Vilniaus Geležinkelių muziejuje rugsėjo 16-18 dienomis vyko dirbtuvės, kurių metų buvo generuojamos idėjos Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkai. Iš viso jose dalyvavo 6 Lietuvos ir užsienio architektų urbanistų komandos: „Bauland“, „Do architects“, „MGMP“, „Martyno Marozo architektūros ir planavimas“, „Pupa – strateginė urbanistika“, latvių „Outofbox“ ir svečio teisėmis dalyvavo „Unitectus“ komanda.
Kūrybines dirbtuves „Lietuvos geležinkelių“ pavedimu organizavo Lietuvos architektų sąjunga.
„Mūsų vizija, kad ši vieta turi tapti ta, kuri įkvėptų pokyčiams. Dėl to bendradarbiaujame su Vilniaus savivaldybe, Lietuvos architektų sąjunga ir kitais“, – antradienį susirinkusiems Lietuvos architektų sąjungos patalpose teigė „Lietuvos geležinkelių“ Strategijos ir veiklos vystymo skyriaus vadovė Julija Abromavičienė.
Pasak kūrybinių dirbtuvių kuratorės Ingos Urbonaitės-Vadoklienės, prieš kūrybines dirbtuves bendruomenės buvo apklaustos ir jų pasiūlymai buvo įtraukti į kūrybinių dirbtuvių užduotį. Taip pat „Vilniaus planas“ yra parengęs esamos būklės analizę, kuri taip pat buvo pateikta dirbtuvėse dalyvavusiems architektams ir urbanistams. I.Urbonaitės-Vadoklienės teigimu, šiuo metu pradedamas rengti teritorijos detalusis planas.
„Pasirinktas ne konkurso, o kūrybinių dirbtuvių būdas, nes norėta dialogo, kad visi dirbtų kartu, o ne konkuruotų“, – antradienį pristatant dirbtuvių rezultatus aiškino jų kuratorė.
Spalio mėnesį visuomenei bus plačiau pristatyti projektai specialiame leidinyje.
Tiesa, I.Urbonaitė-Vadoklienė pabrėžė, kad architektų idėjos nėra konkretūs pasiūlymai, o iš jų gali gimti tolesni planai. Kiekviena komanda turėjo galimybę pristatyti savo pasiūlymus.
Anot jos, toliau rekomenduojama suformuoti patarėjų tarybą iš dirbtuvėse dalyvavusių ir įtraukti detaliojo plano rengimą. Taip pat dalyvavę kūrybinėse dirbtuvėse rekomenduoja atlikti Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), taip pat - gilesnes sociologines apklausas, įvertinti viešųjų erdvių potencialą.
„Atskirus architektūrinius konkursus rengti tik tada, kai bus aiški teritorijos vystymo vizija“, – kalbėjo ji.
Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėjas Vytautas Lelys sakė, kad šiuo metu rengiamas teritorijos detalusis planas ir šių dirbtuvių rezultatas padės atlikti SPAV. Taip pat jis pakvietė architektus talkinti tęsiant projektą.
„Kviečiame bent po vieną atstovą iš kiekvienos komandos, kurie visuomeniniais pagrindais padėtų planavimo procese kartu su Vilniaus planu. Norime įtraukti į rengimo procesą“, – kalbėjo jis.
Kultūros paveldas – atspirties taškas
„Bauland“ komandos atstovas Donatas Baltrušaitis teigė, kad jų projekto atspirties taškas – kultūros paveldas ir istorinių ryšių atkūrimas.
„Šalia istorinio identiteto atkūrimo ir derinimo su nauju vystymu yra svarbu suprasti, kur geležinkelių ir autobusų stotis ir niekada nepasiklysti. <...> Mūsų vizija palikti istorinę alėją ir visą aikštelę atiduoti žmonėms, paliekant viešąjį transportą tik geležinkelyje“, – sakė jis.
Architektai siūlo atgaivinti šalia aikštės istorinį sodą. Jų nuomone, galima panaudoti esamą geležinkelio stoties pastatą ir jį pritaikyti „Rail Baltica“ terminalui. Taip pat jų vizijoje ir erdvė, kur galėtų susitikti Naujamiesčio, Naujininkų ir Senamiesčio gyventojai – pavyzdžiui, parkas virš geležinkelio.
Strategija – ateities miestas
Latvių studijos „Outofbox“ įkūrėjas, architektas Pēteris Bajārs teigė, kad koncepcijos strategija kuriama „ateities miesto“ principu. Anot jo, maždaug 49 proc. naudojasi privačiu transportu ir jo nuomone, tai reikėtų pakeisti.
„Pradžioje, kai panagrinėjome Vilniaus transporto sistemą, ji pasirodė pakankamai gerai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad joje nėra jokios hierarchijos. Reikėjo padidinti mastelį ir pamatėme, kad visi autobusai važiuoja į stotį. Norėtume perskirstyti autobusų schemą, kad stotis nebūtų viena didele autobusų aikštele, kaip yra dabar“, – sakė jis.
Anot architekto, pagrindinis vietos gyventojų prašymas buvo viešąsias erdves sujungti į vieną.
„Geriausias būdas būtų, jei vietos gyventojai padiktuotų, kaip tai padaryti“, – tikino P.Bajārs.
Esamame pastate, architektų siūlymu, būtų įrengta tiek vietos vidaus geležinkeliams, tiek „Rail Baltica“ skirta salė, siūlo latviai.
Naujoji mobilumo koalicija
„Martyno Marozo architektūros ir planavimas“ vadovas Martynas Marozas teigė, kad jų pasiūlymas - pavadinti „naująja mobilumo koalicija“. Jo komanda įsitikinusi, norint pasiekti šio projekto sėkmę, prie jo turi prisidėti visi, dalyvauti visos suinteresuotos grupės.
„Jeigu prie šios transformacijos nedalyvauja visi partneriai, tuomet projektas nepasiseks. Tik tada, kai visos šalys dalyvauja ir turi, ką laimėti. Tik tada galima kalbėti apie mobilumo koaliciją“, – įsitikinęs urbanistas.
Komandos nuomone, didžiausią įtaką šis projektas turės Naujininkams.
„Kai projektas bus įgyvendintas, didelė tikimybė, kad jis esminės įtakos Senamiesčiui, oro uostui neturės, nes ta teritorija ir taip gerai veikia. Bet Naujininkams stoties rajono transformacija gali atrakinti potencialą arba užrakinti. Atkreipėme dėmesį į bendruomenės norus. Nenori bendruomenė autobusų stoties, nenori dangoraižių. Vienintelis dalykas, ko nori bendruomenė, tai – rami ir graži vieta gyventi“, – kalbėjo M.Marozas.
Anot jo, jų strategijos tikslas – sukurti balansą tarp skirtingų teritorijų. Komanda rekomendavo „Lietuvos geležinkeliams“, Vilniaus valdžiai sukurti visų partnerių koaliciją ir susisiekimo problemas spręsti viso miesto atžvilgiu.
„Įsiklausyti, ko reikia bendruomenėms, gerbti teritorijos mastelį ir morfologiją. Visi: bendruomenės, vystytojai ir partneriai turi likti patenkinti. Skatinti vystymą kai yra panaudojama, rekonstruojama atkuriama“, – tęsė savo rekomendacijų sąrašą
Subalansuota plėtra
Mindaugas Glodenis iš studijos „MGMP“ teigė, kad jų projekto esmė – subalansuota plėtra. Architektai pirmiausiai koncentravosi į transporto mazgo problemas, taip pat į teritorijoje esantį kultūros paveldą ir jo apjungimą.
„Siūlome autobusų stotį perkelti šalia geležinkelio stoties ir per pašto pastatą sujungti į vieną stotį“, – kalbėjo jis.
Taip pat vienas iš siūlymų – pėsčiųjų ir dviračių tiltas virš geležinkelio.
M.Glodenis siūlo stoties skverą paversti parku, o palei Naujininkus sukurti erdvę, kur galėtų kurtis smulkusis verslas.
Stiprus traukos ženklas
„Pupa“ atstovas architektas Ignas Račkauskas pristatyme teigė, kad stoties funkcijas reikia maišyti su miesto funkcijomis. Jo komanda rekomenduoja pastatus koncentruoti šiaurinėje pusėje.
Taip pat siūloma autobusų stotį perkelti arčiau Švitrigailos gatvės.
„Čia galėtų atsirasti funkcijos, skirtos ne tik keliautojams, bet galėtų atvykti žmonės dėl konferencijos, kultūros renginių, mokytis, pavyzdžiui, į universitetą. Kad ši teritorija būtų gyva: kad būtų tiek gyvenamųjų, tiek komercinių pastatų. <...> Siūlome neprisirišti prie artimųjų rajonų identiteto, o teritorijoje kurti naują“, – antradienio vakarą kalbėjo jis.
Architektai siūlo apatinį teritorijos aukštą atiduoti miestui – ten galėtų atsirasti viešosios erdvės.
Taip pat I.Račkausko komandos nuomone, reikia išlaikyti stoties industrinį paveldą ir jo neužgožti.
Patogi visiems aikštė
„Do architects“ dirbo kartu su „Unitectus“. Jų pasiūlymą pristatydama architektė Gilma Teodora Gylytė sakė, kad stoties teritorija daug kam asocijuojasi su žiedu ir geležinkelio pastatu. Todėl jie siūlo pirmiausiai transformaciją pradėti nuo aikštės.
„Pradėti reikėtų nuo aikštės, jos sukūrimo, atlaisvinimo nuo transporto ir skirti ją žmonėms. Norėjome pasakyti, kad aikštėje būtų koncentruota visa įvairovė: parduotuvės, renginiai, mugės. Sutvarkyti aikštę prieš stoties pastatą. Tam nėra ypatingai didelių kliuvinių, nereikia statyti ar griauti pastatų“, – kalbėjo ji.
Architektai siūlo maksimaliai transportą koncentruoti viename taške.
Naujininkus architektai įsivaizduoja kaip kokį Brukliną, vietą, kuri yra rami ir turinti įvairius vaizdus.
„Kad ir kaip vystytųsi teritorija, kiekviename etape turėtų būti apsibrėžta viešoji erdvė, per kurią kvartalas sužibėtų“, – kalbėjo G.T.Gylytė.
Žada didžiulę pertvarką
Tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių esančią daugiau kaip 20 hektarų teritoriją ir jos prieigas planuojama pertvarkyti į daugiafunkcį verslo ir susisiekimo centrą. Numatoma sujungti Naujininkų rajoną su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu.
Stoties modernizavimo detalusis planas turėtų būti parengtas 2020 metų pirmąjį pusmetį.
2018 metų vasarą „Lietuvos geležinkeliai“ su sostinės savivaldybe pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį per 5–10 metų planuojama modernizuoti Vilniaus stoties teritoriją: sujungti geležinkelio bei autobusų stotis, perkelti „Lietuvos geležinkelių“ būstinę, taip pat plėtoti komercinius objektus.
