Šiemet konkurse, be projektų pristatymo, skaitytojai galės susipažinti su fotografijomis, vaizdais ir tekstu pasakojamomis istorijomis – kaip plėtra pakeitė atskirus miestų rajonus, kiek sukūrė urbanistinės gyvybės ir judesio. Konkurso metu kartu bus pristatomos diskusijos su urbanistais, plėtotojais, architektais ir miesto kūrėjais. Žvelgdami atgal, kalbėsime apie tai, kas miestą daro patrauklų ir patogų gyventi, kokie NT projektai verti vadintis geriausiais ir kokių miestuose dar trūksta.
GYVENAMOJO BŪSTO KATEGORIJOS FINALININKAI:
EGLĖS APARTAMENTAI, PALANGA – Palangoje, S.Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje, keturių aukštų pastate, įrengti 73 apartamentai su nuosavomis terasomis. Pastatas padalytas į keturis korpusus, kuriuos atskiruose aukštuose sudaro nuo 4 iki 7 apartamentų. Projektą puošia Prancūzijoje gyvenančios menininkės Eglės Babilaitės specialiai kurtos 19 metrų aukščio freskos. O keturių metalų vartus su vitražais bei auksuotomis detalėmis sukūrė kalvis Linas Leščiauskas.
2018 m. geriausiojo prizu apdovanotas vystytojas „Turto valdymo ir investicijų grupė“. Projektuotojas – D.Juškevičiaus projektavimo firma, architektas – Donatas Rakauskas. Generalinis rangovas – „Conresta“.
BASANAVIČIAUS 9A, VILNIUS – naujų gyvenamųjų namų kompleksas Vilniaus senamiestyje. Greta Reformatų skvero pastatyti prestižinės klasės daugiabučiai, projektuoti architekto Rolando Paleko, geriausiu NT projektu pripažinti 2017 m.
Trys atskiri korpusai atkartoja sostinės Senamiesčiui būdingą vilų vaizdą, iš kurių vienas korpusas įsilieja į besiribojantį Reformatų parką. Apie medinį išorinių sienų fasadą pats architektas teigia, kad su metais pastatas turėtų vis labiau susilieti su šalia esančiu parku, t.y. blunkantis medis ant namo sienų vis labiau panašės į Reformatų parko medžių kamienus.
Geriausio gyvenamojo NT projekto prizas 2017 metais įteiktas plėtotojui UAB „Eika“, projektuotojas – A.Karanausko įmonė.
„KRAŽIŲ NAMAI“, VILNIUS. Mažaaukščių namų projektas Vilniaus centre, šalia Lukiškių kalėjimo, 2016 m. konkurse dalyvavo jau turėdamas vieną aukščiausių energinio naudingumo įvertinimų – A+. Projekte tarp dviejų mažaaukščių gyvenamųjų pastatų suformuotas vidinis kiemas, kuriame yra vaikų žaidimo aikštelė, o pirmo aukšto gyventojams įrengtos terasos. Taip pat įrengta 27 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir dviračių saugyklos. Projektas apdovanotas už įžvalgią architektūrą sostinės Senamiestyje ir aukštus kokybės standartus.
Kražių namų projekto architektas – Tadas Balčiūnas. Prizas įteiktas plėtotojui UAB „Merko statyba“, projektuotojas – UAB „T.Balčiūno architektūros biuras“.
„VERKIŲ SLĖNIS“, VILNIUS. AB „Hanner“ išvystyta prabangių apartamentų gyvenvietė ties ramiu Neries vingiu, tyliame ir žaliame Verkių regioniniame parke Vilniuje geriausio prizą laimėjo 2007 m. Miško apsuptoje, uždaroje teritorijoje suprojektuoti devyni vieno, dviejų ir trijų aukštų namai su mansardomis, kuriuose įrengti 86 erdvūs bei šviesūs 2–5 kambarių butai. Verkių slėnio kvartale ypatingas dėmesys skirtas gyventojų saugumui ir privatumui: teritorija aptverta ažūrine tvora, visą parą stebima sargo. Pro langus naujakuriai mato vienuolyną, parko medžius, Nerį ir Cidrono upelį. Namų fasadų apdaila priderinta prie solidaus architektūrinio konteksto – Trinapolio vienuolyno kaimynystės.
Projekto plėtotojas – AB „Hanner“, projektuotojas – A.P.F. „Grafo“, architektas – Raimundas Pilkauskas.
FREDOS MIESTELIS, KAUNAS. Unikalioje Kauno Aukštosios Fredos teritorijoje pastatytas gyvenamasis kompleksas – jaukus miestelis mieste – geriausiojo prizą iškovojo 2008 metais už laiką pralenkusį urbanistinį progresą. Jame yra viskas, ko reikia, norint patogaus šių dienų gyvenimo: ypatinga ir išskirtinė vieta, esanti netoli miesto centro ir skendinti žalumoje, gerai organizuota infrastruktūra bei progresyvaus architektūrinio stiliaus daugiabučiai ir individualieji namai. Skirtingus poreikius, galimybes ir prabangos kriterijus atliepiantys būstai, pasak jų statytojų, yra demokratiškos gyvensenos atspindys. Fredos miestelyje plėtojamas miesto mieste principas ir bendruomeninė organizacija.
Fredos miestelio plėtotojas – UAB „Baltic Realty Adviser“, projektuotojas – UAB „Kančo studija“. Architektai – Algimantas Kančas, Lina Kazakevičiūtė, Laimonas Savickas.
VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATAI
ILZENBERGO DVARAS, ROKIŠKIO RAJ. Geriausiu visuomeniniu daugiafunkciu objektu 2018 m. išrinktas Rokiškio rajone įsikūręs Ilzenbergo dvaras. Autentiškumo sertifikatu Kultūros paveldo departamento ir LNTPA 2017 m. įvertintas dvaras 2018 m. apdovanotas ir konkurso „Už darnią plėtrą“ pagrindiniu prizu. Projektas įvertintas už kokybiškai atkurtą architektūrą, pavyzdinį dvaro, kuris tapo regiono ekonominiu varikliu, prikėlimą. Tai vienintelis ūkinis dvaras Lietuvoje.
Projekto plėtotojas – UAB „Ilzenbergo dvaras“. Projektuotojas – UAB „Devyni architektai“, architektai – Arūnas Skrolis ir Jurgita Liubartaitė. Atskiras dvaro dalis ir kraštovaizdį projektavo architektai Idalija Bėčienė, Rapolas Bėčius, Vidutė Povilauskaitė, Vaiva Deveikienė ir Laimutis Januškevičius. Generalinis rangovas – „Constra“.
SANATORINIO GYDYMO KOMPLEKSAS „EGLĖ“, BIRŠTONAS. Sanatorinio gydymo kompleksas „Eglė“ geriausiu visuomeniniu NT projektu buvo pripažintas 2017 metais. Kūrėjai įvertinti už inovatyvumą, drąsias investicijas ir darbo vietų kūrimą regione.
Projekto vystytojai – UAB „Eriadas“ ir AB „Eglės“ sanatorija, projektuotojas – UAB „Vakarinis fasadas“, architektai – Darius Jakubauskas ir Andrius Vernys, bei UAB „AI studija“ architektai Artūras ir Asta Imbrasai.
VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA, VILNIUS. Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) – šiuolaikinė beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų ploto biblioteka, tituluojama ne tik viena didžiausių, bet ir moderniausių Baltijos šalyse. Investicijos į centro statybas siekė 100 mln. litų (beveik 29 mln. eurų). Išskirtinės architektūros, akį traukiantį pastatą sudaro trys korpusai, atrodantys tarsi pamiškėje gulintys didžiuliai rieduliai. Juose įsikūrė ne tik 670 lankytojų vienu metu talpinanti biblioteka, bet ir konferencijų, parodų salės, specializuotos skaityklos ir kt. Pastato architektūrą lėmė jo paskirtis ir kartu vieta – jis įsikūręs gamtos prieglobstyje. Todėl stiklinės sienos per visą pastato aukštį šiaurinėje pusėje leidžia lankytojams stebėti nuolat besikeičiantį gamtos paveikslą.
MKIC saugyklos užima 2,7 tūkst. kvadratinių metrų plotą, jose telpa apie 1,8 mln. spaudinių. Todėl pastatuose įrengtos modernios apsaugos, oro vėdinimo, dulkių šalinimo, priešgaisrinės sistemos. Centras atviras ne tik mokslo bendruomenei, bet ir kiekvienam naujausios bei išsamiausios informacijos ieškančiam žmogui.
Užsakovas – Vilniaus universitetas, Generalinis rangovas – AB „YIT Kausta“, projektuotojas – UAB „Paleko Archstudija“, architektas – Rolandas Palekas. Geriausiu visuomeniniu NT projektu MKIC pripažintas 2013 m.
BALSIŲ MOKYKLA, VILNIUS. Geriausiu visuomeninės paskirties pastatu Balsių mokykla buvo pripažinta 2012 m., tuo metu tai buvo vienas pirmųjų viešosios ir privačiosios partnerystės projektų. Tai aukštos kokybės architektūrinis sprendimas – funkcionalus, pasižymintis gražiai sutvarkyta aplinka, prie kurio kūrimo dirbo bendruomenė. Vilniaus Balsių mokykla – pirmoji sostinėje po nepriklausomybės atkūrimo iškilusi mokykla.
Projekto vykdytojas – UAB „Balsių mokyklos SPV“, projektuotojas – UAB „Ardynas“, architektas – Sigitas Kuncevičius, užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, generalinis rangovas – UAB „Merko statyba“.
GERIAUSI KOMERCINIAI PASTATAI
BANKO „SWEDBANK“ ADMINISTRACINIS PASTATAS, VILNIUS. Daugiau kaip 43 tūkst. kvadratinių metrų ploto banko „Swedbank“ pastatas, esantis Konstitucijos pr. 20A, buvo vienas pirmųjų pionierių dešiniajame Neries krante ir savo atėjimu, kartu su kitais, padėjo atverti naują sostinės miesto vietą plėtrai. Naujasis „Swedbank“ pastatas pagarbiai gręžiasi į vieną svarbiausių sostinės vietų – dešinįjį Neries krantą – ir yra atviras visuomenei. Kompleksui sodrumo teikia pati statinių kompozicija. Aukštutinę jos dalį sudaro du 15 ir 16 aukštų statiniai, sujungti atrijumi, o žemutinę – dar du korpusai: laužytų linijų parteris ir iš jo palei Konstitucijos prospektą išauganti taisyklinga administracinė keturių aukštų dalis, kurioje įsikūrė tiesiogiai su klientais bendraujantys banko padaliniai.
Svarbiausias pastato akcentas – ant stilobatinės pastato dalies įrengta daugiau kaip 4500 kvadratinių metrų ploto užimanti terasa, nuo kurios veriasi puikūs vaizdai į upės krantinę, ir kavinė, atvira miesto gyventojams bei svečiams. Terasa, suformuota iš laužytų gelžbetonio plokštumų, dengtų mediena, virsta milžinišku suolu, ant kurio miela atsisėsti, kai aplinką puošia ir didžiuliai gėlynai, apželdinti įvairiaspalviais augalais.
Geriausiu komerciniu pastatu „Swedbank“ pripažintas 2009 metais.
Projekto plėtotojas – UAB „Swedbank valda“, projektuotojas A.Ambraso architektų biuras. Architektai – Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Tomas Eidukevičius, Donatas Malinauskas. Užsakovas – UAB „Swedbank valda“. Rangovas – UAB „Ranga IV“.
VERSLO CENTRAS „PIRKLIŲ KLUBAS“, VILNIUS. Verslo centrui „Pirklių klubas“, įsikūrusiam sostinės centre, įteiktas prizas už sudėtingus darbus Vilniaus senamiestyje ir puikius rezultatus kuriant šiuolaikinį komercinį pastatą. Tai brandus, sėkmingas projektas, kuriame senoji architektūra puikiai papildyta naujos architektūros priestatu. Šis pastatas – drąsiai ir vykusiai interpretuotas praeities ir dabarties sprendimas. Naujosios architektūros dalis čia yra ne anemiška, bet ryžtingai išreikšta ir suderinta su atkurta senąja architektūra.
Objektas iškilo pagrindinėje sostinės gatvėje – Gedimino prospekte, užstatant beveik 100 procentų tam leistinos teritorijos. Verslo centras lengvai pasiekiamas ir individualiu, ir visuomeniniu transportu. Greta – puikiai išplėtota visa verslui reikalinga infrastruktūra.
Geriausiu komerciniu projektu „Pirklių klubas“ pripažintas 2012 m. Projekto plėtotojas – UAB „Pirklių klubas“, projektuotojas – UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, architektas – Alfredas Trimonis, užsakovas – UAB „Pirklių klubas“, generalinis rangovas – UAB „Lakaja“.
VERSLO CENTRAS „K29“, VILNIUS. Geriausias komercinis projektas – verslo centras „K29“ geriausiojo statulėlę iškovojo 2016 m. Komisija įvertino pavyzdinį šio projekto indėlį kuriant verslaus miesto įvaizdį, estetiškas darbo erdves ir novatoriškų sprendimų pritaikymą valdant pastatą.
Pastatas suprojektuotas su dideliu, erdviu atrijumi, išorinėmis formomis puikiai prisitaikantis prie urbanistinio miesto peizažo. Projekto kūrėjai atidavė duoklę ir tvarumui – šalia pastato įrengtos keturios elektromobilių įkrovimo stotelės.
Plėtotojas – UAB „K29“, užsakovas – „Lords LB Asset Management“ fondas „Lords LB Baltic Fund II“, projektuotojas – „PLH Arkitekter“ ir UAB „Archinova“, architektai – S.E.Andersen, A.Gvildys ir A.Gvildys. Rangovas – UAB „Contestus projektai“.
BIURŲ PASTATAS „QUADRUM“, VILNIUS. „Quadrum“ – pirmas biurų pastatas Lietuvoje, kurio projektinė dalis patvirtinta BREEAM sertifikate užfiksuotu įvertinimu „labai geras“. „Quadrum“ – tai keturių pastatų ansamblis, kuris sudaro verslo miestą mieste – sostinės Konstitucijos prospekte. Pastatus jungia 10 metrų aukščio pušimis apželdintas vidinis kiemas bei 3 aukštų požeminė aikštelė. Verslo mieste veikia konferencijų centras (3 salės ir 2 susitikimų kambariai), vaikų darželis, sporto klubas, restoranai, kioskas, drabužių valykla. „Quadrum“ komplekse dirba daugiau nei 3 tūkst. žmonių.
Čia galima išsinuomoti elektromobilį, elektrinį dviratį. 700 vietų 3 aukštų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta 120 vietų dviračiams, dušai ir persirengimo kabinos. Yra vietos svečiams, neįgaliesiems, elektromobiliams.
Geriausiu komerciniu projektu „Quadrum“ pripažintas 2017 m. Projektuotojas – Lund+Slaatto Arkitekter ir UAB „Arches“, architektai – Espen Pedersen, Edgaras Neniškis.
VIEŠBUTIS „PACAI“, VILNIUS. 2018 m. geriausiu komerciniu objektu išrinktas sostinės Didžiojoje gatvėje įsikūręs penkių žvaigždučių viešbutis „Pacai“ – tai atgaivinti kelių šimtmečių senumo Pacų rūmai. Viešbutis apdovanotas už kokybiškai atgaivintus istorinius pastatus, kultūros ir architektūros vertybių išsaugojimą bei pritaikymą šių dienų reikmėms, kūrybiškai ir atsakingai prikeltą paveldą, sykiu atvedant ir naują viešbučių prekės ženklą į Lietuvą.
Projekto plėtotojai – UAB „Blendas“, projektuotojas – UAB „Forma“, architektai – Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Šarūnas Verbus, Andrius Zanevičius. Konstruktoriai – „SK projektai“, Vaida Mikalauskytė. Restauratoriai – Audronė Kaušinienė, Robertas Zilinskas. Generalinis rangovas – „Conresta“.
DAUGIAFUNKCIAI PASTATAI
DAUGIAFUNKCIS KOMPLEKSAS JUOZAPAVIČIAUS 13, KAUNAS. XIX amžiaus pabaigoje Kaunas carinės Rusijos valdžios sprendimu buvo paverstas strategiškai svarbia karine tvirtove, kuri pasižymėjo tam laikotarpiui būdinga prancūziška architektūra, moderniais statybos sprendimais, dėl kurių pastatai išliko iki šių dienų.
Bendrovė „Miesto renesansas“ vietoje buvusių kareivinių Kaune, Šančių rajone, įrengė butus ir kotedžus, čia įsikūrė mokykla, darželis, parduotuvė bei verslo centras.
Šis karinis miestelis projekto plėtrai pasirinktas dėl kvartalo planinės struktūros ir jo dvasios. Kadangi teritorija priklauso paveldo zonai, įmonė dėl autentiškų pastatų konsultavosi ir leidimus derino su Kultūros paveldo departamentu.
Projektą sudaro B energinės klasės 4 rekonstruoti ir 2 naujos statybos namai, mokykla, darželis, komercinės paskirties pastatai. Pastatuose išsaugotos autentiškos carinei statybai būdingos architektūros detalės – raudonų plytų mūras, arkos, aukštos lubos. Geriausio daugiafunkcio komplekso prizas Juozapavičiaus 13 įteiktas 2017 m.
Plėtotojas – UAB „Miesto renesansas“, projektuotojas – Gintautas Natkevičius, architektas – Gintautas Natkevičius, rangovas – UAB „Avadi“.
OGMIOS MIESTAS, VILNIUS. Geriausiu daugiafunkciu konversijos objektu 2018 m. tapo Ogmios miestas Vilniuje, iš senų kareivinių Šiaurės miestelyje virtęs prekybos ir pramogų miestu. Prizas įteiktas už atliktą kompleksinę teritorijos plėtrą, dėmesį pėstiesiems ir bendruomenei.
Projekto plėtotojas – AB „Ogmios centras“, projektuotojas – „DO Architects“, architektai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Vaiva Šimoliūnaitė, Sabina Daugėlienė, Gilma Teodora Gylytė, rangovas – „Sintervalas“.
GYVENAMŲJŲ NAMŲ „OSLO NAMAI“ IR VIEŠBUČIO „COMFORT HOTEL LT“ PASTATŲ KOMPLEKSAS, VILNIUS. Gyvenamųjų namų „Oslo namai“ ir viešbučio „Comfort Hotel LT“ pastatų kompleksas yra vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio konversijos projektų Vilniaus miesto senamiesčio prieigose, įgyvendinančių miesto strateginį siekį – pertvarkyti apleistas teritorijas ir pritaikyti jas miesto reikmėms. Kompleksas atkartoja senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą, formuojantį uždaras nuo miesto gatvių vidines erdves. Pastatai sąveikauja tarpusavyje skirtinga architektūrine išraiška ir papildo Vilniaus senamiestį jam derančia XX amžiaus pradžios ir tarpukario stilistika. Miesto bendruomenės reikmėms skirta viešoji erdvė – Oslo namų skveras. Projektas tapo reikšmingu katalizatoriumi tolesnei šios teritorijos plėtrai ir geriausiojo kompleksinio NT prizą iškovojo 2013 m.
Plėtotojas – UAB „SELVAAG LT“, projektuotojas – UAB „Unitectus“, architektas – Tauras Paulauskas, rangovas – UAB „Veikmės statyba“.
DAUGIAFUNKCIS VIRŠULIŠKIŲ CENTRAS (biurų pastatas „Grand Office“, gyvenamieji namai „Solo City“ ir PC „Prisma“), Vilnius. 2015 m. geriausios teritorijos konversijos į traukos centrą projekto prizą atsiėmė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas ir projekto autoriai architektai Gintaras Čaikauskas ir Miroslaw Szejnicki už daugiafunkcį Viršuliškių centrą, kuriame išvystytas aukštybinis A energinės klasės biurų pastatas „Grand Office“, gyvenamieji namai „Solo City“ ir (tuo metu) prekybos centras „Prisma“, šiandien virtęs pramogų centru „MoonPlay“.
Centras apdovanotas už lokalaus, daugiafunkcio traukos centro sukūrimą. Tam pasirinkta puiki vieta ir urbanistine prasme – netoli miesto centro, greta aplinkkelio. Plėtotojas – „YIT Lietuva“, architektai – Gintaras Čaikauskas, Miroslaw Szejnicki.
Konkurso istorija
Visus projektus būsto, komercinio ir visuomeninio NT projekto kategorijose vertina nepriklausoma dešimties narių komisija: urbanistai inžinieriai, energetikos, statybos specialistai, ekonomistai, architektai ir žurnalistai. Tradiciškai savo favoritą rinks ir 15min skaitytojai, kurie galės balsuoti už labiausiai patikusį objektą.
Konkurso dalyvių vertinimo kriterijai:
Objekto koncepcijos atitikimas darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslams (esamų gyvenamųjų vietovių teritorijų ar pastatų atnaujinimas, daugiafunkcionalumas, prieiga prie visuomeninio transporto ir kitos viešosios infrastruktūros, aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių uždavinių suderinimas ir estetiškas aplinkos sutvarkymas ir apželdinimas);
-
Architektūros kokybė;
-
Pagarba gamtai bei kultūros paveldui;
-
Išmanieji sprendimai projektavime ir statyboje, technologinis inovatyvumas ir išskirtinumas (PropTech);
-
Energinio efektyvumo, išteklių tausojimo sprendiniai;
-
Projekto atitikimas nekilnojamojo turto rinkos poreikiams, ekonominis projekto naudingumas, kuriant pridėtinę vertę vietos ekonomikai;
-
Organizacijos reputacija visuomenėje ir verslo etika (veikla skatinanti darnius santykius su vartotojais ir visuomene).
Vertinimo komisija:
-
Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas – komisijos pirmininkas;
2. Doc. Dr. Dalia Bardauskienė – Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja, ISOCARP – tarptautinės urbanistų ir architektų bendruomenės narė;
3. Marius Narmontas – LR Aplinkos ministerijos viceministras;
4. Tauras Paulauskas – architektas, Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos pirmininkas;
5. Alvydas Kvedaravičius – Lietuvos statybininkų asociacijos ekspertas, UAB „YIT Lietuva“ NT plėtros skyriaus vadovas;
6. Doc. Linas Naujokaitis – Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas;
7. Prof. Habil. Dr. Vytautas Martinaitis – Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų energetikos katedros profesorius;
8. Martynas Trimonis – AB „Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas;
9. Evelina Povilaitytė – naujienų agentūros „BNS Plius“ redaktorė;
10. Darius Babickas – žurnalo IQ priedo „Statyk PRO“ redaktorius.
Viešo, visiems NT plėtotojams atviro konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Daugiau informacijos: www.lntpa.lt/konkursas.
