Esą neviešai, per greitai vystomu ir per dideliu projektu nepatenkinti aktyviausi jo kritikai apskundė ir vystytoją, ir pagrindinę būsimos parduotuvės nuomininkę bendrovę „Rimi Lietuva“, išsiųsdami laiškus aukščiausios valdžios institucijoms, taip pat „Rimi“ savininkės Švedijos „ICA Gruppen“ vadovams bei Švedijos ambasadai Vilniuje.
D.Nedzinskas sako esąs „1000 proc.“ įsitikinęs projekto teisėtumu bei nauda vietos gyventojams, tuo metu „Rimi Lietuva“ tikina, kad laikosi visų įstatymų ir verslo etikos standartų.
Vystytojas: projektas bus naudingas ir kurs pridėtinę vertę vietos gyventojams
D.Nedzinskas jam priklausančiame 7,7 tūkst. kv. metrų ploto sklype Džiaugsmo gatvėje 116 planuoja iki 2022 metų rudens pastatyti 2,3 tūkst. kv. metrų bendro ploto prekybos centrą. Pasak jo, „Rimi Lietuva“ užimtų 1,3 tūkst. kv. metrų plotą, dar apie 150 kv. metrų – kavinė, taip pat dalis ploto bus skirta įprastai ir veterinarijos vaistinėms.
30 proc. viso sklypo jis žada skirti žaliosioms zonoms.
„Esu privatus investuotojas, kuris sau taiko griežtesnius reikalavimus nei numato įstatymas: užstatymo intensyvumas bus keturis kartus mažesnis nei leidžiama, žalių zonų bus 20 proc. daugiau nei reikalaujama“, – BNS teigė D.Nedzinskas.
Jis skaičiuoja, kad statant objektą bus sumokėta apie 600-700 tūkst. eurų PVM mokesčio, sukurtos 25 nuolatinės darbo vietos, o per 10 metų projektas į valstybės ir miesto biudžetus sugeneruos 1,7 mln. eurų pajamų.
Anot jo, pastačius prekybos centrą pakils visų Pavilnio gyventojų nekilnojamojo turto kaina.
„Neabejoju, kad esant poreikiui, parduodami savo namą žmonės skelbimuose rašys, kad jų rajone yra parduotuvė“, – sakė D.Nedzinskas.
Gyventojai kritikuoja parduotuvės dydį ir išaugsiančius automobilių srautus
Pagrindinis Pavilnyje planuojamo prekybos centro kritikų objektas – projekte numatytas parduotuvės dydis. Jie reikalauja, kad individualiais mažaaukščiais namais užstatytoje teritorijoje būtų statoma ne didesnė kaip 500 kv. metrų parduotuvė.
„Mūsų įsitikinimu, vystytojo neoficialiai pristatyme projekte yra daugybė trūkumų, nuostatų prieštaraujančių miesto ateities vizijoms. Mes ne prieš mažesnės parduotuvės atsiradimą, tačiau į šį sklypą tiesiog neįmanoma įbrukti 2,3 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvės. Aš gyvenu arčiausiai to sklypo. Ar jūs sutiktumėte gyventi kotedže, kai už 7-8 metrų yra parduotuvės rampa?“, – BNS teigė bendruomenės „Žali kalnai“ atstovas Arkadijus Bliuminas.
Be to, anot jo, atsiradus parduotuvei smarkiai išaugs automobilių srautas, o tai turės neigiamos įtakos eismo saugumui siauroje Džiaugsmo gatvėje. Jų teigimu, nėra numatyta išplatinti nei Džiaugsmo gatvę, nei pravažiavimo kelią, taip pat neplanuojama įrengti papildomų juostų ar kitų saugaus eismo priemonių.
Mūsų įsitikinimu, vystytojo neoficialiai pristatyme projekte yra daugybė trūkumų, nuostatų prieštaraujančių miesto ateities vizijoms.
D.Nedzinskas teigė, jog šalia parduotuvės numatyta 69 vietų automobilių aikštelė, o savivaldybė kitąmet esą žada iš esmės rekonstruoti bei išplatinti visą Džiaugsmo gatvę.
„Mes su savo projektiniais sprendiniais tiesiog jungiamės prie jau gatavo savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Džiaugsmo gatvės rekonstrukcijos projekto“, – teigė D.Nedzinskas
Nelaukdami gruodžio 21 dieną numatyto pirmo oficialaus projekto pristatymo visuomenei, aktyviausi projekto kritikai viešais laiškais kreipėsi į vystytoją, „Rimi Lietuvą“, jos akcininkę „ICA Gruppen“ bei Prezidentūrą, Vyriausybę, Seimą ir Vilniaus savivaldybę.
A.Bliuminas teigė, jog iš „ICA Gruppen“ gautas atsakymas, kad savininkai į šį ginčą nesikiš, o informacija dėl projekto perduota įmonei Lietuvoje.
„Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius BNS raštu atsakė, kad „ICA Gruppen“ ir „Rimi“ vystadama verslą laikosi visų įstatymų ir verslo etikos standartų.
Pavilnio bendruomenės atstovas BNS teigė, jog vis dar tikisi dialogo tarp savivaldybės, bendruomenės ir vystytojo, tačiau neatmetė galimybės kreiptis į teismą.
D.Nedzinskas teigė nesibaiminantis galimų teisminių ginčų, esą tai normali verslo praktika.
„Dėl šio projekto teisėtumo esu įsitikinęs ne 100, o 1000 proc., pakartosiu – 1000 proc.“, – BNS sakė D.Nedzinskas
Savivaldybė projektą laiko teisėtu
Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis žiniasklaidai yra teigęs, jog siekis ginčyti prekybos centro statybą nebūtų argumentuotas, nes „teritorija yra greta pagrindinės gatvės, todėl komercijai ir prekybai yra tinkama“. Anot jo, ir kiti rodikliai – užstatymo intensyvumo, tankumo, aukščio – yra mažesni nei leidžiama tiek pagal galiojantį senąjį, tiek pagal būsimą naująjį miesto bendrąjį planą.
„Taigi, iki šio projekto nueitą kelią vertiname kaip gerą pasiekimą, kuris gali suderinti tiek sklypo vystytojų, tiek aplinkinių gyventojų, tiek savivaldybės interesus“, – portalui lrt.lt teigė M.Pakalnis.
Be to, anot architekto, iš vystytojo buvo pareikalauta pagrįsti parduotuvės dydį, atlikti pasiekiamumo ir poveikio kraštovaizdžiui vertinimą. Savivaldybė taip pat iškėlė sąlygą, kad prekybos centre būtų vietos bendruomenės poreikiams būtinų funkcijų – kavinė, pašto skyrius bei daugiafunkcinė erdvė, kuri galėtų tapti renginių vieta.
„Projekto su analizėmis ir poveikio kaimynystei vertinimu kol kas dar neturime. Tad ir galutinai vertinti, ar planuojamas objektas atitinka mūsų lūkesčius, dar negalime“, – portalui delfi.lt komentavo M.Pakalnis.
Tokiai pozicijai oponuojanti bendruomenė tvirtino, kad trišalis dialogas kol kas nevyksta.
„Kai per pirmą neoficialų projekto pristatymą mes vystytojo paklausėme, dėl ko galime derėtis, atsakymas buvo toks: dėl pastato bei trinkelių spalvos ir dėl augmenijos, kuri bus pasodinta aplink tą parduotuvę. Jeigu tai yra vystytojo derybinė pozicija bendruomenei, mes su tuo negalime susitaikyti niekaip“, – teigė A.Bluminas.
D.Nedzinskas, pripažįsta, kad su gyventojais nesiruošia derėtis dėl mažesnės parduotuvės, nes tarp jo klientų esą nėra norinčių nuomotis 500 kv. metrų ploto patalpų. Be to, toks plotas jam neapsimokėtų finansiškai.
Galutinai vertinti, ar planuojamas objektas atitinka mūsų lūkesčius, dar negalime.
„Kaip nekilnojamo turto plėtotojas aš surandu vietą, ją išvystau ir pasiūlau visiems trims mano klientų portfelyje esantiems operatoriams – „Rimi“, „Lidl“, „Iki“. Tas, kuris pasiūlo geriausias sąlygas ir atitinka formatą arba, paprasčiau kalbant, pasiūlo ilgesnį nuomos terminą už kuo didesnę kainą, tas ir laimi tenderį. Tai yra grynai ekonominis interesas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės“, – BNS sakė D.Nedzinskas.
D.Nedzinskas yra vadovavęs tuometiniam „Hansabankui“ (dabar „Swedbank“), Vakarų skirstomiesiems tinklams, buvo vadinamojo VP dešimtuko narys, vienas atominės elektrinės projektą ketinusios įgyvendinti įmonės „Leo LT“ kūrėjų. 2010 metais pasitraukęs iš „Vilniaus prekybos“ ir „VP grupės“ akcininkų.
2004 metais tapęs VP grupės įmonės „NDX energija“ dalininku, jis už 10,25 mln. litų įsigijo 5 proc. jos akcijų. Už kiek jas vėliau pardavė, nebuvo skelbta.
D.Nedzinskas jau kelerius metus bylinėjasi teismuose dėl planų rekonstruoti Trakų autobusų stotį įrengiant joje parduotuvę „Rimi“. Gindami viešąjį interesą, į teismus kreipėsi prokurorai.
