Architektė Gilma Teodora Gylytė 15min skaitytojams pataria, kaip geriau įrengti vaiko kambarį, kad šis jaustųsi laimingas ir augtų kūrybingas.
Raktinis žodis – universalumas
Anot G.Gylytės, vaiko erdvė turėtų būti universali ir lavinanti.
„Vaiko aplinka turi būti laisva, kad jis galėtų laisvai augti ir su savimi keisti aplinką, kuri jį supa, – sako architektė. – Vaikas – mažas žmogus, kuris dar neužmiršo kūrybos malonumo ir į tai reikia atsižvelgti.“
„Reikia duoti priemones, iš kurių jis galėtų pasistatyti savo kampus, dėžutes, savo namus, palapines ir t.t. Kuo ta erdvė universalesnė, tuo vaikui įdomiau“, – pasakojo G.Gylytė.
Kokias darome klaidas?
Anot architektės, dažniausiai įsivaizduojama, kad nupirkus baldus, jie tarnaus amžinai. O juos sustačius pagal mamos įgeidį, vaikas jausis laimingas.
„Dažniausiai įsivaizduojama, jog vaiko kambarį reikia visiškai apstatyti. Nuperkami baldai ir manoma, kad jie 10 metų stovės tose vietose, kaip nusprendė tėvai. Tai klaidinga, nes vaikas yra menininkas. Vaiko poreikiai keičiasi kas metus“, – apie pagrindines tėvų klaidas pasakojo specialistė.
Dažnas lietuvis savo atžalai nuperka griozdiškus, nefunkcionalius baldus ir bando juos pritaikyti bet kuriam amžiui. Tai – dar viena klaida.
„Pavyzdžiui, sekcija. Tai, iš esmės, pasenęs baldas ir turi tik vieną funkciją – laikyti figūrėles arba servizus. Tačiau vaikui nereikia, kad būtų laikomi daiktai už stiklinės sienutės. Jam reikia paprastos lentynos, kur dėžėje būtų sumesti žaislai. Tai yra paprasta ir lengvai pakeičiama. O sekcija – labai sunkiai pritaikomas baldas“, – komentavo architektė.
Siūlo išeitį
Vaiko kambarys – jo atsakomybė ir erdvė, todėl, architektės manymu, jis turi susitvarkyti erdvę taip, kaip nori. Žinoma, kiekvienais metais baldų keisti nereikėtų. Tai būtų net neekologiška. Tačiau yra išeitis – funkcionalūs, judantys baldai.
Pavyzdžiui, stalas ant ratukų ir su keičiamu aukščiu. Arba lova, kuri susideda iš skirtingų elementų ir staiga gali virsti sofa. Atrodo menkniekis, tačiau tokie paprasti sprendimai lengvai pakeis vaiko kambario įvaizdį.
„Turi būti kuo daugiau judančių elementų, kuriuos jis galėtų pakreipti, perstatyti. Tada vaikas supranta, kad ten yra jo kambarys, jo tvirtovė ir jo atsakomybė“, – kalbėjo G. Gylytė.
Taip pat galima žaisti ir su sienomis. Jų spalva turėtų būti kuo neutralesnė, o tada leiskite vaikui įjungti fantaziją.
„Pavyzdžiui, sienos galėtų būti kreidinės arba išdažytos dažais, ant kurių galėtų paišyti, ką nori. – pasiūlė specialistė. – Galima žaisti su apklijavimais, plakatais ir tokiu būdu erdvė būtų keičiama.“