Lietuvos verslas reaguoja į Maskvos agresiją: Rusijoje veiklą stabdo ir „Avia Solutions Group“

Rusijai tęsiant agresiją prieš kaimyninę Ukrainą, ryšius su Rusija stabdo Lietuvos verslininkai – atsisako rusiškų ir baltarusiškų prekių, stabdo veiklą Rusijoje, skiria finansinę paramą Ukrainai. Penktadienio popietę apie veiklos Rusijoje stabdymą pranešė Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos grupė „Avia Solutions Group“
Akcija Nepriklausomybės aikštėje
Akcija Nepriklausomybės aikštėje / 15min nuotr.

„Avia Solutions Group“ nuo 2014 metų nuosekliai mažino verslo dalį Rusijoje, pastaruoju metu įmonių grupėje ši dalis buvo nereikšminga. Po paskutinių įvykių mes nematome ateities tęsti veiklą Rusijos rinkoje – tiek dėl politinių, tiek dėl moralinių priežasčių, tiek dėl sankcijų“, – 15min sakė „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos narys Vygaudas Ušackas.

V.Ušackas 2008-2010 metais buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras, 2013-2017 metais vadovavo Europos Sąjungos ambasadai Rusijoje.

Jo vertinimu, tokias sankcijas, kokios Rusijai įvestos dabar, Vakarams reikėjo pritaikyti dar 2014 metais.

„Kodėl sankcijos tik tokios? Kelios priežastys – kai kur Europoje vis dar gajus pacifizmas, Italijos ir Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų ir vis dar jaučiama Vokietijos kaltė dėl Antrojo pasaulinio karo“, – teigė V.Ušackas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vygaudas Ušackas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Vygaudas Ušackas

„Matau ilgalaikį konfliktą, kuris priklausys nuo to, kiek Ukrainos vyriausybė ar sukilusi tauta sugebės išlaikyti kontrolės. Kuo daugiau cinkuotų karstų grįš į Rusiją, tuo labiau paskatins susimąstyti žmones. Gangsteriškiems veiksmams reikalingas brutalus atoveiksmis. Jei ne kariais, tai visiška izoliacija“, – teigė V.Ušackas.

Lietuvos valdžios ir žvalgybos pareigūnai anksčiau yra kritikavę „Avia Solutions Group“ dėl jos veiklos Rusijoje. Įmonė kaltinimus vadindavo „raganų medžiokle“.

Paramą Ukrainai reiškia daugybė Lietuvos verslų

Apie nutraukiamus ryšius su Rusija ir paramą Ukrainai skelbia ir kiti Lietuvos verslai.

„Perlas“ pranešė, kad jų terminalų tinkle galima aukoti grynaisiais pinigais organizacijai „Blue/Yellow“. Mokesčių už šių pervedimų administravimą bendrovė netaikys. Be to, jau šiandien paremti organizaciją galima ir „Perlas Go“ programėlėje.

„Perlas Network“ taip pat ketvirtadienį sustabdė visus reklamos užsakymus rusakalbėje žiniasklaidoje. Šios reklamos lėšos bus nukreipiamos į nepriklausomą lietuvišką žiniasklaidą ir paramos Ukrainai projektams.

Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Vienybės ir solidarumo su Ukraina akcija Kaune
Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Vienybės ir solidarumo su Ukraina akcija Kaune

Be to, Žemės ūkio ministerijai pavaldi sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje stabdo ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugų teikimą Rusijoje ir Baltarusijoje.

Lietuvos paštas pranešė stabdantis prekybą rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, taip pat prekybą šių šalių leidiniais bei jų prenumeratos pristatymą. Prenumeratoriams išlaidas žadama grąžinti.

O nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) Lietuvos eksportuotojams laikinai stabdo eksporto kredito garantijų teikimą už Rusijos ir Baltarusijos pirkėjus.

Lietuvos daugiakanalės rinkodaros automatizavimo platformą vystanti bendrovė „Omnisend“, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, nutarė nutraukti paslaugų teikimą Rusijoje ir Baltarusijoje. Tai reiškia, kad šių šalių organizacijos per „Omnisend“ platformą nebegalės siųsti naujienlaiškių, SMS žinučių ir nebegalės pasiekti kitų įrankių.

Išreikšdama palaikymą Ukrainai, šiaurės ir vakarų Lietuvoje veikianti elektroninių ryšių ir telekomunikacijų bendrovė „Splius“ pranešė stabdanti kelių rusiškų kanalų retransliavimą. Anksčiau šią savaitę kai kurių rusiškų kanalų retransliacijos, pasibaigus sutarčiai, atsisakanti pranešė išmanioji televizija „Telia TV“.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pranešė, kad nuo ketvirtadienio portalai „delfi“, „15min“, „lrytas“, „tv3“, „madeinvilnius“, „ve“, „Kaunas.kasvyksta“ išjungia visus komentarus po straipsniais ir vaizdo siužetais apie aktualijas tiek registruotiems, tiek neregistruotiems vartotojams.

Reakcijos Rusija sulaukė ir tarptautinėje arenoje. Didžiausios mobiliųjų technologijų parodos – „Mobile World Congress“ (MWC) – organizatoriai penktadienį pranešė, kad kitą savaitę Barselonoje vyksiančiame renginyje nebus Rusijos paviljono.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Akcija Nepriklausomybės aikštėje
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Akcija Nepriklausomybės aikštėje

Ryšius nutraukia prekybininkai

Internetinė parduotuvė „Pigu.lt“ penktadienį pranešė nutraukianti prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis prekėmis. Jos sudaro mažiau nei 1 proc. visų tinklo prekių.

Pasak „Pigu.lt“ pranešimo, prekyba nutraukiama ir visose e. parduotuvėse, kurios priklauso „PHH Group“: „220.lv“ Latvijoje, „Kaup24.ee“ ir „Hansapost.ee“ Estijoje bei „HobbyHall.fi“ Suomijoje.

Šiandieninės situacijos fone „Varlė.lt“ įkūrėjas Marius Butauskas ragina pirkėjus atkreipti dėmesį į ukrainiečių gamintojus ir tokiu būdu juos palaikyti irgi.

„Varlė.lt patys neimportuoja rusiškų prekių ir neplanuoja to daryti“, – 15min teigė jis.

Penktadienį taip pat sureagavo ir prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“, kuri paskelbė stabdanti prekių importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat nuspręsta sustabdyti visų rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų pirkimus iš kitų importuotojų.

„Prekybos rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis atsisakysime Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tikime, kad Lietuvos verslo indėlis parodant vienybę ir solidarumą šiandien yra itin svarbus“, – paaiškino „Sanitex“ vadovas Ramūnas Kairys.

Bendrovė jau sustabdė prekių importą iš Rusijos ir Baltarusijos gamintojų ir tiekėjų. Bendra šių prekių dalis 2021 m. sudarė 0,6 procento „Sanitex“ pardavimų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė taip pat priėmė sprendimą sustabdyti visų rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekių pirkimus iš kitų importuotojų. Šių prekių bus atsisakoma „PROMO Cash&Carry“, „PROMO Food Service“, „Officeday“ ir kituose bendrovės prekybos kanaluose.

Domo Rimeikos nuotr./Klaipėdiečiai išreiškė solidarumą su ukrainiečiais
Domo Rimeikos nuotr./Klaipėdiečiai išreiškė solidarumą su ukrainiečiais

Prekybininkai į situaciją pradėjo reaguoti ketvirtadienį. Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė priėmęs sprendimą iš prekybos išimti prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje, ir stabdyti tolimesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų. Teigta, kad iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. nuo visų mūsų tinklo pardavimų.

Prekybos tinklas „Norfa“ taip pat priėmė sprendimą atsisakyti rusiškų prekių savo lentynose.

„Aš tiksliai jums nepasakysiu, bet labai maža dalis, gal tik 0,001 proc. visų prekių yra rusiškos. Tai yra maisto prekės, o alkoholio, man atrodo, nėra“, – taip apie sprendimą nebeprekiauti rusiškomis prekėmis savo prekybos tinkle „Norfa“ 15min kalbėjo jo vadovas Dainius Dundulis.

Prekybos tinklas „Iki“ ketvirtadienį sakė, kad reikšdama palaikymą Ukrainai bendrovė skirs lėšų remti „Maisto banką“ ir Raudonąjį Kryžių maisto produktais, kurie bus skirti pabėgėliams.

„Kaip jau skelbta, „Iki“ neprekiauja baltarusiška produkcija, o rusiškos produkcijos asortimentas seniai sumažintas iki minimalaus. Kelios Rusijoje pagamintos prekės buvo perkamos iš Lietuvos tiekėjų. Rusijos ir Baltarusijos gamintojų prekių užsakymai sustabdyti“, – 15min teigė ji.

Prekybos tinklas „Lidl“ teigė baltarusiška ir rusiška produkcija neprekiaujantis visai.

Taip pat ir įmonių grupės „MV GROUP“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“ pranešė stabdanti rusiškos ir baltarusiškos produkcijos distribuciją Lietuvoje – atsisakė visų naujų bei ieško galimybių atšaukti dalį pakeliui esančių importo užsakymų, bendrovė pranešė išplatinusi pranešimą spaudai.

Tuo metu „Barbora“ kartu su partneriais – prekybos tinklu „Maxima“ – priėmė sprendimą iš savo asortimento išimti prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusiškas ir Baltarusiškas prekes iš asortimento „Barbora“ išims visose šalyse, kuriose veikia – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Vienybės ir solidarumo su Ukraina akcija Kaune
Teodoro Biliūno / 15min nuotr./Vienybės ir solidarumo su Ukraina akcija Kaune

Reaguoja ir kitos bendrovės

Trys Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Tele2“, „Telia“ ir „Bitė“ – nuo ketvirtadienio kompensuoja mobiliojo ryšio paslaugas Ukrainoje. „Bitė“ taip pat pervedė 10 tūkst. eurų Raudonajam Kryžiui.

Bendrovės „Cgates“, „Telia“ ir savo klientams nemokamai įjungė informacinius kanalus, kaip CNN, BBC, „Euronews“, „Bloomberg“, „Deutsche Welle“ ir kitus.

O didžiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turintis Tarptautinis Šiaulių oro uostas pranešė, kad yra pasirengęs priimti civilinius Ukrainos lėktuvus, kurie potencialiai galėjo likti už karinę Rusijos ataką patyrusios šalies ribų.

Kartu oro uostas pasirengęs atverti savo teritorijoje turimus angarus su nereguliuojamais ir reguliuojamų temperatūrų režimais maistui ar kitoms prekėms saugoti.

Rusijos agresija palietė ir pramogų sektorių – į rusų atlikėjo atlikėjo FEDUK koncertą bilietus nusipirkusiems asmenims elektroniniu laišku pranešta, kad renginys atšaukiamas „reaguojant į susiklosčiusią situaciją“.

Kai kurios bendrovės veiksmų ėmėsi dar prieš karinius veiksmus. Štai „Paysera“ trečiadienį pranešė, kad solidarizuojasi su Ukraina bei mažina rizikas Rusijos rinkoje. Bendrovė nebeaptarnaus operacijų Rusijos rubliais, uždarys Rusijos klientų sąskaitas ir ribos pinigų siuntimą į šios šalies bankus ir iš jų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis