15min skelbė, kad spalio 16 dieną Seimo nariai „valstiečiai“ Lauras Stacevičius ir Kęstutis Mažeika pateikė naują Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Jo rengėjais nurodomas L.Stacevičius ir Aplinkos ministerijos specialistai.
Įstatymo tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių valdymo principus, sujungti bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių bei administratorių įstatymus į vieną. Šiuo metu kiekviena iš šių valdymų formų yra išskirtos į skirtingus įstatymus.
Tačiau bendrijų pirmininkai įsitikinę – naujai siūlomas įstatymas ne pagerins situaciją, o atvirkščiai – ją pablogins. Jie mano, kad įstatymas naikina egzistuojančią daugiabučių namų savivaldą, kaip valdymo formą, ir skatins gyventojus rinktis administratorius.
PLAČIAU SKAITYKITE: Naujas daugiabučių įstatymas: bendrijų pirmininkai stoja piestu, politikai jau žada pataisas
Reikalavo įstatymą padėti į stalčių
Nors įstatymo projektas registruotas Seime, jo kūrėjas L.Stacevičius aiškina, kad tai ne galutinis dokumentas. Penktadienį Aplinkos ministerijoje susirinko bendrijų pirmininkai, kurie išreiškė savo pastabas įstatymo kūrėjams. Komentarus, replikas vainikavo Seimo narių įžeidinėjimas.
„Šio įstatymo tikslas griauti bendruomenes, griauti bendrijas ir kažkam nacionalizuoti turtą. Šis įstatymas ydingas ir korupcinis, ir tokio įstatymo iš esmės negali būti, nes tai neskatina nei bendruomenių kūrimosi, nei atsakomybės už savo veiksmus ir turtą, ir yra toliau turto naikinimas. Labai piktas įstatymas“, – penktadienį kalbėjo vienos bendrijos pirmininkas.
„Siūliau, kad šitą įstatymą Seimo narys paimtų ir įsikištų į... šiukšliadėžę“, – pareiškė kitos bendrijos pirmininkas.
„Čia esantys pirmininkai gali pasakyti, kad kiekviename name yra 10 proc. debilų, atsiprašant, kurie eina, skundžia. Popieriukas ant žemės – tai yra pirmininko pareiga pakelti, perdega lemputė – pirmininkas turi pakeisti. Žmonės nesuvokia, kad prakiurusiam stogui reikia susirinkimo, bet jie neįvyksta ir stogas neremontuojamas. Bet dėl to pirmininkas nekaltas“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas iš Vilniaus.
Didžioji dalis susirinkusių apskritai reikalavo „padėti įstatymo projektą į stalčių“ ir koreguoti esamą tvarką.
„Pasidėkite šitą įstatymą į stalčių ir veikiančio įstatymo rėmuose padarykite darbo grupę“, – replikavo kitas bendrijos pirmininkas.
Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas tikino, kad šio įstatymo pagrindinis tikslas – skaidrumas.
„Skaidrumas paslaugų pirkimuose, skaidrumas atskaitomybėje savininkams ir atitinkamai pasiūlytos tam tikros nuostatos“, – kalbėjo jis.
Būsto rūmai: „Grįžtame į Gruziją ar Bulgariją“
Tačiau Lietuvos būsto rūmų (LBR) prezidentas Juozas Antanaitis penktadienį sakė pasigendąs tikro tikslo įstatymo rengimo ir paaiškinimo, ko juo siekiama.
„Kyla klausimas, kieno galvoje kilo pakeisti įstatymą ir kodėl tokia apimtimi? Pradinio dokumento nematome. Jeigu tai Aplinkos ministerijos dokumentas, tuomet skaitome jos nuostatus, kur parašyta, kad Aplinkos ministerija teikia nuostatus Vyriausybei. Ne Seimo nariui, ne Seimui, o teisės aktus, kurie parengti pagal strategiją Vyriausybei. Vadinasi, turi būti Vyriausybės nutarimas dėl tokio teisės akto įgyvendinimo“, – kalbėjo jis.
J.Antanaitis kėlė klausimą, kodėl rengiamas šis įstatymas. Jo teigimu, paskaičius įstatymo projektą susidaro įspūdis, kad juo „grįžtame į Gruziją ar Bulgariją“. Taip pat jis pareiškė, kad, jo nuomone, „ruošiama dirva užsienio firmai arba kažkam“.
„Rengėjai, turėdami labai gerus norus, bet neturėdami žalio supratimo, kaip tas vyksta praktikoje, parengė įstatymą. Tai kam tuomet specialistai? Tegul neįsižeidžia, bet kilo mintis, o kas ruošė? Žiūrime, pasirašo du Seimo nariai – Stacevičius ir Mažeika. Atsiverčiu jų biografiją ir žiūriu, vienas baigęs veterinarijos mokslus, o kitas – veterinarijos mokslų daktaras. Šaunu viskas, bet ar tai specialistai?“ – klausė jis.
Taip pat J.Antanaitis suabejojo ir Aplinkos ministerijos specialistų, kūrusių įstatymą, kompetencija. LBR prezidento nuomone, tik R.Šveikauskas „yra toje sistemoje“, tačiau ir šiuo atveju pareiškė, kad jis negalėjo kurti tokio įstatymo, nes „yra per daug protingas“.
„Tai specialus ardymas, nesupratimas ar intervencija? <...> Mano siūlymas pirmiausiai susėsti specialistams ir nustatyti pirmiausiai, ko siekiame. Suardyti? Tada kitas dalykas ir mes išeiname iš salės. Tobulinti? Net savo laiko negaila“, – penktadienį pareiškė jis.
J.Antanaitis teigė, kad šiuo įstatymu įtvirtinama nepagarba bendrijų pirmininkams, įsivaizduojama, kad visi jie yra vagys.
„Nepagarba žmonėms, kurie, atsiprašau, šūdus savo rankomis valo. Taip negali būti“, – tikino jis.
L.Stacevičius patikino susirinkusius, kad „niekas nestumia įstatymo buldozeriu“. Tačiau nesutiko su teiginiais, jog jis negali pats teikti Seimui įstatymo projekto.
„Galiu ranką pridėti prie širdies, kad niekas neina buldozeriu. <...> Prašau pagarbos, žmogau, tu rėkiantis, aš esu Seimo narys, aš galiu teikti, ką noriu“, – pasikarščiavęs ir bandydamas perrėkti susirinkusius pareiškė jis.
„Pusė Lietuvos namų bus našlaičiai“
Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė patikino, kad butų savininkai nori kurti bendrijas, tačiau pagal šį įstatymą to daryti nenorės. Taip pat pateikė sąrašą, kokias ataskaitas savininkams teikia pirmininkai, taip bandydama paneigti argumentus, jog jie yra neatskaitingi.
„Jeigu atsiranda skundikų, kurie meluoja, nieko nepadarysi. Rašytojų visada buvo ir bus. Bet kad pagal šitą įstatymą bus griaunamos bendrijos, patikėkite manimi. Pas mus yra 57 bendrijos narės, po Naujųjų metų ateina dar 10 ir visi pirmininkai trumpai ir aiškiai sako: „Dėsime pareiškimus ant stalo, nekišim savo galvos į kilpą“. Išėjus pirmininkams namai tikrai grius, nes nebus pajėgūs nei administratoriai, nei niekam“, – tikino ji.
V.Remeikienės teigimu, daugiabučio bendrijos pirmininkas yra daktaras, kunigas, santechnikas, elektrikas ir pats velnias.
„Jeigu jūs mus labai gražiai išguisite, tikrai dėsime pareiškimus. Padėjus pareiškimus pusė Lietuvos namų bus našlaičiai“, – aiškino ji.
Buvęs Seimo narys Andrius Baranauskas, kuris prisidėjo kuriant esamą daugiabučių bendrijų įstatymą, įsitikinęs, kad dabar galiojantis reglamentas yra geras. Pagal jį, reikia tobulinti įstatymą, o ne perkurti.
„Nenoriu nieko įžeisti, bet perskaičius Jūsų, pone Stacevičiau, teikiamą įstatymą, man susikūrė toks įspūdis, tai maždaug kaip buvo 90-ais metais paruošti kažkam įstatymai, kažkokios slypi ausys ir tikslai šito įstatymo. Bendrijos naikinamos, ateina valdytojas ir daro su savininkų turtu tą, ką nori“, – tikino jis.
„Mano nuomone, reikia tobulinti esamą įstatymą, bet nekurti kažkokio administracinio įstatymo, kuris niekam nereikalingas. Jis niekam naudos neatneš, tik viską sugadins“, – A.Baranauskui antrino įsitikinęs į pasitarimą atvykęs vyras.
L.Stacevičius: norima daugiau atskaitingumo
L.Stacevičius anksčiau 15min sakė, kad gyventojai dažnai iš administratorių ir pirmininkų negauna informacijos, kokie darbai ir už kiek planuojami, taip pat negali dalyvauti priimant sprendimus. Dėl to norima daugiau laisvių ir teisių suteikti patiems daugiabučių gyventojams.
„Dabar daugiabučiuose yra daug susipriešinimo. Vieni draugauja su pirmininku, kiti ne, bet pirmininkas turi draugauti su visais. Jis turi tenkinti viso namo, o ne dalies žmonių poreikius. Pirmininkas ir administratorius turi būti gyventojų draugas. Dabar žmonės turėdami nuosavybę dažnu atveju negali jos valdyti, nes už juos viskas yra nusprendžiama“, – komentavo įstatymo autorius.
Kokių pokyčių gali laukti daugiabučių bendrijų pirmininkai? Pirmiausia L.Stacevičius siūlo, kad visi darbai būtų perkami per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Taip pat bus reikalaujama didesnio pirmininkų ir administratorių atskaitingumo.
„Dažnai gyventojai nežino ilgalaikio plano, nors tas turėtų būti daroma, kad jie deramai galėtų planuotis savo išlaidas, jeigu, pavyzdžiui, numatoma renovacija ar stogo darbai. Žmonės turi žinoti, tam pritarti ir sprendimai turi būti argumentuoti“, – įsitikinęs jis.
