Pastarąjį dešimtmetį G.Gižaitė sukosi viename Lietuvoje gerai žinomame ekologiškų prekių mažmeninės prekybos tinkle. Pradžioje stovėjusi už prekystalio, ji netruko įsitraukti į tinklo veiklos koordinavimo procesą.
Prieš pusantrų metų jauna vilnietė pakoregavo savo užimtą dienotvarkę ir samdomą darbą ėmė derinti su individualia veikla – įkūrė elektroninę ekologiškų produktų parduotuvę „Pas Giedrę“.
Nuo tos dienos ėmė nenumaldomai artintis lemiamas G.Gižaitės gyvenimo lūžis.
„Bemaž metus aktyviai dirbau dviem frontais. Kadangi abiejuose turėjau labai daug atsakomybių, pradėjo kentėti ir fizinė, ir emocinė mano sveikata, o gyvenimas tapo nuolatiniu darbu. Natūraliai priėjau kryžkelę, kurioje privalėjau pasirinkti iš šių dviejų veiklų vieną. Nugalėjo mano aistra – individuali veikla“, – pripažįsta tik 2019 metų pabaigoje poziciją samdomame darbe palikusi G.Gižaitė.
Darbo vietą senamiestyje atrado per „Instagram'ą“
„Pajutau troškimą pagaliau išbandyti naujus dalykus, kuriuos galėčiau daryti kaip noriu pati, su niekuo nederindama, neatsiklausdama. Atėjo suvokimas, kad pagaliau privalau išlaisvinti savo fantaziją. Dabar arba galbūt jau niekada“, – motyvaciją atskleidžia pradedančioji verslininkė.
Prieš mažiau nei du mėnesius darbo kabinetą jį įsikūrė sostinės A.Jakšto gatvėje stūksančiame „Vaidilos“ teatre drauge su kitais šešiais ambicingais, motyvuotais žmonėmis.
Šiame kabinete vilnietė kantriai ir lipdo nuosavą verslą. Jaukiame kampe – medinis jos rašomasis stalas, lepinamas pro didelį langą nuo Gedimino prospekto krintančios dienos šviesos. O šalimais, penkių lentynų spintelėje, sandėliuoja ekologišką produkciją, kuria ir prekiauja.
Visko buvo. Ir baimės, ir nežinios. Ir iš komforto zonos nedrąsu išlipti.
„Sugalvojau, kad noriu jaukios vietos, kurioje galėčiau laikyti savo prekes, turėti darbo stalą ir galimybę bet kada ateiti kurti – ryte, vakare, trečiadienį ar sekmadienį. „Instagram“ paskyroje pamačiau vienos merginos skelbimą apie ieškomą nuomininką. Atėjau apžiūrėti, kokia tai vieta, ir nesudvejojau, kadangi atradau daug panašumų su šiais žmonėmis: visi mes veržlūs maži versliukai. Vieni siuva džemperius, kiti leidžia žurnalą, treti filmuoja filmus. Buvimas tarp tokių pačių kuriančių žmonių labai motyvuoja ir įkvepia, kadangi čia nuolat tvyro netikėčiausios idėjos“, – sako G.Gižaitė.
Svariai prie parduotuvės „Pas Giedrę“ įkūrėjos sprendimo prisidėjo ir ypatinga senamiesčio aplinka.
„Gera būti sename teatro pastate su istorija. Kokiame nors itin moderniame su išmaniosiomis technologijoms kiekviename žingsnyje man dirbti būtų sudėtinga. Esu tokio „kirpimo“ žmogus, kuris kaifuoja nuo senamiesčio dvasios“, – šypteli pašnekovė.
„Vaidilos“ teatre nuolat vyksta bruzdesys: persirengimo kambariuose ir grimerinėse zuja aktoriai, o nuomojamuose kabinetuose knibžda įvairiausių paslaugų – tiek teisinių, tiek kūrybinių – tiekėjai.
„Bandomasis triušis“: visas priemones išbando pirmoji
Tiesa, ankstyvą penktadienio rytą susitikus pokalbiui su G.Gižaite, teatras vis dar prisnūdęs. Užplikiusi kvapią žolelių arbatą, vilnietė beria sausainius į vieną iš savo asortimente siūlomų produktų – ekologišką dubenėlį, pagamintą iš kokoso kevalo.
„Esu lojaliausia savo produktų fanė ir viską, kuo prekiauju, įvertinu per savo prizmę, išbandau ir nuolat naudoju pati“, – patikina elektroninės parduotuvės „Pas Giedrę“ įkūrėja ir atskleidžia savo veikloje viską apgalvojanti iki smulkmenų.
Ne vieną dieną jaunoji verslininkė rymojo palinkusi ties juodraščiu spręsdama dilemą – rinkdama parduotuvei tinkamiausią pavadinimą:
„Svarsčiau keletą variantų, tačiau pavadinimas „Pas Giedrę“ man patiko tuo, kad iš savęs nedaug tepasako. Tačiau tokia konstrukcija liudija svarbiausia – bus turima reikalų su kažkokia Giedre ir jos veikla, kuri labai asmeniška, aiškiai susijusi su vienu žmogumi ir apie jį besisukanti. Tai puikiai atspindi man labai svarbų santykį su klientais. Nepaisant to, kad prekyba ir bendravimas dažnai vyksta internetu, atvirai dalijamės patirtimi ir istorijomis. Mano manymu, kuomet pardavėjai ir pirkėjai keičiasi istorijomis ir daiktais, situacijomis ir žiniomis, jie įkvepia vienas kitą naujam požiūrio kampui.“
Rūpinasi ne tik pakuote, bet ir jos turiniu
Ne vien su klientais G.Gižaitė stengiasi užmegzti artimą ryšį, tačiau ir su prekės ženklais, kurių dažną vilnietė atstovauja vienintelė Lietuvoje.
„Po pasaulį dairausi inovatyvių produktų, kurių Lietuvoje nėra. Tačiau pirmiausia ieškau tokių prekės ženklų, už kurių glūdi socialiai atsakingas, tvarus verslas, kuriam rūpi ne vien kas yra parduodama, bet ir kaip ta produkcija pasiekia galutinį vartotoją. Man svarbu, kad už kiekvieno prekės ženklo glūdėtų gyvi žmonės su asmeninėmis istorijomis, su žinute, kodėl jie tai daro, ką jie nori parodyti pasauliui. Todėl mezgu asmeninį santykį tiek su klientais, tiek su verslo partneriais. Žinome vieni kitų vardus ir apie ką mes esame. Man nelabai įdomu dirbti su didelėmis korporacijomis ir fabrikais, nes asmeninis ryšys kažkur pasimeta“, – pasakoja 15min pašnekovė.
Tiesa, G.Gižaitė įvardija ir dar vieną priežastį, dėl kurios mieliau renkasi bendradarbiauti būtent su nedideliais, socialiai atsakingais verslais:
„Pastebiu, kad daug verslų nuėjo į ekologiją iš kitos pusės: labai sureikšmina pakuotę, kad joje būtų kuo mažiau plastiko bei kuo daugiau perdirbamo popieriaus ar stiklo, ir tai yra labai gerai. Tačiau aš žvelgiu į visumą – ir pakuotę, ir turinį. Neturiu noro prekiauti chemija, naftos produktais. Ieškau natūralių, sveikų gaminių.“
Bambukinių ausų krapštukų ir tepamų dezodorantų pionierė
Prieš pusantrų metų vilnietės siūlomame asortimente tebuvo tuzinas produktų. Šiuo metų jų skaičius perkopė 80 ir toliau stabiliai auga.
„Mano veikla prasidėjo nuo prekybos draugiškomis aplinkai buities prekėmis – daugkartiniais medvilniniais maišeliais „MadeSustained“, bambukiniais ausų krapštukais „Hydrophil“ su ekologiška medvilne. Prekiauti pastaraisiais praėjau pirmoji Lietuvoje. Po poros mėnesių jie atsirado vienur, kitur, kol galiausiai nugulė daugelyje prekybos vietų. Natūralu, kad augant visuomenės sąmoningumui ir didėjant tam tikrų produktų poreikiui, jį pastebėję patenkinti stengiasi kiti verslai. Ką darau aš šioje situacijoje? „Neužsiciklinu“ ant ausų krapštukų ir sprendžiu, kas kito lietuviams gali būti įdomu artimoje ateityje“, – pasakoja G.Gižaitė.
Įsibėgėjus pirmiesiems pardavimas, į parduotuvės asortimentą vilnietė įtraukė bambukinius dantų šepetėlius, kokosų pluošto šveistukus plaunamiems paviršiams valyti ir maistinės plėvelės funkcijas atliekančias bičių vaško drobes.
Daugiau nė vienoje prekybos vietoje Lietuvoje, tik pas pradedančiąją sostinės verslininkę, įsigyti galima Kanadoje gaminamus „Ruotine“ kreminius dezodorantus ir angliškus draugiško gamtai sauso šampūno „Beauty Kubes“ kubelius.
„Pirštais tepami dezodorantai – labai populiarūs, o ir įpakavimai simpatiški: spalvingos popierinės, perdirbamos pakuotės, indeliai, kurie ištuštinti rūšiuojami kaip stiklas arba patogūs naudoti kelionėms. Tokie produktai kuriami kūrybiškų žmonių, kuriems svarbu tiek išorinis grožis, vadinamieji „blizgučiai“, tiek tai, kad viduje būtų naudingas produktas, – tarsi iš instrukcijos beria 15min pašnekovė. – Ekologiški, kieti šampūnai plauna ypatingai švelniai, kai tuo tarpu putojančios medžiagos įprastiniuose šampūnuose plaukus veikia kaip stiprus indų ploviklis. Kubeliai gausūs eterinių aliejų, kokosų pieno miltelių, švelniai veikiančių, drėkinančių galvos odą. Plaukams suteikia žvilgesio ir malonaus kvapo. Puoselėja, nedžiovina ir neapsunkina plaukų iš naftos produktų išgaunamu silikonu. Kadangi nenuvalo naudingųjų riebalų nuo galvos odos, plaukai mažiau riebaluojasi, ilgiau išlieka švarūs, švelnūs.“
Apie menstruacijas kalbėti atvirai – nebegėda
G.Gižaitės ekologiškų produktų parduotuvės lentynose – ir gerokai intymesnės prekės: medvilniniai daugkartiniai skalbiami įklotai „Hello Liners“ bei akis traukiančios ryškiaspalvės menstruacinės taurelės „Hello Cup“.
Naujojoje Zelandijoje iš medicininio plastiko gaminamų taurelių „galiojimo laikas“ – bemaž penkeri metai, po kurių jos perdirbamos.
Įsivertinau, kad laisvė kainuoja brangiai.
Dažnai šių laikų moteriai menstruacinė taurelė tapo labai naudingu, anot G.Gižaitės, kelionių metu ypač nepakeičiamu dalyku, kurio tema kuo toliau, kuo eskaluojama garsiau.
„Su klientėmis prakalbus apie menstruacines taureles, neišvengiamai paliečiamos pačios intymiausios temos. Tariamės, kaip išsirinkti tinkamą dydį, kaip tikslai taurelę naudoti. Džiugu, kad jau gyvename tokiame pasaulyje, bent jau tokioje Lietuvoje, kurioje su nepažįstamu žmogumi apie menstruacijas kalbėti nebėra nei tabu, nei gėda. Aišku, galbūt nereikėtų to daryti per mikrofoną Gedimino prospekte, bet tam tikrose auditorijose šitie pokalbiai tikrai labai jautrūs, gražūs, su įvairiais pasidalijimais. Netrūksta žmonių, besikreipiančių klausimais, kurie nėra labai patogūs“, – jautriais išgyvenimais nuosavame versle dalijasi parduotuvės „Pas Giedrę“ įkūrėja, pastebinti, kad nors trys ketvirtadaliai jos sutinkamų moterų apie menstruacines taureles jau yra girdėjusios, išbandyti jas vis dar pasiryžta ne kiekviena.
Nusiskundimų dėl „brangu“ girdi mažiau nei tikėjosi
Jaunosios verslininkės produkcijos kainynas prasideda nuo 2,2 eurų – tiek kainuoja ausų krapštukai ir sausas šampūnas. Tuo tarpu kreminiai dezodorantai ir menstruacinės taurelės atsieina 30 eurų.
„Mugėse kartais pasitaiko išgirsti: „Nieko sau, ausų krapštukai – „du dvidešimt!“, tačiau tai nutinka rečiau nei tikėjausi pradėdama veiklą. Taip sakantys žmonės kol kas nėra mano klientai, kita vertus, mano produkcija ir nėra skirta masėms. Tačiau ekologišką produkciją perkantys žmonės jau yra įsisąmoninę keletą dalykų. Pirmiausia – tai, kad jie palaiko ekologijai, aplinkai draugiškus verslus. Pirkdamas tokią prekę, žmogus prisideda prie aplinkos tausojimo. Tarkime, kieto šampūno medžiagos nė trupučio nepakenks ežero vandens mikroflorai, jeigu galvą išsiplausime jame. Antra – klientas moka už malonumą naudoti tokius gaminius. Jie ne tik žaviai atrodo, bet ir maloniai kvepia, suteikia estetinį pasitenkinimą, veda į naują draugystę su savo kūnu, kadangi naujai pakvimpa oda, plaukai. Visa tai glaudžiai susiję su savo paties priėmimu ir pažinimu. Taip, dezodorantas už 30 eurų nėra labai įprasta praktika, tačiau jo pakanka pusmečiui“, – ekologiškų produktų naudą išskiria G.Gižaitė.
Brangiai kainuojanti laisvė ir galimybė atostogauti Maldyvuose
Tik 2019 metų gruodžio mėnesio pabaigoje samdomą darbą palikusi vilnietė jau spėjo gerokai apšilti kojas nuosavame versle, į kurį atėjo puikiai suprasdama, jog neria į ne itin užtikrintą ateitį ir ne visuomet nuspėjamą finansinę situaciją.
„Pusantro mėnesio esu savo pačios gyvenimo šeimininkė, o jausmas – lyg metų metus taip gyvenčiau. Esu visiškai laisva savo laike, režime, galiu viską planuoti taip, kaip noriu pati“, – šypteli antruosius metus pradedančios elektroninės parduotuvės „Pas Giedrę“ įkūrėja.
Taip, dezodorantas už 30 eurų nėra labai įprasta praktika, tačiau jo pakanka pusmečiui.
Tiesa, jaunoji verslininkė neslepia – ir prieš priimant kol kas vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų, ir dar dabar jos dienose nežinios pakanka:
„Į šį verslą prieš du mėnesius neatėjau „iš niekur“. Jau turėjau šiokią tokią istoriją, žinojau, su kokiais žmonėmis noriu dirbti ir kam turiu ką papasakoti. Viskas prasidėjo nuo tokių feisbuko grupių kaip „Zero waste Lietuva“, „Lietuvos veganai“, aprašiau viską savo maisto bloge „Storas pomidoras“, kuris šiuo metu šiek tiek miega. Prasidėjo įvairios mugės. Taip pamažu susirinkau auditoriją. Bet žinoma, visko buvo. Ir baimės, ir nežinios. Ir iš komforto zonos nedrąsu išlipti. Pasakysiu šabloniškai: tikiu, kad augimas vyksta būtent tuomet, kuomet išeiname iš komforto zonos. Supratau, kad jeigu noriu augti, turiu pažvelgti savo baimei ir akis. Įsivertinau, kad laisvė kainuoja brangiai, ir jeigu nori kažką pradėti, turi vilčių, kad kažką gali padaryti labai gerai, reikia apsišarvuoti kantrybe ir skirti tam labai daug laiko.“
Prie sprendimo parašyti pareiškimą palikti samdomam darbui ir užpildyti prašymą gauti individualios veiklos pažymėjimą prisidėjo ir tai, kad G.Gižaitei gyvenime pavykdavo „įdarbinti“ savo pomėgius.
„Nuo paauglystės domiuosi įvairiais sveikesniais pasirinkimais nuo mitybos dalykų iki kosmetikos. Man rūpi, ką valgau ir ką tepu ant savęs, tad 10 metų šioje sferoje neprailgo. Dirbau vienoje pirmųjų ekologiškų prekių parduotuvių Lietuvoje ir natūralu, kad visas savo mintis, skaitymus, aplinką formavau pagal tai, ką mėgstu, o sferos naujienos mane pasiekia natūraliai. Ir vieną dieną mane aplankė aiški vizija, ką noriu daryti gyvenime. Suvokiau tai tarsi vienu pirštų spragtelėjimu, be jokio protu paaiškinamo momento. Per artimiausią pusmetį sukūriau ir išjudinau savo parduotuvę. Žinoma, teigti, kad pragyvenu iš savo veiklos, būtų drąsoka. Duonai ir sviestui pinigų pakanka, bet leisti sau atostogų Maldyvuose dar kol kas negaliu“, – pečiais gūžteli G.Gižaitė.
Mugėse susitinka su klientais ir konkurentais
Jau praėjusiais metais vilnietė tapo dažna Lietuvos miestuose ir miesteliuose vykstančių festivalių ir mugių viešnia.
„Mėgstu tiek virtualų, tiek gyvą bendravimą. Mugėse ne tik naujus klientus atrandu, bet ir su esamais susitinku. Malonu, kai jie prieina ir sako: „Aš jus pažįstu!“. Pastaruoju metu daugėja tų, kurie sakosi mane matę kurioje nors mugėje, smalsumo vedini kažką įsigijo ir sugrįžta. Taip žmonės „dauginasi“ – plinta rekomendacijos tarp draugų, pažįstamų žmonių ir kolegų, kurie domisi sąmoningu vartojimu, sveikesne kūno higiena, ekologiška kosmetika, savo kūno priėmimu“, – apie susitikimus didžiausiose šalies mugėse pasakoja G.Gižaitė.
Manau, kad jeigu klientas nori duoti pinigus, šiuolaikinis verslas turi reaguoti ir mokėti paimti juos, kad ir kokia forma tai bebūtų. Pasidomėjusi atradau „SumUp“.
Tarp kitko, mugėse pradedančioji verslininkė akis į akį susitinka ne tik su savo klientais, bet ir konkurentais:
„Ko gero, konkurentais jų nevadinčiau. Nors panašia veikla Lietuvoje užsiima bemaž dešimt žmonių, kiekvienas siūlo skirtingą produkciją, turi savo viziją, klientų ratą. Pažįstame vieni kitus iš matymo.“
Jeigu klientas nori duoti pinigus, verslas privalo mokėti juos paimti
Pradėjusi dalyvauti mugėse visoje Lietuvoje, G.Gižaitė greitai suprato, kad šiuolaikiniam verslui būtina prisitaikyti prie pirkėjo, tad įsigijo debeto ir kredito kortelių skaitytuvą „SumUp Air“.
„Pamačiau, kad privalu pasiūlyti klientams visas galimybes atsiskaityti patogiai. Į terminą „patogiai“ patenka ir galimybė už produkciją atsiskaityti kortele bet kur – mano biure miesto centre, kur nors festivalyje, mugėje ar vidury miško. Manau, kad jeigu klientas nori duoti pinigus, šiuolaikinis verslas turi reaguoti ir mokėti paimti juos, kad ir kokia forma tai bebūtų. Pasidomėjusi atradau „SumUp Air“ – patikima technologija veikiantį patogų kortelių skaitytuvą, kuris neturi būti prijungtas prie elektros lizdo – pakanka įkrauti jį kaip mobilųjį telefoną ir galima vežtis kur tik nori. Pasiskaičiau atsiliepimus, pasižiūrėjau, kaip veikia, ir įvertinau, kad man šis variantas turėtų tikti ir patikti. Be to, mugės nebėra turgūs, kuriuose dar prieš dešimtmetį buvo atsiskaitome tik grynais pinigais. Nūdieną jau keista, jeigu pardavėjas nesuteikia galimybės atsiskaityti kortele“, – besikeičiančius vartotojų įpročius pastebi G.Gižaitė.
Pasaulyje „SumUp Air“ debeto ir kredito kortelių skaitytuvais pasitiki daugiau nei 1,5 mln. verslų. Lietuvoje taip pat sparčiai išpopuliarėjusiai kortelių aptarnavimo technologijai netaikomi jokie fiksuoti ar mėnesiniai mokesčiai.
Už operaciją pardavėjas sumoka vos 2,75 proc. nuo pirkinio sumos, kuri tiesiai į jo banko sąskaitą atkeliauja per 1–3 darbo dienas.
Registracija norinčiam tapti visapusiškos mokėjimo platformos „SumUp“ vartotoju itin paprasta – neterminuotą sutartį internetu pasirašyti tetrunka 5 minutes.
Pasiteisinimų klimato kaitai neigti nebėra
Pasak 15min pašnekovės, poreikį prisitaikyti prie klientų poreikių bei asortimento plėtrą lemia nuolat augantis visuomenės sąmoningumas:
„Stiprus pokytis įvyko per pastarąjį dešimtmetį. Kai 2010 metais pradėjau dirbti ekologiškų prekių sektoriuje, jis buvo tik bepradedąs kurtis, o niša labai siaura. Su metais ji plėtėsi, daugėjo šia veikla užsiimančių. Tikiu, kad tai lemia pokalbiai apie klimato kaitą, kuri jau yra nenuginčijamas, akivaizdus dalykas, taip pat – sąmoningėjantis šiukšlių rūšiavimas, atsakingas vartojimas. Temų pokalbiams begalė ir jų neabejotinai daugės. Tai – mūsų kartos dalis. Aišku, nebūtina visiems drastiškai mestis į Akmens amžių, bet susimąstymas „ką aš darau ir kokias pasekmes turės mano veikla“, Lietuvoje vis ryškesnis.“
Perka paauglės, močiutės ir Italijos lietuviai
Dažniausiai „Pas Giedrę“ kreipiasi paauglės merginos, studentai ir šiek tiek vyresni aktyvūs ekologiškos, aplinkai draugiškos produkcijos vartotojai.
„Pirkėjų amžius prasideda nuo trylikos metų. Tai, kad tokios jaunos merginos rūpinasi ir ekologija, ir savimi, yra fantastika. Lygiai taip pat – jaunos šeimos, kadangi tėvai suinteresuoti rodyti gražų pavyzdį savo vaikams ir neretai „prabunda“ kartu su vaikų atėjimu į šį pasaulį. Netrūksta ir tetų, močiučių, lygiai taip pat sėkmingai per muges prieinančių prie mano stendo ir išsirenkančių vieną ar kitą dalykėlį sau.“
Tiems pirkėjams, su kuriais mugėse nesuduria, G.Gižaitė pakuoja siuntinius ir adresuoja juos į kitus Lietuvos miestus, o kartais – ir už šalies ribų:
„Šiai dienai mano klientai – tik lietuviai. Tiesa, yra ir emigrantų. Štai, net ir užsienyje gyvenantieji perka iš Lietuvos, nors, tarkime, ten pat, Italijoje, galėtų atrasti tą pačią prekę. Nori palaikyti lietuvius“, – su malonia nuostaba pasakoja pradedančioji verslininkė.
Su nepažįstamu žmogumi apie menstruacijas kalbėti nebėra nei tabu, nei gėda. Aišku, galbūt nereikėtų to daryti per mikrofoną Gedimino prospekte, bet tam tikrose auditorijose šitie pokalbiai tikrai labai gražūs.
Grėsmė – tapti „beveide“ verslininke
Tiesa, su individualios veiklos pažymėjimo dirbanti G.Gižaitė tituluoti savęs verslininke neskuba:
„Verslininkė“ skamba labai oficialiai, kaip koks didelis dalykas. Tai, mano akimis – moteris, vadovaujanti 200 žmonių komandai, „darančiai“ tūkstantinius pardavimus. Aišku, turiu tikslą parduotuvę auginti ir judėti į šviesesnį rytojų, įtraukti į veiklą kelis bendraminčius, tačiau vargu ar norėčiau didžiulės komandos, nes rizikuočiau savo verslą padaryti „beveidžiu“. Šis pasirinkimas išsyk sufleruoja, kad, veikiausiai, milijono eurų banko sąskaitoje neturėsiu, tarp įtakingiausių pasaulio ar Lietuvos žmonių neatsirasiu, bet neišsižadėsiu savo vertybių – intymaus ryšio ir dėmesio kiekvienam savo klientui.“
Nepaliaus stebinti ir siūlyti naujovių
Vis dėlto G.Gižaitė ir toliau intensyviai dairysis kuo nustebinti sąmoningą vartojimą pasirinkusius tautiečius. Jaunoji verslininkė turi minčių plėsti veiklą ir į užsienio šalis.
„Šiuo metu ypatingai domiuosi odos priežiūra ir jos produktais, kurie gali būti gaminami tik iš natūralių medžiagų ir fasuojami į perdirbamas ar antriniam panaudojimui tinkamas pakuotes. Turiu įvairių planų ir minčių ateičiai, tačiau apie visa tai – vėliau, – intriga pokalbį su 15min užbaigia vilnietė G.Gižaitė, turinti ir patarimą jos vietoje atsidūrusiems jauniems žmonėms. – Netikiu verslu, kuris daromas dėl progos užsidirbti, arba kitaip – „verslu dėl paties verslo“. Veikla neturės ateities, jeigu mes neįdėsime į ją savo širdies, jeigu patys netikėsime tuo, ką darome. Svarbiausia – vadovaujantis aiškiomis vertybėmis, išlikti kantriam ir išlaukti tinkamo momento.“
