15min aprašė jau ne vieną istoriją, kaip studentai ar IT sektoriaus darbuotojai užsieniečiai vargsta mindami Migracijos departamento slenkstį. Jaunų verslininkų atstovai, dirbantys „Vilnius Tech Park“, jau pamažu dairosi į kitas valstybes, yra pavyzdžių, kai startuoliai, nesusitvarkę su painiomis migracijos taisyklėmis, jau išvyko dirbti kitur, tarkime, į skaitmeninę pilietybę suteikiančią Estiją.
Kantrybė trūko jau ir Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui: „Mes net į talentingiausius žmones žiūrime kaip į potencialius priešus.“ Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas viliasi, kad situacija pasikeis po Migracijos departamento pertvarkos it tikina, kad dėl dabartinės situacijos yra kalta departamento vadovybė.
Tiesa, E.Gudzinskaitė situaciją vertina kiek kitaip: „Didžiuojuosi Migracijos departamento darbuotojais, kurie, nepaisant politikų, žiniasklaidos ir kitų visuomenės atstovų spaudimo, atsakingai ir kruopščiai atlieka savo darbą ir vadovaujasi teisės aktais, nepasiduoda neteisėtam poveikiui.“
Iš Migracijos departamento išsivedė policija
Iranietis Pasha Naserabadi Lietuvoje – nuo 2014 metų. Jis čia turi verslą, dabar – dar ir studijuoja finansus ir bankininkystę Vilniaus universitete. Tačiau kelis mėnesius vasarą Lietuvoje jis gyveno nelegaliai, o rugpjūčio pabaigoje iš Migracijos departamento jis buvo išvesdintas policijos ir vyrui liepta per kelis mėnesius palikti šalį.
Vyras dar praėjusių metų pabaigoje užpildė prašymą Migracijos departamente pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Leidimui nustojus galioti, jis gavo vizą ir taip galėjo Lietuvoje dar likti iki šių metų birželio vidurio. Tačiau Migracijos departamentas, pradėjęs leidimo gyventi pratęsimo procedūrą, nusprendė, kad P.Naserabadi realios veiklos Lietuvoje neatlieka, kyla nelegalios migracijos grėsmė, todėl ne tik nepratęsė leidimo gyventi, bet anuliavo ir vizą. Taip verslą „Vilnius Tech Park“ vystantis P.Naserabadi tapo nelegalu.
Jeigu matysiu, kad čia mano teisės ir toliau negerbiamos, aš neprašysiu daugiau leidimo gyventi. Aš norėčiau gauti leidimą toje šalyje, kuria galiu pasitikėti, – 15min sakė Pasha Naserabadi iš Irano
„Galiausiai jie priėmė sprendimą, kad aš keliu nelegalios imigracijos grėsmę. Aš nepaklusau, aš likau“, – 15min pasakojo jis. Likęs Lietuvoje vyras bandė gauti kitą vizą – sutartu laiku nuvyko į Migracijos departamentą. Ten nelegaliai Lietuvoje gyvenančio vyro jau laukė policija – pareigūnai jį išvežė į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą.
„Aš gyvenau nelegaliai, nors labai norėjau gyventi ir dirbti legaliai. Policija man išdavė dokumentą, kuriame nurodoma, kad per tris mėnesius turiu išvykti iš šalies. Laikotarpis vėliau pratęstas dar mėnesiui“, – pasakojo vyras.
Rugsėjį vyras pradėjo studijas Vilniaus universitete. Nepaisant to, vis tiek turėjo išvykti – spalio pabaigoje jis iškeliavo į Lietuvos ambasadą Turkijoje, kur lapkritį gavo studento vizą ir galėjo grįžti į Lietuvą. Todėl jis dabar Lietuvoje vėl gyvena ir verslą kuria legaliai, tačiau nežino, ar bus čia po studijų baigimo, nes sako nejaučiantis pagarbos.
„Aš pamačiau skelbimą apie Lietuvą, kviečiantį atvykti čia su savo verslu. Nebuvo tiek sunkumų tuomet, aš atvykau čia, įsteigiau savo kompaniją. Kasmet mes matome naujus reikalavimus. Bet jie turėtų būti taikomi naujiems verslams, o ne tiems, kurie jau atvykę ir dirba čia. Tai yra labai blogai šalies reputacijai. Aš čia jau ketverius metus, jie negali pakeisti žaidimo taisyklių man dabar. Jeigu matysiu, kad čia mano teisės ir toliau negerbiamos, aš neprašysiu daugiau leidimo gyventi. Aš norėčiau gauti leidimą toje šalyje, kuria galiu pasitikėti“, – 15min pasakojo P.Naserabadi.
Remigijus Šimašius: situacija žinoma iki skausmo
Su startuolių bendruomene ir tarptautinėmis kompanijos susitinkantis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikino, kad pastaruoju metu susitikimų metu dominuoja migracijos klausimai.
Visas pasaulis kovoja dėl talentų. Tuo metu mes net į talentingiausius žmones žiūrime kaip į potencialius priešus, – sakė Vilniaus meras
„Taisyklės daug kur turi apribojimų, bet Lietuvoje išskirčiau požiūrį į klientą. Matau, kad užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, kai kurių institucijų apskritai net nėra traktuojami kaip klientai, o kaip kažkokia problema, su kuria reikia susidoroti. Man tai yra visiškai nepriimtina“, – 15min sakė sostinės meras.
Jo teigimu, tai labai „disonuoja su politika, kenkia miesto ekonomikai ir miestiečiams“.
R.Šimašius pažymėjo, kad atvažiuoti ir įsikurti Vilniuje užsieniečiams nėra sunku. Dažniausiai su keblumais jie susiduria jau gerokai vėliau, tarkime, bandydami prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Jeigu buvo leidžiama žmogui atvykti, tai greičiausiai jis praėjo saugumo filtrus, bet vėliau jis jau yra neaptarnaujamas. Dabar atrodo, kad pagrindinė migracijos funkcija yra surasti, kaip ko nors neįleisti arba išvaryti. Kai tuo tarpu visas pasaulis kovoja dėl talentų. Tuo metu mes net į talentingiausius žmones žiūrime kaip į potencialius priešus“, – apgailestavo meras.
Nors Migracijos departamentas ruošiasi reformai, R.Šimašiaus teigimu, ne tai yra svarbiausia. Jeigu ir esant dabartinei jo struktūrai darbuotojai žiūrėtų į žmogų kaip į klientą ir norėtų jam padėti, situacija būtų kur kas geresnė. Dabar, jo teigimu, dažnai net anglų kalba aptarnavimą pasirinkę žmonės tuojau pat supranta, kad konsultantas su jais bendraus tik rusiškai.
„Miestui tai yra labai skausminga. Vilnius konkuruoja tarptautinėje arenoje ir, norint, kad tarptautinės kompanijos ar maži startuoliai čia įsisteigtų, natūralu, kad reikia, jog būtų galima čia atvažiuoti ir gerai jaustis užsieniečiams, kad būtų aptarnavimo kokybė gera bet kokioje institucijoje. Kartais žmonės yra ne tai, kad iškrapštomi iš Lietuvos, bet su jais nebendraujama kaip su normaliais klientais, tai apskritai šauname sau į koją. (…) Į visus a priori žiūrima kaip į pažeidėjus ir bandoma bausti. Kaip padėti, man atrodo, tokių uždavinių net nekeliama“, – kalbėjo R.Šimašius.
Eimutis Misiūnas: toną užduoda departamento vadovybė
„Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl apibendrintai vertinti sudėtinga. Visi nepatenkintieji Migracijos departamento sprendimais gali kreiptis į teismą ir sprendimus apskųsti“, – 15min raštu perduotame komentare teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Akivaizdu, kad naujos verslo formos tampa iššūkiu sustabarėjusiai sistemai ir sprendimams toną užduoda departamento vadovybė, – sakė E.Misiūnas
Jo teigimu, artimiausiu metu šiuo klausimu bus sušauktas Migracijos komisijos pasitarimas.
„Akivaizdu, kad naujos verslo formos tampa iššūkiu sustabarėjusiai sistemai ir sprendimams toną užduoda departamento vadovybė“, – tikino E.Misiūnas.
Jis Migracijos departamento vadovės E.Gudzinskaitės veiklą vasarį įvertino neigiamai. Ministro manymu, ji darė nepakankamai, kad suvaldytų chaosą departamente. Tuo metu užsieniečiai, norėdami papulti pas Migracijos departamento specialistus, į eiles pradėdavo rikiuotis naktimis.
E.Gudzinskaitė nustebo, kad ir dabar ministras jos pusėn leidžia kritikos strėles.
„Tikiuosi, jūs ne taip supratote ministrą, ir jis dabartinę praktiką su „dabartine vadovybe“ sieja gerąja prasme. Priešingu atveju tai girdėti būtų labai keista, nes nesu iš ministro sulaukusi jokių priekaištų šiuo klausimu“, – 15min raštu sakė E.Gudzinskaitė.
Ministras viliasi, kad situacija pasikeis po Migracijos departamento pertvarkos.
„Migracijos funkcijos pertvarkai skirtų įstatymų paketui po pateikimo yra pritaręs Seimas, šiuo metu baigiamas derinti Migracijos departamento pertvarkos planas. Vienas iš pagrindinių pertvarkos tikslų – aukštesnė aptarnavimo kokybė, todėl tai tiesiogiai liečia visus besikreipiančius į Migracijos departamentą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad centralizavus departamento funkcijų vykdymą atsiras galimybė nustatyti aiškius aptarnavimo standartus, terminus, taip pat reikalauti asmeninės tarnautojų atsakomybės“, – aiškino E.Misiūnas.
E.Gudzinskaitė didžiuojasi Migracijos departamento darbuotojais
15min pateikė E.Gudzinskaitei kelis atvejus, kai užsieniečiai negavo leidimo gyventi Lietuvoje. Jos manymu, visais tais atvejais užsieniečiai paprasčiausiai nevykdė reikalavimų, todėl reikalingų dokumentų ir negavo. Apskritai Migracijos departamento darbuotojai, jos nuomone, dirba labai gerai.
„Migracijos departamento darbuotojai nevertina įmonių veiklos modelio ir pasirinktų veiklos tikslų, priemonių ir pan., kai būtų svarbu išmanyti srities specifiką. Tai daro „Versli Lietuva“ startuolių atveju. Migracijos departamento darbuotojai vertina tai, ar užsieniečių įmonės tenkina įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus reikalavimus“, – aiškino ji 15min.
„Šiam darbui atlikti Migracijos departamento darbuotojai turi reikiamos kompetencijos. Jiems organizuojami specializuoti mokymai, konsultacijos įmonių buhalterinės apskaitos, darbo teisės ir kitais klausimais“, – aiškino ji.
Paklausta, ar Migracijos departamentas nepriekaištingai atlieka savo darbą, E.Gudzinskaitė atsakė: „Didžiuojuosi Migracijos departamento darbuotojais, kurie, nepaisant politikų, žiniasklaidos ir kitų visuomenės atstovų spaudimo, atsakingai ir kruopščiai atlieka savo darbą ir vadovaujasi teisės aktais, nepasiduoda neteisėtam poveikiui. Migracijos departamento darbuotojų gero darbo, taip pat sėkmingo bendradarbiavimo su kitomis tarnybomis, ypač policijos migracijos padaliniais, dėka pavyko suvaldyti ir ryškiai sumažinti fiktyvių įmonių reiškinį.“
Kalbant apie tikrus investuotojus ir tikrus verslininkus iš užsienio, iš jų sulaukiame labai pozityvių atsiliepimų apie Migracijos departamento darbą, – sakė E.Gudzinskaitė
Tuo metu verslininkai, kuriuos moteris vadina „tikrais“, Migracijos departamento darbą esą vertina labai palankiai.
„Kalbant apie tikrus investuotojus ir tikrus verslininkus iš užsienio, iš jų sulaukiame labai pozityvių atsiliepimų apie Migracijos departamento darbą. Nuo šių metų liepos Migracijos departamente vykdoma klientų apklausa apie aptarnavimo kokybę. Iš visų gautų anoniminių įvertinimų 95 proc. aptarnavimą Migracijos departamente įvertino „labai gerai“, – rašo Migracijos departamento vadovė.
Jos nuomone, pagerinti darbą vis tik būtų galima – pirmiausia reikėtų tobulinti valstybės komunikaciją apie imigracijos į Lietuvą galimybes.
„Laikas nuo laiko gauname paklausimų iš užsieniečių, ar jie galėtų gauti leidimą gyventi, jeigu nusipirktų nuosavybės Lietuvoje. Ne, Lietuvoje neparduodami nei leidimai gyventi, nei Lietuvos Respublikos pilietybė.
Taip pat reikia gerinti komunikaciją tarp pačių valstybės įstaigų. Šiuo klausimu buvome susitikę su Ūkio ministerijos ir kitų institucijų atstovais, susitinku su „Go Vilnius“ ir kitais atstovais, taip pat nuolat keičiamės informacija su „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ atstovais“, – tikino Migracijos departamento vadovė.
Nepaisant to, VRM Migracijos departamentui turi daug priekaištų. Penktadienį departamentas pranešė, kad Migracijos departamente ministerijos iniciatyva atliekamas auditas. Juo siekiama įvertinti, kaip institucijos direktorė E.Gudzinskaitė įgyvendina jai iškeltas šių metų užduotis.
