Štai bendrovės „Citus“ statomame projekte „Aeronamai“, kuris yra A++ energinės klasės, įrengta ne viena, o netgi keturios saulės jėgainės. Kodėl?! Apie tai pasakoja bendrovės „Solet Technics“ vadovas Andrius Karazinas.
Kuo saulė gali padėti naujiems pastatams?
„Jėgaines statome tik su lietuviškais moduliais. Saulės jėgainės moduliai kainuoja tik pusę reikiamos sumos – dar statomi srovės keitikliai, reikalingos tam tikros montavimo konstrukcijos, kurie modulius laiko arba ant stogo, arba ant žemės. Modulius galima sumontuoti ir ant skardinio, ir ant šiferinio, ir ant čerpių stogo“, – pokalbį pradeda A. Karazinas.
Apie 90 proc. „Solet Photovoltaics“ produkcijos iškeliauja į užsienį: Vokietiją, Austriją, Italiją. Ten saulės jėgainių poreikis yra gerokai didesnis.
Saulės jėgainės pagrindinis iššūkis yra, kad per Kalėdas turime 16 valandų tamsos, per Jonines – 16 valandų šviesos.
„Kol kas didžiuojamės, kad viską turime „savo“: projektuotojus, inžinierius, montuotojus. Stengiamės atlaikyti konkurenciją, nes turime didžiulę patirtį, „know-how“: per 6-erius darbo metus esame klydę ir pasimokę iš savo klaidų“, – sako A. Karazinas.
Nuo 2018-ųjų visi naujai projektuojami namai turi atitikti A+ energinę klasę – statytojams tai reiškia naujus statybos metodus ir kartais – klaidų kelią. A. Karazinas įsitikinęs, kad statant saulės elektrines A+ energinę klasę galima pasiekti pigiau, nei taikant kitus sprendimus. O ar įmanoma tokį sprendimą pritaikyti statant daugiabutį?
„Su daugiabučiais – sudėtinga. Nes neapsimoka į kiekvieną butą vedžioti laidų nuo saulės modulių. Taip pat pagal šiandien galiojančius įstatymus, pagaminta elektra superkama pagal juokingai mažą tarifą. Tačiau yra kitas pliusas: nauji daugiabučiai, kuriems jau reikia rekuperatoriaus, šilumos siurblio tam, kad pasiektų A energinio efektyvumo klasę, turi didesnes bendras elektros sąnaudas. Šiuo atveju saulės jėgainė gali „maitinti“ šiuos įrenginius“, – pabrėžė A. Karazinas.
Lietuvoje nuo 2017-ųjų rudens visi (ir daugiabučių bendrijos) gali dalyvauti dvipusėje elektros energijos apskaitoje. Tai reiškia, jog vasarą, kai jėgainė pagamina elektros perteklių, jį galima atiduoti į elektros tinklus, o žiemą – tokį pat kiekį nemokamai pasiimti. Tiesa, už tai reikia mokėti vadinamąjį „pasaugojimo“ mokestį, tačiau toks sprendimas apsimoka – už žiemos metu vartojamą energiją tokiu būdu galima mokėti vos trečdalį kainos.
Projektuodami gaudė kiekvieną saulės spindulį
Tuo metu aukščiausios energinės klasės „Aeronamų“ projekte įrengta saulės jėgainė pagamins tiek energijos, kad jos užteks patenkinti metiniams šio būsto poreikiams. Tačiau tam, kad fotoelementai veiktų efektyviai, teko pritaikyti sudėtingus inžinerinius sprendimus.
„Saulės jėgainės pagrindinis iššūkis yra, kad per Kalėdas turime 16 valandų tamsos, per Jonines – 16 valandų šviesos. Vasarą ir žiemą pagaminamos elektros energijos kiekis skiriasi 15 kartų! Žinote, kas įdomiausia? Kad iš saulės pagamintas bendras elektros energijos kiekis Lietuvoje yra didesnis, nei, pavyzdžiui, Kenijoje! Nes saulės moduliai kuo karščiau, tuo prasčiau veikia. Bet gerai, kad mes vasarą pagamintą perteklių galime „pasidėti“ į tinklą ir vėliau išnaudoti tiek kilovatvalandžių, kiek anksčiau tinklams atidavėme“, – džiaugėsi A. Karazinas.
„Aeronamų“ atveju planuota įrengti keturis butus, kurie atskirai gamintųsi sau ir naudotų elektros energiją. Tačiau šildymo sistema šiame objekte – bendra, jai veikti reikalinga elektros energija. Šiame objekte saulės jėgainė yra apie 16 kilovatų galios, ant stogų sumontuota apie 90 m2 modulių.
„Dalis modulių sumontuota ant plokščio, dalis – ant šlaitinio stogo. Saulei tekant ir leidžiantis jie skirtingai ir apsišviečia. Tačiau jei juos sujungtume į vieną sistemą, visa jėgainė veiktų pagal prasčiausiai veikiantį modulį. Tiesiog, taip yra. Todėl teko sumontuoti keturias atskiras sistemas, kad kiekviena mini jėgainė dirbtų individualiai. Saulė sukasi ratu ir jos būna apšviečiamos viena daugiau, kita – mažiau, tačiau veikia nemažindamos viena kitos efektyvumo. Mes turime specialią programinę įrangą, kuri leidžia tai modeliuoti ir prognozuoti“, – sako A. Karazinas.
Jis priduria, kad projektuojant modulius ant vieno iš stogų, kuris yra žemiau, prognozuojamas pagamintos energijos kiekis buvo itin mažas, nes aukštesnės konstrukcijos ant šios plokštumos metė šešėlį. Nuspręsta šioje vietoje apskritai nestatyti saulės modulių.
Pagaminti saulės modulį – tai lyg iškepti tortą
Moduliai sumontuoti ant abiejų šlaitinio stogo pusių, ant objekto kairėje esančio plokščio stogo ir erdvėje šalia terasos. Visi „Aeronamų“ moduliai yra monokristaliniai. Ką tai reiškia? Polikristalinės modulių plokštelės gaminamos pilant lydinį į formą, monokristalinės – pamažu „auginant“ cilindro formos kristalą ir vėliau supjaustant jį plonomis plokštelėmis. Monokristaliniai elementai yra efektyvesni.
Keliaujame į „Solet Photovoltaics“ gamybines patalpas, kuriose stebime, kaip gimsta saulės moduliai. A. Karazinas visuomet lygina šią gamyklą su kepykla, nes modulių gamybos atveju taip pat reikia preciziškai susluoksniuoti skirtingas medžiagas ir tuomet jas iškepti.
Viskas prasideda nuo specialaus grūdinto stiklo, kuris yra švariai nuplaunamas. Ant per liniją važiuojančio stiklo lakšto klojamas jungiamos medžiagos – termoplastiko – sluoksnis. Viskas sluoksniuojama atvirkštiniu būdu, todėl ant termoplastiko atsargiai užkeliamos kokybiškų, tarpusavyje sulituotų fotoelementų juostos, tuomet – dar vienas sluoksnis termoplastiko ir galiausiai – galinis lakštas.
Fotoelementai – tai be galo trapios ir plonos plokštelės. A. Karazinas sako, jog priekaištai fotoelementų kokybei dažniausiai skamba ne dėl todėl, kad blogi patys elementai, o todėl, kad gamybos procese jie pažeidžiami, atsiranda mikro įtrūkimų. Tuomet dalis elemento nebeveikia, krenta visos plokštės efektyvumas.
„Solet Photovoltaics“ patalpose fotoelementų plokšteles atsargiai pritraukia oro siurbtukai, galingi įrengimai jas sulituoja į elementų eiles ir užkelia ant paruošto stiklo su jungiamąja medžiaga.
Po kiekvieno žingsnio elementas skenuojamas ir tikrinamas – ar neatsirado pažeidimų.
Dalis modulių sumontuota ant plokščio, dalis – ant šlaitinio stogo. Saulei tekant ir leidžiantis jie skirtingai ir apsišviečia. Tačiau jei juos sujungtume į vieną sistemą, visa jėgainė veiktų pagal prasčiausiai veikiantį modulį.
„Įtrūkimai plika akimi nėra matomi. Tačiau bėgant metams, jėgainei patiriant temperatūrų svyravimus, gali atsirasti „negyvų zonų“, kurios nebegamina elektros energijos“,– paaiškina pašnekovas.
Minimalų broką turintys elementai – neparduodami
Gamykloje tėra vos kelios atkarpos, kur reikalingas rankų darbas – sudėliotus modulius darbuotojai sujungia prilituodami smulkias metalo juosteles, išveda jas į vietą, kur bus montuojama kontaktinė dėžutė. A. Karazinas sako, kad ir šiuos darbus buvo galima automatizuoti, tačiau šiuo metu sukuriama 30 darbo vietų vietinei bendruomenei.
Galiausiai visas modulių „tortas“ keliauja į laminavimo kamerą. Čia naudojama temperatūra ir kiti parametrai yra vertinga informacija, nes geriausią būdą pagaminti modulius „Solet Photovoltaics“ atrado per ilgus bandymų metus. Galiausiai modulis apklijuojamas dvipuse lipnia juostele ir įstatomas į rėmą.
Visi gamykloje pagaminti moduliai skirstomi į A, B ir C klases pagal jų kokybę. A. Karazinas pasakoja, kad „Solet Photovoltaics“ savigarba leidžia parduoti tik A klasės gaminius, nors moduliai B klase įvertinami tik dėl vizualinių trūkumų, pavyzdžiui, dėl mažučio oro burbuliuko kurioje nors plokštės vietoje arba menkiausio įbrėžimo rėme.
Pagaminti moduliai patikrinami saulės simuliatoriumi (ir gauna unikalų lipduką su informacija, kiek elektros energijos yra pajėgūs pagaminti), taip pat papildomai fotografuojami infraraudonųjų spindulių fotokamera. Pašnekovas demonstruoja, kaip iš pažiūros visiškai sveikame modulyje kompiuteris rodo juodas dėmes viename iš elementų. Tai reiškia, jog elementas nebeveiks. „Solet Photovoltaic“ savo gamykloje leidžia patikrinti jūsų turimus saulės modulius.
„Vienas iš mūsų privalumų – kad kilus įtarimų dėl sugedusio modulio jau kitą darbo dieną galime jį pakeisti. Jei užsisakėte modulius iš toli, įsivaizduokite, kiek laiko jie keliautų atgal į gamybos vietą, – sako pašnekovas. – Labai svarbu, kaip jūs kepsite pyragą: galite visiškai sugadinti, net jei ingredientai bus labai brangūs, o galite iškepti „dieviško skonio“, – pokalbį užbaigia bendrovės „Solet Technics“ vadovas.
