Gegužės 1 d. Berlyne įsigaliojo draudimas būsto savininkams trumpam laikotarpiui nuomoti visą butą ar namą. Sostinės valdžia baiminasi, kad toks fenomenas didina nuomos kainas, nes vis daugiau žmonių perka būstą siekdami užsidirbti.
Ieškovai – keturi būsto savininkai, kurie užsiėmė trumpalaike nuoma, – ginčijo, jog toks valdžios kyšimasis pažeidžia jų kaip nekilnojamojo turto savininkų teises, įtvirtinta šalies Konstitucijoje.
Tačiau Berlyno administracinis teismas jų ieškinį atmetė pareikšdamas, kad „nuosavybės garantija nesuteikia teisės būstą naudoti tikintis pelno“.
Be to, teismas pridūrė, kad buvo nustatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, kad būsto savininkai prisitaikytų.
Teismas taip pat pažymėjo, kad draudimas nepaveikė registruotų atostogoms nuomojamų būtų savininkų, ir pridūrė, kad platesnis draudimas siekiant apsaugoti gyvenamąjį būstą „yra pagrįstas siekiant kontroliuoti būsto trūkumą“.
Teismo atstovas sakė, kad tai tik viena iš dešimčių bylų, kurios buvo pradėtos po minėto draudimo įsigaliojimo.
Būsto dalijimosi portalai „Airbnb“ ir „Wimdu“ sukėlė spartų augimą privačių atostogoms nuomojamų butų rinkoje. Berlyno vadžios duomenimis, maždaug 12 000 butų mieste yra naudojami šiam tikslui.
Naujoji tvarka buvo priimta 2014 metais, tačiau buvo nustatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, kuris baigėsi balandžio 30 d. Nuo tada būsto savininkams neleidžiama trumpam nuomoti viso buto ar namo, o leidžiama nuomoti tik atskirus kambarius.
Naujosios tvarkos nesilaikantiems gresia bauda iki 100 000 eurų, ir kaimynai yra raginami apie įtartinus atvejus pranešti.
2009-2014 metais busto nuomos kainos Berlyne šoktelėjo 56 proc.
