydinga filosofija, taip neturėtume mąstyti“, – kalbėjo V.Sutkus.
Nei jis, nei D.Arlauskas negaili kritikos valdžiai, kuri, spausdama verslą didinti atlyginimus, pati tą daro vangiai.
Pirma reforma, tik po to – didesni atlyginimai
„Viena iš prioritetinių šios Vyriausybės veiklos sričių – viešojo sektoriaus reforma. Kol kas jai dar rengiamasi, tačiau, be viso kito, bus siekiama optimizuoti valstybės tarnyboje dirbančių žmonių skaičių. Tai padarius būtų sutaupyta nemažai lėšų, iš šių sutaupymų – ne kažkokių papildomų asignavimų iš biudžeto – ir būtų galima skirti likusių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimui“, – 15min sakė premjero patarėjas Tomas Beržinskas, paklaustas, kodėl valstybė nerodo pavyzdžio tiesiog pati padidindama atlyginimus viešajam sektoriui.
Bus siekiama optimizuoti valstybės tarnyboje dirbančių žmonių skaičių. Tai padarius būtų sutaupyta nemažai lėšų, iš šių sutaupymų – ne kažkokių papildomų asignavimų iš biudžeto – ir būtų galima skirti likusių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimui, – aiškino T.Beržinskas.
Negalima sakyti, kad nedidina visiškai. Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi siūlymą bazinį politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinį atlyginimą padidinti pusantro euro. Nors tam prireiks net 30 mln. papildomų eurų, kiekvienam darbuotojui atlyginimas padidės vos procentu, kai vidutinis atlyginimas, kaip prognozuoja Finansų ministerija, šalyje šiemet išaugs kone 6,7 proc. Šis atlyginimo didinimas paliestų apie 230 tūkst. žmonių, kurių bazinė alga pastarąjį kartą buvo didinta tik prieš krizę, o 2009 metais smarkiai sumažinta.
„Tikrai buvo pamąstymų, kad valstybė galėtų būti pavyzdys – ji didina viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus“, – sakė D.Arlauskas. Vyriausybės požiūrį į privatų verslą jis pavadino intelektualiniu amoralumu.
„Pasakysiu ciniškai – galima išvaryti dar daugiau į užsienį mūsų žmonių, ir tada darbdaviai bus priversti didinti atlyginimus ir valdžia tarsi ir galės girtis, kad pakilo atlyginimai. Tačiau jie kyla tik dėl didžiulio spaudimo darbo rinkoje. Protinga valdžia turėtų kelti klausimus, ką mes darom, nes mes matome, kad mūsų ekonomika tampa netvari – mes daugiau pravalgom nei uždirbam“, – svarstė darbdavių atstovas. Jo manymu, kažkiek darbdavių galbūt ir pakels atlyginimus, tačiau dalis jų ras kitų išeičių.
Tuo metu V.Sutkus mato kitą būdą, kaip valstybė galėtų skatinti verslą didinti atlyginimus.
Didžiausia opa – viešieji pirkimai
„Didinti atlyginimus biudžetiniams darbuotojams – reikia pirma surinkti į biudžetą daugiau pinigų. Būčiau šalininkas kitokios reorganizacijos, tokios, kokia dabar vyksta Vyriausybėje. Pats principas, kai trečdalį žmonių atleidi, o kitiems padidini atlyginimus, yra sveikintinas viešajam sektoriui. Ypač turint omenyje, kad viešasis sektorius yra gana didelis. Jis gali būti sumažintas“, – kalbėjo V.Sutkus.
Priminsime, kad Saulius Skvernelis prieš rinkimus daug kalbėjo apie biudžetinio sektoriaus konsolidaciją ir planus atleisti tūkstančius darbuotojų.
Tačiau, V.Sutkaus nuomone, valstybė galėtų paskatinti verslą ir pakeitusi viešųjų pirkimų tvarką.
„Per viešuosius pirkimus yra išleidžiama kasmet per 4 mlrd. eurų. Tai yra didžiulė suma ir valstybė yra didžiausias rinkos žaidėjas. Nėra nė vienos tokios įmonės. Viešuosiuose pirkimuose dalyvauja žemiausia kaina. Jeigu valstybė perka už mažiausią kainą, tai ką turi daryti konkurso dalyvis? Taupyti. Tai sutaupyti dedant daugiau smėlio į skiedinį neišeina, todėl jie taupo atlyginimus – moka mažus atlyginimus, moka juos vokeliuose“, – svarstė V.Sutkus.
