Tarptautinį architektūrinės vizijos konkursą laimėjusi australų ir ispanų architektų komanda, pasitelkusi partnerius Lietuvoje – „G.Natkevičius ir partneriai“ architektų biurą, per pusmetį savo pasiūlytą viziją pavertė projektiniais sprendiniais. Jų pagrindu bus parengtas techninis projektas – galutinis dokumentas, kurį turėdama Kauno miesto savivaldybė gaus statybos leidimą ir skelbs statybos darbų konkursą.
„Kol bus baiginėjamas techninis projektas, kita komanda lygiagrečiai rengs vidaus ekspozicijos koncepciją. Abu šie darbai turi būti užbaigti iki kitų metų vasaros“, – pabrėžė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Novatoriškas statinys
Nemuno saloje, 33 hektarų užimančiame žemės sklype, planuojamas A++ energinės klasės vieno aukšto apie 10 200 kv. m ploto statinys, kurio aukščiausia dalis – šviečiantis diskas, sieks 17,18 metro. Užstatytas plotas – 9 800 kv. m, tad pastatas, pakoregavus planus, kiek padidėjo.
Ekspozicijų salė užims 3 tūkst. kv. m (vienam eksponatui reikia 9-10 kv. m erdvės).
Patalpos bus suskirstytos į keturias dideles zonas. Trečdalį erdvės sudarys laikinos ir nuolatinės ekspozicijos plotas. Ekspozicijų salė užims 3 tūkst. kv. m (vienam eksponatui reikia 9-10 kv. m erdvės).
Iki šiol Nemuno saloje stovėjo trys pastatai. Detalusis planas patvirtintas šių metų gegužę. Šiuo metu dėl numatytų naujų projektų daromos korektūros. Nemuno sala tampa vis labiau urbanizuota.
„Mokslo muziejaus padėtis šiek tiek po konkurso pasikeitė. Atvykę konkurso laimėtojai vedė su savivaldybe diskusijas, išklausė nuogąstavimus. Pakoregavo pastato konfigūraciją. Pasuko pastatą šiek tiek. Jo kryptis dabar – tarsi nueinanti į Nemuno gatvę.
Projekto autoriai suprojektavo funkciškai patrauklų, patogų lankytojams pastatą. Anksčiau jis pagal projektą prasidėjo ir baigėsi žemėje – apie 13 metrų po žeme, dabar yra pakeltas. Atsirado kavinė ir pramogų zona vakarinėje pusėje. Atsižvelgta į galimai brangią statybą. Be to, buvo numatyta 10 proc. užsėmimo tikimybė. Dabar liko įgilinta tik planetariumo, kuriame numatyta 100 vietų, dalis. Žiūrimos vietos bus pusiau gulimos. Po pokyčių projekte išlieka 1 proc. pastato užsėmimo tikimybė.
Atsisakius „ėjimo į gylį“ ženkliai sumažėjo pastato statybų kaštai, tuo pačiu jis neprarado novatoriškumo, estetinės atrakcijos – o tai svarbiausia. Pradinis projektas galėjo ir neįtilpti į 25 mln. eurų sąmatą. Dabar dalykiškas, pragmatiškas, patogus išplanavimas. Tiršta architektūrinių nuotykių viduje. Kas nors nuolat vyks. Nebus muziejus kaip balta paveikslų galerija. Nusileidimai ir pakilimai. Funkciškai, pakoregavus projektą, pagerinta pastato struktūra“, – pirmadienį viešame pakoreguoto projekto pristatyme teigė su konkurso laimėtojais bendradarbiaujantis architektas Gintautas Natkevičius.
Viduje bus statomos ir ultra plonos kolonos – apie 20-22 cm diametro, 7 m aukščio. Tai bus metalo ir betono darinys.
Atsižvelgta į būsimus projektus
Pasak G.Natkevičiaus, „Mokslo salos“ projektuotojai atsižvelgė ir į miesto tolimesnius planus – Nemuno salą su Karaliaus Mindaugo prospektu bei M.K.Čiurlionio koncertų centru sujungsiančius pėsčiųjų tiltus. Vienas jų turėtų iškilti kartu su „Mokslo sala“.
„Apie 35 metrų pločio pastatui teko pasikeisti, jis tarsi sureagavo į tiltus. „Mokslo sala“ bus tiltų sankirtoje, todėl atsirado antžeminės dalys – renginių erdvės, kavinė, išėjimas į aikštę – tai reakcija į besikeičiančius miesto poreikius. Pagrindinis vizualinis akcentas žinoma bus vidinį veidrodinį paviršių turintis diskas, jis bus matomas iš daug kur ir taps savotiškų traukos centru plokščioje saloje“ , – aiškino G.Natkevičius.
Projekto autoriai taip pat siūlė apželdinti veja stogą. Tačiau Lietuvos sąlygomis, pasak G.Natkevičiaus, tai sunkiai būtų įgyvendinta. Be to, stogo konstrukcija taptų labai sunki. Tad apželdinimo minties atsisakyta. Bus dedamos fibrocementinės plokštės. Vienos jų storis – 2 cm. Kai kur bus klijuojama po dvi plokštes.
„Angose žels žolė. Augalai bus kaip samanos, žemi. Stogas bus eksploatuojamas. Vaikščioti bus galima ant jo“, – teigė G.Natkevičius.
Priešais pagrindinį įėjimą į muziejų – laukas, kuris tarnaus kaip amfiteatras renginiams.
Parkavimo vietų prie muziejaus nėra numatyta įrengti. Jų, architektų skaičiavimais, reiktų 169. Automobilius lankytojams teks palikti „Žalgirio“ arenos, „Akropolio“ automobilių statymo aikštelėse ar Karaliaus Mindaugo pr. Ateityje atsiras automobilių aikštelė Aleksote. Iš jos į salą bus patenkama naujuoju pėsčiųjų tiltu.
Sunkiasvorės mašinos su eksponatais prie muziejaus galės privažiuoti, – padaryta speciali rampa.
Įsikurs 4 laboratorijos
Mokslo populiarinimo muziejuje įsikurs 4 laboratorijos. Jose vyks moksliniai tyrimai, eksperimentai, kuriuos galės stebėti, o kai kuriuos – ir patys atlikti, ir lankytojai. Transformuojamos dvi konferencijų salės (talpins po 200 žmonių), erdvus vestibiulis, administracinės patalpos personalui, sandėliai, dirbtuvės – visa tai yra numatyta projekte.
„Manome, jog 100 vietų planetariumas bus bene populiariausia pramoga tarp lankytojų. Kas gi nemėgsta žiūrėti į žvaigždes?“, – kalbėjo architektas, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.
„Mokslo salą“ suprojektavo F.Jerezas ir B.Perezas De Juanas – architektai iš Ispanijos ir Australijos architektų studijos „Smar Architecture Studio“. Projektuotojai Lietuvoje – architektų biuro G.Natkevičius ir partneriai architektai G.Natkevičius ir D.Kalmatavičius, projekto vadovas – Tomas Jūras.
Įsilies į Nemuno salą
„Naujasis mokslo muziejus jautriai papildys salos funkcijas, tarsi įsilies į žalią salą, kuri iki šiol, tenka pripažinti, buvo savotiškas akligatvis. Su mokslo muziejaus atėjimu, naujais tiltais, baseinu šalia „Žalgirio“ arenos sala bus papildyta rimtu turiniu, kurį mielai lankys tiek mūsų, tiek ir užsienio šalių svečiai, lygiai taip, kaip mes darome nuvažiavę svetur“, – dėstė J.Audėjaitis.
Jis pabrėžė, jog tokio tipo centruose tiesiog neįmanoma neįsimylėti mokslo.
„Kada ateini ir pamatai, kaip galima išmatuoti savo jėgą, kaip tavo jėga skiriasi skirtingose planetose, kaip veikia hidraulikos principai, kuomet pamatai, kaip atsiranda uraganai – tai sužadina žingeidumą, norą domėtis pasauliu, ir tai, be abejo, pirmiausia ypač svarbu vaikams“ , – sakė J.Audėjaitis.
Nemuno saloje taip pat suplanuotos vandens sporto centro statybos šalia „Žalgirio“ arenos ir du nauji pėsčiųjų tiltai. Kitame Nemuno krante Kaunas rengia M.K.Čiurlionio koncertų centro projektą. Be to, planuojama atnaujinti ir pačią Nemuno salą.
