2010/31/ES numato, kad nuo 2014 m. visų statomų namų energetinė klasė turėtų būti ne mažesnė nei B, nuo 2016 – A, 2018 – A +, o nuo 2021 – A++. Kuo aukštesnė pastato energetinė klasė, tuo mažiau energijos jis sunaudoja – mažesnės šildymo sąnaudos.
Prieš krizę viską darėme greitai ir kuo pigiau, o po krizės rinka pasikeitusi, vystytojai neturi tikslų statyti daug, jie stato kokybiškus namus, – aiškina Arvydas Avulis.
Aukščiausios energetinės klasės namai – A++ – naudoja minimalų kiekį energijos. Direktyvoje kalbama, kad namas turi sunaudoti artimą nuliui kiekį energijos. Kas yra „artimas nuliui“, kiekviena valstybė sprendžia pasirinkti pati.
Be to, C klasės energetinio naudingumo namus bus galima statyti praėjus ir dešimtmečiui po draudimo pradžios, jei tik iki 2014 m. tam bus gautas leidimas. Dauguma NT vystytojų jau dabar stato B klasės energetinio naudingumo namus, C klasės namų tėra mažuma, taigi iššūkių reikalavimai statybų bendrovėms nesukels.
Jei pažiūrėtume į reikalavimus, keliamus dabar renovuojamiems pastatams, jų energetinio naudingumo klasė pabaigus renovaciją turi atitikti D klasę. Dabar statyti naujų D klasės namų negalima.
Lėčiau, bet kokybiškiau
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad pastato energetinio naudingumo sertifikatas vartotojams padeda išvengti pardavėjų gražbylysčių ir pasižiūrėjus į namo dokumentus objektyviai nustatyti, kiek energijos jis sunaudoja.
„Hanner“ pirmoji Lietuvoje pastatė A klasės daugiabutį, šiuo metu stato dar du. Pasak A.Avulio, A klasės daugiabutis sutaupo apytiksliai penktadaliu daugiau šilumos energijos negu B, o jo kaina yra 15 ar 20 proc. didesnė.
Esą tam, kad pastatas atitiktų A klasę, jam keliami itin aukšti reikalavimai: „Yra namo sandarumo testas, labai sunku pasiekti tą reikalavimą – į namą pripučiama oro su kompresoriumi ir paskiau žiūrima, per kiek laiko nukrenta spaudimas. Gali būti labai geras namas, bet jei nepavyksta atlikti testo, tada gaunama B klasė“, – sakė A.Avulis.
Pašnekovas neabejoja, kad Lietuvos NT vystytojai neturėtų susidurti su iššūkiais atitinkant direktyvos reikalavimus artimiausiu metu, nes kokybė jiems tampa vis didesniu prioritetu.
„2006–2007 metais vystytojai labai mažai dėmesio skyrė kokybei, anksčiau viską darėme greitai ir kuo pigiau, o po krizės rinka pasikeitusi, vystytojai neturi tikslų statyti daug, jie stato kokybiškus namus“, – aiškina pašnekovas.
Kaune ir Klaipėdoje – energetiškai efektyvesni
Bendrovės „Inreal“ paskaičiavimais, Lietuvos NT rinka jau dabar beveik pasiruošusi įgyvendinti nuo kitų metų keliamus reikalavimus.
Pernai metų rugsėjo mėnesį sostinėje buvo statomi 597 C energinio naudingumo klasės daugiabučiai, kurie sudarė 36 proc. visų statomų daugiabučių, o šių metų birželio mėnesį tokių daugiabučių buvo 388 – 19 procentų. Tiesa, dar yra tokių, kuriems klasė nesuteikta, tačiau ir tarpa jų C klasės daugiabučių procentinis pasiskirstymas turėtų būti panašus. (Žr. lentelę).
 |
| Projektų pasiskirstymas pagal energ. efektyvumą. Šaltinis: „Inreal“ |
Kaune ir Klaipėdoje daugiabučių apskritai statoma gerokai mažiau nei Vilniuje, tačiau didžioji dalis jų yra aukštesnės energinio naudingumo klasės. Pernai rugsėjį Kaune buvo statomi 2 C klasės daugiabučiai iš 23, o dabar nėra nė vieno. Klaipėdoje statomų daugiabučių skaičius padidėjo nuo 10 iki 29.
„Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius aiškino, kad Kaune ir Klaipėdoje aukštesnės energetinės klasės daugiabučių procentiškai statoma daugiau nei Vilniuje todėl, kad energetiškai neefektyvių butų vartotojai ten greičiausiai nepirktų.
„Energetiškai efektyvesni butai susilaukia daugiau paklausos, tad galima daryti prielaidą, jog Kaune ir Klaipėdoje vystytojai tiesiog nelabai turi pasirinkimo ir yra priversti vystyti energetiškai efektyvesnius projektus, jei nori sėkmingai juos parduoti“, – sako pašnekovas.
„Inreal“ skaičiavimais, kaina B klasės daugiabučių analogiškuose butuose yra apytiksliai 6–7 proc. didesnė nei C.
Raidė pasako ne viską
„Dabar pinigai turi kitą vertę ir kai žmogus perka būstą, jis gerai pagalvoja. Gal todėl statinio kokybiniai reikalavimai NT vystytojams yra pakilę“, – svarsto Dalius Gedvilas.
Lietuvos pasyvių namų asociacijos valdybos narys ir bendrovės „Veikmė“, kuri Lietuvoje pastatė pirmąjį pasyvųjį namą (A+ klasės), vadovas Eugenijus Zaremba sako, kad NT vystytojai daugiau dėmesio skiria namų kokybei nei prieš sunkmetį vien dėl to, kad NT vystytojų mažiau – dalis nekokybiškus namus stačiusios bendrovių bankrutavo, likusios privalėjo pasitempti.
E.Zaremba atvirauja, kad „Veikmės“ B klasės butai neretai yra brangesni nei analogiški kitų vystytojų butai, tačiau esą jie sutaupo daugiau energijos – energetinio naudingumo klasė tik itin siaurai nusako jo sutaupomos energijos vertę. Pasak pašnekovo, A klasės daugiabutis nuo B klasės daugiabučio gali skirtis minimaliai, o skirtumai tarp B klasės daugiabučių gali būti gerokai didesni.
„Kad namas yra B klasės, pasako tik mažą dalį, – kalba E.Zaremba – Jei B klasės namas pastatytas pagal aukščiausią kartelę ir sunaudoja labai mažai energijos, jis kainuoja brangiau. Reikia, kad pirkėjas žiūrėtų ne tik į sertifikatą, bet kad įsiskaitytų, koks yra tikslus namo energetinis naudingumas.“
Vienas svarbiausių parametrų sertifikate – kiek energijos namas sunaudoja tūkstančiui kvadratinių metrų.
E.Zaremba priduria, kad pastato energetinis naudingumas tėra tik vienas iš kriterijų – ypač tas pasakytina apie pasyvius namus, kur gyvenantieji gali pajusi ir garso komfortą, gerą mikroklimatą ir kitus privalumus.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje dar nėra pačios aukščiausios – A++ energetinės klasės namų. Esą tokius namus renkasi ne tik tie žmonės, kurie nori komforto, bet ir yra ekologiški, jo žodžiais tariant, yra „žali smegenyse.“
„Jau didesnė perkančių būstus dalis žmonių suvokia, kad jie investuoja į kokybę. Trūksta mažo žingsnio, kad mažesnė dalis suprastų tą patį“, – apibendrina jis.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Energijos beveik nenaudojantis namas pastatytas Leliuose. |
Pirkėjų įpročius pakeitė pinigų vertė
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas taip pat užsimena, kad vis dar yra nemažai tokių vartotojų, kuriems pagrindinis kriterijus renkantis būstą yra tik kaina, o ne kokybė. Esą tai rodo faktas, kad nespėja išpirkti pasyvių namų vystytojų pastatų.
Vis dėlto, pasak jo, statinių kokybė dabar yra gerokai aukštesnė nei anksčiau. Pokytį jis aiškina pasikeitusiu pirkėjų požiūriu į būstą – anksčiau didelė dalis NT pirkdavo todėl, kad norėdavo turtą apsaugoti nuo nuvertėjimo. O kita dalis žmonių nekreipdavo per daug dėmesio į namo kokybę, nes buvo išlepinti bankų ir lengvai galėjo gauti bet kokį turtą.
„Dabar pinigai turi kitą vertę ir kai žmogus perka būstą, jis gerai pagalvoja. Gal todėl statinio kokybiniai reikalavimai NT vystytojams yra pakilę“, – svarsto jis.
