Kauno „Manhetenas“ – taip jau spėtas praminti trijų naujų stiklinių verslo centrų – „Sqvero“, „Arkos“ ir „Magnum“ – kompleksas Karaliaus Mindaugo prospekte. Ketvirtadienį oficialiai duris atvėręs trečiasis biurų pastatas – didžiausias iš jų visų, išdygęs ilgai miesto įvaizdį darkiusio „Respublikos“ vaiduoklio vietoje. Tai aukščiausias Naujamiesčio pastatas po Nepriklausomybės atkūrimo – A bokšto aukštis siekia 42,2 metro.
Kauno centro šurmulys bei šiuolaikinio biurų pastato gyvenimas dominavo ir kaip leitmotyvas specialiai „Magnum“ atidarymui sukurtame vaizdo klipe su maestro Danguolės Beinarytės diriguojamu KTU akademiniu choru „Jaunystė“. Miesto garsų, vaizdinių ir muzikos dermė jame pasitelkta, siekiant į tipišką darbo dieną pažvelgti „Magnum“ darbuotojo akimis.
Pats verslo centras pasižymi „miesto mieste“ koncepcija – kai tame pačiame pastate galima rasti visas svarbiausias kasdienes paslaugas: banko, odontologo, grožio, telekomunikacijų, turizmo ir net floristikos. O štai kelionė po darbo į teatrą, Eurolygos rungtynes ar būsimą „Mokslo salą“ tetruks iki 10 minučių.
Apie neatpažįstamai pasikeitusią Kauno centro vietą renginyje kalbėjo ir miesto meras Visvaldas Matijošaitis, pirmiausiai užlipęs ant „Magnum“ stogo terasos, iš kurios atsiveria nepakartojama Nemuno salos bei miesto centro panorama.
„Ilgai gėrėjausi tuo vaizdu, kaip nuo nulio čia viskas atsirado – 5 biurų pastatai. Daugelį metų kauniečiams būdavo gėda vežti svečius Karaliaus Mindaugo prospektu – viena pagrindinių miesto transporto arterijų. Vaiduoklio griaučiai pasitikdavo ir iš viso žemyno į Kauną atvykdavusius sporto gerbėjus. Džiaugiuosi, kad tie griaučiai kaip koks senas košmaras baigia išnykti praeityje. Šiandien čia turime ištisą naują kvartalą – tris modernius verslo centrus su tūkstančiais šiuolaikiškų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų. Tai yra vienas puikių pavyzdžių, kaip ryškiai atsinaujina miesto veidas, o drauge keičiasi ir patys kauniečiai“, – sakė V.Matijošaitis.
Meras džiaugėsi architektais, statybininkais bei didžiavosi savo sūnumi, kuris viršutiniame aukšte įrengė ir kabinetą, skirtą jam.
„Ne patį didžiausią kabinetą, bet... Galėsiu sugrįžti po 2,5 metų atgal. Mokytis ir grįžti niekada nėra vėlu. Smagu, kad miestas gaivinamas nelaukiant, kol kas iš Vilniaus ateis padėti“, – apie norą vėl nerti į verslo pasaulį, prakalbo visus nusišypsoti privertęs V.Matijošaitis.
Investicija – 30 mln. eurų
„Magnum“, kaip tam tikrą pastarojo meto pokyčių Kaune veidrodį, įvardijo ir projektą įgyvendinusios „Vičiūnų grupės“ vadovas.
„Projektą pradėjome su šūkiu „Pokyčio investicija“ – investavome į šios išskirtinės, bet ilgą laiką nepelnytai apleistos Kauno vietos pokyčius. Visgi vieni šio pokyčio atnešę nebūtume. Už puikų komandinį rezultatą esu dėkingas visą savo 26 metų patirtį statybose pritaikiusiam generaliniam rangovui „Kaminta“ ir inovatyvų kompleksą projektavusiam architektų biurui „Archas“. Taip pat profesionaliai ir patikimai jį valdančiai „Newsec“ komandai, didžiąją dalį „Magnum“ jau išsinuomavusiems nuomininkams ir visiems kauniečiams – už kantrybę miesto centre vietoje senų griuvėsių gimstant naujam verslo centrui. Šiandien visi galime džiaugtis rezultatu“, – teigė Šarūnas Matijošaitis.
Rugsėjį „Magnum“ įsikurs ir jo vadovaujamos daugiau nei 9 tūkst. darbuotojų visoje Europoje turinčios „Vičiūnų grupės“ pagrindinė būstinė. „Vičiūnai“ kartu su gimininga agroverslo įmonių grupe „Groward Group“ veiks 7–12 A bokšto aukštuose.
15min žurnalistės paklaustas, ar kito pirminės investicijos į „Magnum“ statybas, Š.Matijošaitis patikino, kad ne – žadama tilpti į numatytą 30 mln. eurų sąmatą.
„Buvo darbų, kurie nebuvo daromi – susitaupė pinigų. Buvo tokių, kurie atlikti papildomai, tad liko ta pati suma. Brangiausia atsiėjo statyba ir technologijos, kurias įrengėme: šildymo ir šaldymo sistema perdangoje, geoterminis šildymas. Taip pat ir fasadas – pakankamai sudėtingas, nes yra pasviręs, konstrukciškai jis yra kaip stogas“, – paaiškino Š.Matijošaitis, neatskleidęs kvadratinio metro nuomos kainos – ji kintanti ir priklauso nuo kliento poreikių.
Šalia veikiančių „Arkos“ ir „Sqvero“ verslo centrų jis nelaiko konkurentais – vyksta sinergija: vienas pastatas niekuomet neapsitarnaus savęs, reikalingi ir „kaimynai“. Be to, anksčiau atsidarę biurai jau yra užpildyti, tad konkurencijos nejaučiama ir dėl to.
Paklaustas, ar dėl karantino kokie potencialūs nuomininkai neištesėjo pažado keltis į „Magnum“, Š.Matijošaitis patikino, kad išties tokių būta. Papildomų investicijų dėl pandemijos sąlygotų saugumo reikalavimų skirti nereikėjo.
„Nuomininkai savo patalpose elgiasi taip, kaip jiems patogiau“, – teigė Š.Matijošaitis.
Grandiozinės statybos miesto centre
„Investuotojas patikėjo mūsų architektūrine vizija. Ištikimybė idėjai ir neskaičiuojamos darbo valandos tapo rezultatu, kuris mus džiugina. Tikimės, kad šis didžiausias verslo centras svarbioje miestui vietoje užduos gerą toną naujiems, kokybiškiems projektams Kaune“, – atidaryme kalbėjo vienas iš projekto autorių architektas Tomas Kuleša.
Darbus vykdžiusios bendrovės „Kaminta“ vadovas pabrėžė galimybę tiesiogiai prisidėti prie šios naujamiesčio dalies renesanso.
„Įgyvendinome išties unikalų projektą – statybos darbus vykdėme miesto centre, kitų pastatų ir žmonių apsuptyje, tad reikėjo dirbti dar atidžiau. Įveikėme iššūkį apleistą Kauno vietą savo pačių rankomis paversti į centrinio verslo rajono širdį“, – sakė generalinio „Magnum“ rangovo „Kaminta“ vadovas Ramūnas Kaminskas.
„Magnum“: pagrindiniai skaičiai ir faktai
Atidarymo metu surengtų ekskursijų dalyviai turėjo galimybę išvysti įdomiausias šio 32 tūkst. kv. m bendro ploto komplekso vietas: panoramą nuo vieno aukščiausių naujamiesčio pastatų stogo terasos, naujausiais sprendimais grįstus įmonių biurus, lanksčiai pagal poreikį transformuojamas konferencijų sales, restoranų bei kitų komercinių paslaugų pasažą pastato apačioje.
Verslo centre jau taip pat veikia naujos koncepcijos „Luminor“ klientų konsultavimo centras, verslo pietų restoranas „Lunch up“, kelionių agentūra „Tez Tour“, technines konsultacijas dėl saulės energijos projektų teikianti „Detra Solar“, programinę įrangą automobiliams kurianti bendrovė „Voltas IT“ ir kitos įmonės.
Iš viso 18 tūkst. kv. m nuomos ploto verslo centre jau išnuomota daugiau kaip 10 tūkst. kv. m. Nuomojamas biuras gali užimti ir 20 kv. metrų, ir kelis tūkstančius kv. metrų.
Komplekse, kurį sudaro du – 8 ir 12 aukštų bokštai, iš viso dirbs apie 1700 žmonių. Bokštai sujungti pirmų trijų aukštų lygyje, tad iš viso pastatas turi tris terasas, iš kurių atsiveria miesto panorama.
„Technologiškai buvo vykdomas labai įdomus dalykas: dalis pastato griaunama, griaunant kitą dalį, pradėta statyba naujo pastato. Statyba vykdyta miesto centre. Kai kurios požeminio parkingo sienos buvo vieno metro atstumu nuo esamų greta istorinių pastatų. Konstruktoriams, statybininkams tai buvo žvėriškas iššūkis. O ir požeminė automobilių aikštelė – minus du aukštai, tai duobės gylys buvo vos žemiau vidutinio vandens lygio“, – su kokiais iššūkiais šiame objekte susidūrė, 15min paaiškino architektas T.Kuleša.
Svarbiausia, anot jo, buvo suteikti „Magnum“ centre dirbantiems žmonėms kuo daugiau natūralios šviesos bei jaukumo. Tam pasitarnauja stiklas. Pasirinkta architektūrinė forma – trikampio – leido suskurti daugiau fasado, kad būtų kuo mažiau patalpų be natūralios šviesos.
„Buvom pateikę du variantus. Investuotojai pasirinko tą su didesniu charakteriu, ne nuosaikųjį. Ėjome ne pačiu paprasčiausiu, pragmatišku keliu. Tokį dažniausiai verslas renkasi: reikalingas plotas ir nedideli pastatymo kaštai. O šiuo atveju norėtasi sukurti didesnę pridėtinę vertę miestui. Auginom, auginom vaiką ir, kaip vienas kolega pasakė, dabar jį išleisim į gatvę. Įdomu, kaip jis atrodys po dešimties metų“, – šyptelėjo architektas.
Čia įrengta dviračių saugojimo aikštelė su dušais ir persirengimo kambariais, dviaukštė požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Darbo valandomis, kaip teigė Š.Matijošaitis, antžeminėje aikštelėje automobilius tam tikrą laikotarpį nemokamai galės palikti ir miesto gyventojai. Vakarais už tai reikės mokėti.
„Magnum“ taip pat veiks keliolika elektromobilių įkrovimo stotelių, jų skaičių ateityje planuojama didinti net iki pusšimčio. Antrame aukšte įrengta įvairiems renginiams pritaikoma – pagal poreikį į keturis skirtingus dydžius transformuojama – konferencijų salė. Joje organizuojamuose renginiuose galės dalyvauti nuo 10 iki kelių šimtų žmonių, – pagal poreikį.
Projekto autoriai – bendrovės „Archas“ architektai Tomas Kuleša, Mantas Navalinskas ir Gintaras Čepurna. Jie pripažino, prieš penkerius net buvę tarsi mažai kam žinomi, kai staiga įgijo galimybę pateikti architektūrinę viziją didžiausio verslo centro Kaune statyboms. Architektai atviravo, kad paklausę investuotojų, kokią šie mato viziją, išgirdę atsakymą: „Turi būti seksas“. Iki tol nebaigto statyti „Respublikos“ viešbučio griuvėsiai buvo tapę tarsi Kauno identiteto dalimi – susitapatinę su pačiu miestu.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, įteikdamas Š.Matijošaičiui Kauno vėliavą palinkėjo: „Kad neužmirštumėt, kur randatės“.
