Saulius Vaičaitis turi lygiai dvi savaites savo namams Kuršių nerijoje nugriauti. Jo, kaip ir Arūno Baltrušaičio, apie kurį 15min.lt jau rašė, namai neskundžiamu teismo sprendimu yra pripažinti nelegaliais. Vyriausybė paskubomis kurpia planą, kaip išvengti namų griovimo, taigi ir didžiulių kompensacijų, kurias reikėtų išmokėti žmonėms.
Metai vilties
„Reikia gero buldozerio ir nugriauti tuos pastatus, kurie yra nelegaliai pastatyti! Jokio kito atsakymo iš mano pusės nėra“, – 2005 liepą pareiškė tuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Tada ir prasidėjo „nelegalių“ Kuršių nerijos namų gyventojų vargai. S.Vaičaitis, kaip ir A.Baltrušaitis, prieš 10 metų įsigijo legalius namus Preiloje – jiems buvo išduotas statybos leidimas, patvirtintas detalusis planas.
Tačiau jie nežinojo, kad valdininkai, išduodami statybos leidimus, „neapsižiūrėjo“ – išdavė juos nepaisydami fakto, kad tie namai nebuvo įtraukti į 1994 metais patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo schemą.
Jie neatsirado ir 2012 metais parengtame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, nors į jį buvo įtraukta nemažai anksčiau nelegaliomis buvusių statybų, pavyzdžiui, „Sabonio klubas ir partneriai“ pastatyti namai, kitaip vadinami Sabonio boteliais.
Galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu iki balandžio pabaigos Preilos kotedžų gyventojai turi nugriauti savo namus savo lėšomis, o vėliau bandyti prisiteisti kompensaciją per teismus.
Tačiau nei S.Vaičaitis, nei A.Baltrušaitis griauti savo namų dar neketina – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai yra patikėta užduotis parengti naują Neringos tvarkymo planą, kuriame gali vietos atsirasti ir dar neįteisintiems namams.
Be to, ir įstatymo raidės sergėtojai nesutaria, ką reiškia ginti viešąjį interesą – griauti namus ir mokėti dideles kompensacijas, o gal apsaugoti juos ir tuo pačiu mokesčių mokėtojus nuo didelių išlaidų.
Naujas tvarkymo planas turi būti parengtas iki 2016 metų liepos pirmos dienos, ir, kol vyksta jo planavimas, „nelegalių“ namų savininkai gali negriauti savo namų. Taigi jie turi dar metus vilties.
Žala – 20 mln. eurų, o kaltų nėra
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuriai vadovavo Rūta Baškytė, tais pačiais 2005 m. sudarė komisiją, kuri nagrinėjo Kuršių nerijos statybų teisėtumą.
Iš 27 detaliųjų planų 23 pasirodė neteisėti. Nė vienas valdininkas už tai teisinės atsakomybės nesulaukė.
Ši komisija patikrino 27 detaliuosius planus, kuriuos suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (kurios steigėja yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) ir Neringos savivaldybė. Nustatyta, kad 23 detalieji planai yra neteisėti.
Tada jau tuometis premjeras Algirdas Brazauskas užkūrė pirtį ir kreipėsi į prokūratūrą, ir prokuroras Ignas Laucius po metų paprašė, kad detalieji planai ir statybos leidimai būtų panaikinti.
Toks nesusipratimas tarp valstybės institucijų uždėjo didelę naštą ne tik tiems staiga nelegaliais tapusių namų savininkams, bet ir mokesčių mokėtojams.
Kadangi valstybė pripažįsta, kad tai yra valdininkų kaltė, būtent valstybė turėtų kompensuoti nuostolius nugriautų namų savininkams, taigi toks valdininkų pasistumdymas Lietuvai preliminariai kainuotų apie 20 mln. eurų.
Preilos namų savininkų advokatų duomenimis, 2007 metais STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo KNNP direkcijos darbuotojų netinkamo tarnybos pareigų atlikimo ir nusikalstamų veiksmų. Tačiau iki šiol dėl neteisėtai išduotų detaliųjų planų ir statybos leidimų nė vienas valstybės tarnautojas nėra patrauktas į baudžiamąją, administracinę ar drausminę atsakomybę.
O aplinkosaugininkai nesutaria, kaip spręsti situaciją – ar negriauti namų ir juos pripažinti teisėtais, ar apginti viešąjį interesą juos sulyginant su žemės paviršiumi ir iš biudžeto paimant 20 mln. eurų nuostoliams atlyginti.
Viešasis interesas – griauti ar palikti?
„Ketinam laukti, – 15min.lt sakė S.Vaičaitis, kurio namo Preiloje turi nelikti jau iki balandžio pabaigos. – Tikimės, kad viskas gerai baigsis, bet nėra jokių garantijų. Daug klaustukų dar likę. Dabar tikiuosi, kad iki termino pabaigos pavyks pasirašyti preliminarią sutartį, pagal kurią būtų galima palaukti, kol bus patvirtintas tvarkymo planas. Jeigu bus patvirtintas be mūsų projekto, tai neliks nieko kito, reikės tik nugriauti.“
Kaip ta statyba gali būti nelegali, jeigu tuo metu šie žmonės, arba tie žmonės, kurie tuos namus statė, gavo visus leidimus – ir statybos inspekcijos, ir iš apskrities, ir iš visų kitų, – klausė A.Salamakinas.
O ir iš kur jis gali žinoti, ką nuspręs valstybė, jeigu net Seimo Aplinkos apsaugos komitetas neturi vieningos nuomonės, ką daryti. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas nori žūtbūt apsaugoti ir tų namų savininkus, ir mokesčių mokėtojus nuo nereikalingų nuostolių, tuo metu parlamentarė Aurelija Stancikienė, 2005 metais vadovavusi KNNP direkcijai, namus nuo žemės nušluotų akimirksniu.
„Kaip ta statyba gali būti nelegali, jeigu tuo metu šie žmonės, arba tie žmonės, kurie tuos namus statė, gavo visus leidimus – ir statybos inspekcijos, ir iš apskrities, ir iš visų kitų, pastatė namus. Po to kažkas atsibudo, kad plane buvo pažymėta, kad toje vietoje negalima statyti namo.
Kiekvienas žmogus, statydamas namą, netikrina tvarkymo, specialaus ar kokio kito plano. Klausimas turi būti užduotas valdininkams – kaip jie tuo metu davė leidimus? O kuo čia dėtas žmogus?“, – 15min.lt sakė A.Salamakinas.
Seimo narys situaciją apibūdino kaip bylinėjimąsi su pačiu savimi: „Po to atsibudo tie patys valdininkai, kurie išdavė leidimus, patys save padavė į teismą, pradėjo patys su savimi bylinėtis, o kodėl nebuvo išpildyti visi reikalavimai, kai kažkas iš jų pačių nepažiūrėjo, kad toje vietoje negalima statyti namo? Kuo dėtas tas žmogus, kuris statė ir gavo visus leidimus?“
Todėl, A.Salamakino nuomone, naujas tvarkymo planas turi būti parengtas kuo greičiau, įtraukiant ir „neteisėtus“ namus. O A.Stancikienė ne tik priešinasi bet kokių naujų planų rengimui, bet ir nežino, kad vienas toks jau yra pradėtas rengti.
Man tai, ką jūs pasakėte, yra visiška naujiena, nes joks tvarkymo planas nėra rengiamas, – sakė A.Stancikienė.
„Man tai, ką jūs pasakėte, yra visiška naujiena, nes joks tvarkymo planas nėra rengiamas. Tvarkymo planas yra Vyriausybės patvirtintas, jis negali būti kaitaliojamas kaip kokios kojinės pagal atskirų piliečių pageidavimus“, – 15min.lt sakė A.Stancikienė.
Jai nepatinka ir 2012 metais parengtas tvarkymo planas, į kurį buvo įtraukta daug tuomet neteisėtais buvusių namų.
„Tik pagal šį dokumentą Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą, ir buvo kaip įrodymas ekspertams, kad Lietuva turi pasirengusi tokio lygio dokumentą, kuriame aiškiai numatyta, ką su kokiu pastatu ir kurioje vietoje galima daryti“, – sakė A.Stancikienė.
O A.Salamakinas primygtinai primena, kad tai kainuos ne tik žmonėms jų namus, bet ir didelius pinigus Lietuvos mokesčių mokėtojams.
Restorano savininkas neištvėrė
2013 metais Juodkrantėje buvo nugriautas žuvų restoranas „Vela Bianca“, stovėjęs ant Kuršių nerijos kranto. Valstybei pripažinus, kad namas yra neteisėtas, jo savininkas nusprendė nelaukti ir restoraną nugriauti, o vėliau paprašyti iš valstybės beveik 5 mln. Lt kompensacijos. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 15min.lt informavo, kad teisinės procedūros dėl nugriauto restorano tebevyksta.
Taigi ir „Vela Bianca“ savininkui, ir kitiems, kurių namai bus nugriauti, atlyginti turės valstybė.
Ir kai dar pasakoma, kad jūs būkit malonūs ir nuverskit, o mes 20 mln. Eur kompensuosime iš mokesčių mokėtojų, tai paklausiu, ar mokesčių mokėtojai sutinka ir iš kokių pinigų tokį neapžiūrėjimą sumokėti? – klausė A.Salamakinas.
„Tokios sistemos valstybėje negali būti. Žmonių kaltės aš neįžvelgiu. Žmonės, kurie nusipirko, notariatas įformino, o dabar tie patys valdininkai, išdavę leidimus, ateina po 8 ar 10 metų ir liepia griauti namą, o mes žiūrėsime, kur tave padėti – ar į bendrabutį, ar kur nors, gal kompensaciją išmokėsime.
Ir kai dar pasakoma, kad jūs būkit malonūs ir nuverskit, o mes 20 mln. Eur kompensuosime iš mokesčių mokėtojų, tai paklausiu, ar mokesčių mokėtojai sutinka ir iš kokių pinigų tokį neapžiūrėjimą sumokėti?“, – sakė A.Salamakinas.
A.Stancikienė mano, kad nelegalių statybų įteisinimas tampa precedentu kitiems, jau įvykdžiusiems tokias statybas ar vėliau ketinantiems apeiti įstatymus.
Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko nuomone, šiuo atveju tai yra valdininkų aplaidumas, o ne žmonių kaltė.
„Tai jokiu būdu nebus taip, kad tai taps precedentu ir tokias statybas leisime. Aš visuomet sakau, kad, jei negavai leidimo ir pastatei kažkur miške namą, tai būk malonus nugriauk. Bet šiuo atveju nesuprantu, kas įvyko. Kodėl nė vienam valdininkui „nedašuto“, kad ten negalima statyti namo ir jie dėjo parašus, davė leidimus, o po to jie patys paduoda į teismą ir ketina bylinėtis, kad jūs dabar griaukit“, – kalbėjo Seimo narys.
