„Su mumis buvo derintas detalusis planas, detaliojo plano pakeitimas ir šiuo metu vyksta visi kiti pokalbiai, susiję su artimesniu gyvenimu, statybomis, keliamais rūpesčiais dėl statybų. Esame procese“, – 15min sakė M.Slapšinskas.
Brolis nesiėmė vertinti architektūros ir projekto, tačiau pritarė Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vadovo Vito Karčiausko išsakytai kritikai dėl fasaduose planuojamo naudoti stiklo. Tiesa, M.Slapšinskas sakė nesantis prieš statybas, tačiau projektas pirmiausiai turėtų būti apsvarstytas su visuomene.
„Prašėme atsižvelgti į tai, ką sakė Vitas Karčiauskas dėl išklotinės nuo upės ir dėl stiklinių fasadų. Mums rūpi Vilniaus miesto grožis. Žinau, kad architektūra yra be galo subjektyvi, vieniems patinka, kitiems ne, bet yra genialūs pasiūlymai, yra mažiau genialūs pasiūlymai ir yra nevykę pasiūlymai. Manau, čia istorija parodys, bet norėčiau, kad tai būtų šedevras. Iš principo esame už tai, kad atsirado savininkas, kuris nori investuoti ir nori darbuotis. Bet tai, ką jis teikia, turi būti su visais aptarta“, – įsitikinęs jis.
Vienuoliai iškėlė savo reikalavimus
M.Slapšinsko teigimu, jiems svarbiausia, kad statybos vyktų saugiai, būtų dirbama pagal visus reikalavimus, su visais projektais, būtų atlikti visi tyrimai. Vienas svarbiausių prioritetų jam – vienuolyno ansamblio saugumas.
„Bažnyčia netoli, ji yra didžiausia Vilniuje vienanavė bažnyčia su 8 tonų varpu, seniausiu Lietuvoje Mergelės Marijos paveikslu, o visas vienuolyno ansamblis yra įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą. Norėtume, kad kaimynai statydami atsižvelgtų į to ansamblio unikalumą ir mūsų pastatų saugumą“, – kalbėjo jis.
Be to, vienuoliai prašė, kad statydama naują kompleksą įmonė atsižvelgtų į mišių tvarkaraštį, savaitgaliais, kuomet vyksta vestuvės, krikštynos, būtų laikomasi ramybės.
„Su jais kalbame, svarbu, kad jie suvoktų, jog tai nėra vien tik vienuolynas, o ir bažnyčia su savo didele bendruomene. Čia vyksta gražūs dalykai, jaunų žmonių vestuvės, krikštynos, lankosi tūkstančiai žmonių. Mes prašėme, kad jie atsižvelgtų į savaitgalio ramybę, mišių laikus“, – sakė M.Slapšinskas.
Vertina galimas rizikas
Ar galėtų pakenkti statybos vienuolyno ansambliui, brolis negalėjo atsakyti, tačiau teigė, kad šiuo metu atliekami geologiniai tyrimai, kurie turėtų atsakyti į daugelį klausimų.
Pasak M.Slapšinsko, bendrovė bendruomenei pasiūlė sutvarkyti aplinką iš vienuolyno pusės, kuri ribojasi tarp abiejų sklypų, taip pat tvorą.
„Jie prisidėti žada, yra pateikę savo siūlymą. Šiuo metu mes svarstome, ar tas pasiūlymas yra adekvatus galimai rizikai ar ne. Kol kas tai derybų objektas. Mums pasiūlė sutvarkyti aplinką iš vienuolyno pusės, kuri ribojasi su jų kiemais, taip pat vieną tvorą, kuri irgi riboja mūsų sklypus“, – aiškino Kilusias diskusijas socialinėje erdvėje ir žiniasklaidoje, M.Slapšinskas vertina ir sako, kad tai pozityvus pavyzdys, rodantis vilniečių sąmoningumą. Tačiau jis išreiškė susirūpinimą, kad dalis diskusijoje išsakomų priekaištų yra ne pačios maloniausios formos.
„Lukiškių aikštė, mūsų ansamblis, buvusi ligoninė – viena teritorija. Dabar visuomenė įsijautrinusi dėl viso Lukiškių ansamblio, dėl nesibaigiančių aikštės projektų, paminklo klausimas be galo ją skaldo. Visuomenė tiek įjautrinta, kad negalėjo viskas tyliai praeiti. Visą tą šaršalą vertinu pozityviai. Tai rodo visuomenės aktyvumą, suinteresuotumą, tikėjimą, kad gali daryti įtaką ir galbūt pakeisti tam tikrus dalykus, kad vėl miestas būtų gražus. Aišku, komentarai būna ir ne pačios maloniausios formos“, – kalbėjo jis.
Savivaldybė: projektą teks tobulinti
Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė neišdavusi jokių leidimų investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ statomo komplekso prie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios statyboms.
„Įvertinusi projekto svarbą ir įtaką Naujamiesčio miestovaizdžiui ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvalgos perspektyvoms, Vilniaus miesto savivaldybė yra raštu rekomendavusi projekto vystytojui be baigiamo rengti projekto sprendinius papildomai pateikti savivaldybės įvertinimui ir viešai pristatyti visuomenei. Detaliojo plano rengimo metu savivaldybė yra išsakiusi pastabas dėl išliekančių senesniųjų pastatų įkomponavimo į naujus pastatus sprendinių, kuriuos būtina tobulinti“, – dėstoma pranešime.
Anot Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, plėtros galimybes šioje teritorijoje nustatantis detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2012 metais. 2016–2017 metai buvo koreguojami detaliojo plano sprendiniai, pakeičiant teritorijos naudojimo būdą ir numatant šiame sklype komercinės paskirties objektų – viešbučio ir biurų statybą.
„Koreguojant detalųjį planą investicijų apimtį nustatantis užstatymo intensyvumo rodiklis nebuvo didintas. Vilniečiai neturėtų nerimauti – neišaugo ir užstatymo aukštingumas, bažnyčios tūrio ir foninio užstatymo palei Goštauto gatvę santykis nemenkina dominuojančios bažnyčios bokšto vertikalės, formuoja aplinkinio užstatymo parametrus atitinkantį krantinės užstatymą. Vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis – skaidrus atriumas. Atriumą įrėminantys fasadai yra iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A.Goštauto gatvės ir kito Neries kranto“, – pranešime spaudai buvo cituojamas M.Pakalnis.
Savivaldybės Miesto plėtros specialistų nuomone, projektuojant kompleksą vystytojui dar reikia tobulinti išliekančių istorinių pastatų įkomponavimo į naujai formuojamus tūrius sprendinius, skaidyti Goštauto g. išklotinės fasadus.
Išsakė kritiką ir kultūros ministrė
Po to, kai 15min paviešino, kaip šiame ansamblyje atrodys bažnyčia, socialiniame tinkle kilo kritikos banga. Dauguma architektų, visuomenininkų ir politikų viešai suabejojo, ar tai tinkamiausias sprendimas – apgaubti bažnyčią stikliniu biurų ir viešbučio ansambliu.
Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje, greta bažnyčios, investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ planuoja statyti viešbutį su konferencijų centru ir biurų pastatą. Nors bendrovė oficialiai projektinių pasiūlymų dar neteikė, feisbuke pasklido projekto vizualizacija. Būtent iš jos galima spręsti, kad pastatų komplekso fasade vyraus stiklas.
Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas suabejojo statinių architektūriniais sprendiniais, šiuolaikiškumu, stiklo naudojimu fasaduose. Jis 15min pabrėžė, kad, pagal Architektūros įstatymo nuostatas, už naujų architektūrinių sprendinių derinimą KPD nėra atsakingas, tačiau savo nuomonę išreikšti gali.
„Architektūra yra menas. Architektūros įstatymas mums neleidžia kištis, kaip paveldosaugininkams, į architektūros kokybę. Man asmeniškai, kaip ir daugumai, kurie mato tą vizualizaciją, nuo krantinės žvelgiant į Jokūbo ir Pilypo bažnyčią, atrodo kvailai. Tikrai ne šiuolaikinis sprendimas.
Bet čia yra subjektyvu, ne paveldosaugininko čia komentaras, o miestiečio komentaras. Tai subjektyvu, mes neturime teisės vertinti gražu-negražu, gerai-negerai naujos architektūros pagal Architektūros įstatymo reikalavimus. Todėl mes negalėjome pasakyti, kad „stop – šito negalima“, – teigė V.Karčiauskas.
Tiesa, perklausus, kas jam projekte „atrodo kvailai“, KDP Vilniaus skyriaus vadovas tikino, kad pasakė netinkamai: „Pasakiau kvailai.“
Apie projektą pasisakė ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Anot jos, socialiniuose tinkluose pasklidusi projekto prie Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vizualizacija kelia nerimą.
„Neseniai paviešinta Šv.Jokūbo ligoninės komplekso rekonstrukcijos projekto vizualizacija kelia nerimą. Todėl inicijavome tyrimą, kad galimos problemos būtų atskleistos ankstyvoje projekto stadijoje ir būtų galima imtis veiksmų“, – antradienį pranešime spaudai teigė kultūros ministrė.
Projektas dar rengiamas
Projekto vadovas, architektūros studijos „Archinova“ vadovas architektas Antanas Gvildys 15min yra sakęs, kad pastatų fasadai bus iš stiklo ir natūralaus akmens. Statybų pradžia numatyta pirmąjį šių metų pusmetį, pabaiga – maždaug po dvejų metų.
„Toje visoje teritorijoje projektuojamas viešbutis ir administraciniai pastatai. Iš tikrųjų dabar yra keturi pastatai, kurie ir išlieka, ir penktas yra viešbutis. Viešbutis yra apie 13 tūkst. kv. m, administraciniai pastatai – 6 tūkst. kv. metrų. Senuose pastatuose, kurie yra, įsikurs administracinės patalpos, biurai, o viešbutyje bus įrengta 300 kambarių su konferencijų centru“, – teigė A.Gvildys.
Šiuo metu yra rengiamos galutinės projekto vizualizacijos. Be to, ji pabrėžė, kad detaliojo plano sprendinių konkretizavimo viešinimo procedūra vyko 2017-ųjų metų kovo–balandžio mėnesiais ir papildomai viešinta rugpjūčio mėnesį.
„Ankstesniame detaliajame plane buvo numatyta daugiabučių namų teritorija su uždarais kiemais, pakeista į visiems prieinamą komercinės paskirties teritoriją, nekeičiant reglamentuoto aukštingumo. Šiuo metu vyksta projektinių pasiūlymų detalizacija, daromos vizualizacijos. Papildomas viešinimas bus Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje. Konstruktyvi diskusija yra įmanoma tik pristačius projektą visuomenei, kas bus padaryta artimiausiu metu“, – aiškino architektas.
Statys biurus ir viešbutį
15min skelbė, kad 2016 metų lapkričio 18 dieną bendrovė „Orkela“ padovanojo Vilniui 200 tūkst. eurų vertės fontaną. Už tai Vilniaus savivaldybė leido „Lords LB Asset Management“ keisti Šv. Jokūbo ligoninės servitutų ribas, užstatymo zonas. Tiesa, pati bendrovė tikino, kad to nesirengiama daryti.
Buvusios ligoninės pastatus ir 1,22 ha ploto teritoriją SEB banko įmonė „Litectus“ 2011 metais pardavė varžytynėse.
2014 metais bendrovė nugriovė dalį teritorijoje esančių pastatų. Pagal miesto detalųjį planą, nugriovus nevertingus statinius, šioje vietoje galima daugiaaukštė ir komercinė statyba. 2006 metais Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksas dėl architektūrinės ir istorinės reikšmės įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
2008 metais buvo surengtas architektūrinis konkursas, kuriame dabar pastatus projektuojanti „Archinova“ gavo paskatinamąją premiją.
Šv.Jokūbo ligoninė Vilniuje buvo įkurta 1809 m. prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo dominikonų bažnyčios esančiame dominikonų vienuolyne, pastatytame 1722 metais. Savo veiklą ligoninė nutraukė 2003 metais.
