„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas pastebi, kad per šią krizę labai išpopuliarėjo darbas iš namų bei elektroninė prekyba. Būtent šie du pokyčiai daro įtaką ne tik visai ekonomikai, bet ir nekilnojamam turtui. Tiesa, nors tikėtasi, kad šis sektorius nukentės labiausiai, to neatsitiko.
Nemato biurų rinkos griūties
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas mano, jog geriausias žodis, apibūdinantis dabartinę nekilnojamojo turto rinkos situaciją – transformacija. Įmonės vertina darbo iš namų galimybę bei plotą biuruose, kurį šiuo metu nuomoja.
„Pandemija baigsis. Kas tada? Reikės biuro ar ne? Šiandien daug kas nesiryžta daryti kardinalių sprendimų, atsisakyti biuro, nes viskam pasibaigus reikės dirbti ir atidirbti tai, kas dabar prarandama. Įmonių politikos šiai dienai – neatsisakyti esamų biurų, turėti juos ir išlaikyti, ir leisti žmonėms rinktis – jie nori dirbti namuose ar naudoti biurą kaip patalpas, kuriuose yra galimybė teikti paslaugą klientui“, – sakė jis.
M.Kulbokas atkreipė dėmesį, kad darbas iš namų ne visiems gali kvepėti rožėmis. Pavyzdžiui, jei šeimoje, kuri gyvena dviejų kambarių bute, visi šeimos nariai turi ne tik dirbti, bet ir mokytis iš namų. O ką jau kalbėti, jei kaimynas sugalvoja remontą pasidaryti.
„Kažko, dėl ko sugriūtų biurai, nematome. Stebime rimtus pasvarstymus, kaip ateityje biurą naudosime, kokia dalimi žmonės gali dirbti nuotolyje ir kaip užtikrinsime saugią aplinką biure“, – kalbėjo jis.
Be to, anot M.Kulboko, šiuo metu statomuose biurų pastatuose išsinuomoti patalpas planuojančios įmonės šių ketinimų neatsisako. Tačiau Ž.Mauricas mano, kad dalis bendrovių atsisakys dalies šiuo metu nuomojamojo ploto.
„80 proc. įmonių sumažins savo nuomojamus plotus, 20 proc., tikėtina, visiškai nesumažins“, – prognozavo jis.
Vilnius gali konkuruoti su Niujorku ar Londonu
Ekonomisto teigimu, tokie miestai kaip Londonas ar Niujorkas yra susirūpinę dėl biurų rinkos ateities, nes juose ofisų ir būsto kainos yra labai didelės. Dėl šios priežasties didžiosios korporacijos, tokios kaip „Google“ ar „Microsoft“ svarsto iš jų keltis į mažesnius miestelius. Tai, pasak Ž.Maurico, gali būti galimybė Vilniui.
„Vilnius – vienas pigiausių miestų, vidutinio dydžio. Būstas santykinai pigus, kaip ir biurai. Vilnius turi nemažai kozirių savo kišenėje, jei išlaikys augimo trajektoriją ir nusiurbs iš brangesnių, didesnių miestų dalį darbuotojų. Perspektyvos pakankamai neblogos“, – įsitikinęs jis.
Jam antrino ir M.Kulbokas, kuris aiškino, kad užsienio kapitalo bendrovės Lietuvoje kuriasi norėdamos atpiginti paslaugas. Tačiau jis kėlė klausimą, ar Lietuvoje pakanka kvalifikuotos darbo jėgos.
„Tai yra didelė užduotis mūsų švietimo sistemai – padėti orientuotis žmonėms ir persiorientuoti greitai į tai, kad neprarastume pagreičio“, – sakė jis.
Ž.Maurico teigimu, Londonas, Paryžius yra labai brangūs miestai, o ir gyvenimo kokybė juose nėra labai gera.
„Pavyzdžiui, Portugalija bandė užsukti IT specialistų rinką. Pagrindinė priežastis, kodėl nepavyko – brangi nuoma. Ten konkuruoja su „Airbnb“, su turistais, kurie užkelia kainas. Būsto kaina Lisabonoje, kur atlyginimų lygis panašus kaip Lietuvoje, yra du ar tris kartus didesnė negu Vilniuje“, – aiškino ekonomistas.
Biurai keisis iš esmės
M.Kulboko nuomone, biurai netolimoje ateityje taps saugia vieta, kur žmonės galės dirbti be namuose atsirandančių trukdžių – kačių, šunų, vaikų. Tiesa, jo teigimu, turėtų pasikeisti ploto vienam darbuotojui reikalavimas.
„Matydavome tendenciją, kad darbdavys bandydavo tam tikrą gudrybę padaryti – 6 kv. m vienam žmogui, higienos normas tenkina, užtankinsiu biurą, padarysiu kuo daugiau vietų. Šiuo metu matau atvirkštinę tendenciją. 10 kv. m ir dar daugiau vienam darbuotojui yra nauja norma“, – sakė jis.
Jam pritarė Ž.Mauricas, anot kurio, biurai dabar turi konkuruoti su namais. Šiuo metu net dalis IT bendrovių darbo skelbimuose kaip privalumą nurodo galimybę dirbti iš nuosavo būsto.
„Jeigu biuras bus nelabai draugiškas, nelabai jaukus, biurai nebus populiarūs. Pokyčių bus. Pastaraisiais metais judėjo link tankinimo ir atvirų erdvių, nors pasaulyje jau buvo kalbų, ar tikrai čia tas kelias, kuriuo reikia eiti? Biuras taps sudėtingesne struktūra“, – įsitikinęs jis ir pridūrė, jog tai galioja ir butams.
Tuo tarpu M.Kulbokas mano, jog įmonės biuruose bandys imituoti namų sąlygas.
„Priešingu atveju įprotis dirbti iš namų gali išlikti ilgam“, – apibendrino jis.
