Tačiau tiesa tokia, jog šis namas – ne tik patogus, bet ir ekonomiškas. Būtent to siekė jį suprojektavęs ir pastatęs vyras.
„Neketinau apie namą pasakoti, nes neturiu poreikio reklamuotis. Tačiau pagalvojau, kad mano patirtis gali praversti tiems, kurie, kaip ir aš, nenori gyventi standartiniame name. Tokiems žmonėms, kurie norėtų įsirengti būstą, panašų į mano, aš tikrai turiu ką patarti“, – priežastį, kodėl 15min žurnalistams sutiko papasakoti apie neįprastos išvaizdos būstą, atskleidė jo šeimininkas.
Pirmas įspūdis, įsukus į Gintaro kiemą – šis namas įrengtas natūraliai susiformavusioje kalvoje. Įspūdį sustiprina tai, jog namo stogas apželdintas žole.
Tačiau, nors pastatas puikiai susilieja su aplinka – greta esančiu mišku, iš tiesų jis – rankų darbo statinys. T.y. „urvo“ įspūdis sukurtas dirbtinai – šioje vietoje nebuvo jokio kalno. Priešingai – atvažiavęs čia pirmą kartą Gintaras rado šaltinių pilną sklypą, bevirstantį pelke.
Tačiau tai jo neišgąsdino, nes, kaip ne kartą pokalbio metu pakartojo, gyvenime vadovaujasi principu: „Kuo sunkiau, tuo įdomiau.“
Norėjo kitokio namo
Idėją statytis apvalios konstrukcijos namą savo mintyse kaunietis nešiojosi seniai: „Galbūt net nuo vaikystės“. Tad po pirmojo – standartinio „kvadratinio“ namo, kuriame gyveno su šeima, antrąjį, viengungišką, jis statėsi jau neabejodamas: bus apvalus.
Savo nuomonę, kodėl tokios formos namas patogus, pašnekovas pagrindė ne tik mokslininkų teorijomis, bet buitine tiesa. „Pagalvokite, kam reikalingi kampai? Tik voratinkliams, pelėsiui kauptis“, – pusiau juokais, pusiau rimtai aiškino kaunietis.
Iš pirmo žvilgsnio pusantro aukšto name labai mažai vietos. Tačiau, anot Gintaro, jame yra viskas, ko jam reikia. Viršuje įrengtame atvirame miegamajame, į kurį patenkama suktais laiptais, yra spintelės, spinta, dvigulė lova ir net biliardo stalas. „Jis mažai naudojamas... Draugai atidavė“, – šypteli namus aprodantis jų šeimininkas.
Apačioje – bendra svetainės-gyvenamojo kambario ir virtuvės erdvė. Greta – kompaktiškai įrengtas tualetas, dušas ir vonia. Baldų čia nedaug, bet visi įdomūs ir sugalvoti (o dažnai ir padaryti) paties Gintaro.
Klausantis šeimininko pasakojimo nesunku suprasti, kad jo aistra – antrinis statybinių ir kitokių medžiagų panaudojimas. Štai lovą jis pasigamino iš medžiagų, statybose tarnavusių klojiniams ir stelažams. Kieme yra dar vienas objektas, gimęs iš seno stelažo – „saulės keptuvė“, ant kurios saulėtą dieną Gintaras sako galintis išsivirti vandens kavai arba net išsikepti dešrelę.
Dar viena tema, kuria Gintaras gali kalbėti ilgai – alternatyvi energija. Daug metų teoriškai tuo domėjęsis vyras savo name galėjo šias idėjas išbandyti praktiškai.
Mano sūnaus daug kas klausia, iš kur tavo tėtis tiek visko žino. O jis juokais atsako: „Mano tėtis žiūri „Discovery“.
Kai kurie jo sprendimai neprofesionalams gali pasirodyti sunkiai įgyvendinami. Tačiau statybų srityje daug metų dirbantis ir inžinerijos studijas baigęs kaunietis sako, kad svarbiausia noras ir domėjimasis.
„Mano sūnaus daug kas klausia, iš kur tavo tėtis tiek visko žino. O jis juokais atsako: „Mano tėtis žiūri „Discovery“. Tai beveik tiesa – mėgstu ne tik „Discovery“ laidas, bet ir internete pažiūrėti įvairias naujoves. Nesu tikras ekologijos gerbėjas, bet man patinka medžiagų antrinio panaudojimo idėjos“, – sakė pašnekovas.
Po namu jis įrengė vasarinės šilumos kaupyklą: gruntas termoizoliuotas nuo išorės, jame išvedžiotas kolektorius. Per vasarą gruntą galima prišildyti, o žiemą per grindų šildymo orinį kolektorių atiduoda šilumą. Taip su labai mažomis elektros sąnaudomis namas šildomas natūraliomis priemonėmis.
„Grindyse taip pat yra ir vandeninis šildymas, pajungtas su šilumos siurbliu „vanduo-vanduo“. Grindys pajungtos ir su židiniu oriniu priverstiniu šildymu. Esu įsirengęs du šilumos siurblius – „oras-oras“ (vasarą jis veikia kaip kondicionierius) ir „vanduo-vanduo“. Jie šildo grindis, o šilumą ima iš šaltinių, kurie yra šiame sklype. Dabar jie teka aplink namą išvedžiotais vamzdynais maždaug 4 m gylyje“, – pasakojo Gintaras.
Įveikti sunkumus padėjo nestandartiniai sprendimai
Šiame sklype atokioje Raudondvario gatvelėje, greta miško, jis rado ne tik šaltinių, bet ir pelkę – ši vieta tikrai nebuvo svajonių sklypas.
„Bet man – kuo sunkiau, tuo įdomiau. Todėl ir ši vieta iš karto patiko. Pamenu, kai atsivežiau čia seniūną ir pasakiau, kad noriu statyti namą, jis nustebo: „Bet juk čia nėra net privažiavimo!“ Jo iš tikrųjų nebuvo – augo medžiai. Bet aš žinojau, kaip pasidaryti nebrangiai“, – pasakojo vyras.
Jis neslėpė, kad kuriantis šioje vietoje pravertė ryšiai ir žinios statybų versle – tai leido gauti didžiulius kiekius niekam nereikalingų „atliekų“, pavyzdžiui, statybinio grunto, kuris „nusėdo“ pelkėje.
Tačiau į priekį pirmiausia vedė nestandartinis mąstymas. Tarkime, įveikti pelkę ir išvedžioti vamzdyną šioje vietoje Gintarui padėjo... šaltis. Taip, šiuos darbus jis kartu su statybininkais atliko žiemą, kadangi kitaip visa technika smego į klampynę. „O atšalus darbus galėjome vykdyti nesunkiai“, – pasakojo Gintaras.
Po namu – „raketų paleidimo aikštelė“
Kalbėdamas apie statybas save Gintaras vadina „žaidžiančiuoju treneriu“, nes dalyvavo beveik visuose namo statybos procesuose. Nemažai darbų atliko ir pats.
Šį namą stačiau taupydamas, bet su dideliu atsargos koeficientu. Mano draugai net juokavo, kad statau raketos paleidimo aikštelę, o ne pagrindą namui.
„Ačiū Dievui, kad nenukritau, nes tokį kreivą namą nėra patogu statyti – nepasistatysi net stelažų“, – kalbėjo pašnekovas. Sunku apskaičiuoti ir tokio būsto vertę bei įdėtus pinigus.
„Neskaičiavau, bet tikrai dvigubai daugiau nei paprasto. Pirmiausia dėl to, kad jį stačiau su didele atsarga – pirmiausia labai gerai apgalvodavau, kaip įgyvendinti tai, ką sumaniau, kad viskas pavyktų. Nes, jei kažkas nesisektų ar nepavyktų, man būtų didelė trauma“, – neslepia Gintaras. Ir priduria: „Šį namą stačiau taupydamas, bet su dideliu atsargos koeficientu. Mano draugai net juokavo, kad statau raketos paleidimo aikštelę, o ne pagrindą namui.
Brangiausiai turbūt ir kainavo irigacija, įrengta pelkėje po namu. Ant jos įrengiau tokį tvirtą monolitinį pagrindą, kad jis, net ir atsitikus nelaimei, išlaikytų namą“, – sakė kaunietis.
Įspūdingos išvaizdos gyvenamąjį namą tarsi natūraliai papildo ir kiti lauke esantys objektai – kareivių palapinę primenantis garažas, kuriame Gintaras įsirengė tikras dirbtuves. Būtent čia įgyvendina savo nestandartinius sumanymus – pjausto, virina, karpo, kala ir montuoja galvoje gimusius dalykus: nuo laiptų turėklų iki, pavyzdžiui, iš mašinos ratlankių pagaminto grilio:
Nors name dažniausiai gyvena vienas, Gintaras nesijaučia vienišas – jį čia dažnai lanko draugė (jos dėka sklypo šlaituose kuriamas alpinariumas), taip pat draugai. Pasirodžius jiems neretai užkuriama pirtis – joje taip pat netrūksta nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, dalis pirties pastatyta iš nestandartinių (brokuotų) dušo kabinų stiklų. O stogas uždengtas lietuviško akmens luitais.
„Mano tėvas buvo mokslų daktaras, bet mėgo ir meistrauti namie. Matyt, iš jo kažką ir aš paveldėjau...“, – paklaustas apie pomėgį ieškoti įdomių medžiagų panaudojimo galimybių sakė kaunietis.
