Statybos bendrovė „Statybos ir restauravimo darbai“ kaltina Kauno rajono savivaldybės įmonę „Komunalinių paslaugų centras“ tyčiniu bendrovės žlugdymu, reketu ir šantažu. Bendrovė iš Kauno tikina negalinti daugiau kaip metus atgauti 181,5 tūkst. eurų už pabaigtus darbus. Tačiau „Komunalinių paslaugų centro“ vadovai sako, kad darbai už šią sumą taip ir neatiliti, todėl mokėti už juos negali. Be to, „Statybos ir restauravimo darbams“ kiekvieną dieną nuo bendros projekto vertės - 1,16 mln. eurų skaičiuojami delspinigiai ir įmonė dabar skolinga apie 59,5 tūkst. eurų.
Nesutarimai kilo iškart
Kaip 15min pasakojo įmonės „Statybos ir restauravimo darbai“ direktorė Birutė Morkvėnienė, bendrovė 2014 metų rudenį laimėjo „Komunalinių paslaugų centro“ organizuotus viešųjų pirkimų konkursus dėl 7 daugiabučių modernizavimo Kauno rajone. Tačiau netrukus su užsakovu kilo konfliktas.
„Užsakovai tų namų žmonėms žadėjo, kad privers mus nemokamai atlikti visus jų pageidaujamus darbus. Šantažu, vilkinimu, bauginimu ir netgi atvirais grasinimais buvome priversti savo uždirbtą pelną be jokių mokesčių valstybei investuoti į privatų ir valstybinį Kauno rajono turtą“, – teigė B.Morkvėnienė.
Bendrovė tikina, kad į parengtas daugiabučių renovacijos technines specifikacijas „Komunalinių paslaugų centras“ įrašė papildomų darbų. Su užsakovo „patobulinta“ konkursine technine specifikacija įmonė nenorėjo sutikti, tuomet esą prasidėjo spaudimas. Iš pradžių tai buvo tik užuominos, vėliau neva pažadėta atvirai: „Turėsite problemų“.
Įmonės vadovė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, renovacijos procesą prižiūrinčią „Būsto energijos taupymo agentūrą“ (BETA), Lietuvių kalbos institutą, taip pat užsakė vieno iš objektų teisinę ekspertizę.
„Iš visur atėjo atsakymai, patvirtinę, kad esame teisūs: investicinio projekto priemonių aprašyme tikrai nėra numatyta naujų radiatorių ir „gyvatukų“, šiems įrenginiams būtina numatyti papildomą finansavimą, dėl to bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ sutartys tuose objektuose neteko galios, o „Komunalinių paslaugų centras“ turėtų papildyti investicijų planus ir numatyti apmokėjimą, arba tų priemonių visai neatlikti“, – sakė įmonės vadovė.
Papildomus darbus padarė, bet pinigų negavo
Įmonei sutikus sumontuoti papildomus įrenginius, mat buvo užtikrinta, kad investiciniai planai bus papildyti, o darbams – numatyta lėšų, bendrovė trijuose daugiabučiuose vis dėlto sumontavo naują šildymo įrangą. Tuomet bendrovė kreipėsi į „Komunalinių paslaugų centrą“, siekdama atgauti už šiuos papildomus darbus 59,5 tūkst. eurų. Tačiau paaiškėjo, kad papildomai darbai finansuojami nebus.
Darbai daugiabučiuose buvo baigti 2015 metų rugpjūtį–spalį, tačiau namai iki šiol nėra atiduoti naudoti. „Komunalinių paslaugų centras“ iki šiol nėra sumokėjęs ne tik už papildomus, bet ir už sutartyje numatytus darbus.
Šiuo metu bendrovė Kauno rajono savivaldybės kontroliuojamai įmonei yra pateikusi ieškinius dėl 181,5 tūkst. eurų.
„Mus bandoma įbauginti ir šiandien: „Komunalinių paslaugų centras“ siunčia raštus, kuriuose už neatiduotus naudoti objektus praneša skaičiuojąs milžiniškus delspinigius. Laimei, mūsų rankose – statybos darbų žurnalai arba jų kopijos. Tai – statybos objekto „pasas“, kuriame nurodyta, kada ir kokie buvo atlikti darbai, ir visi jie patvirtinti statybos priežiūros vadovo parašais. Tad esame ramūs – ir tikrai nežadame nuleisti rankų“, – pasakojo B.Morkvėnienė.
Šiuo metu bendrovė Kauno rajono savivaldybės kontroliuojamai įmonei yra pateikusi ieškinius dėl 181,5 tūkst. eurų – 122 tūkst. eurų priklauso už sutartinius užbaigtus darbus, ir 59,5 tūkst. eurų – už papildomus, investicijų projektuose nenumatytus darbus.
Kaltina bandymu sutaupyti
Kauno savivaldybės įmonės „Komunalinių paslaugų centras“ direktoriaus pavaduotojas Petras Čiegis ginasi, kad sutartyje tarp „Komunalinių paslaugų centro“ ir „Statybos ir restauravimo darbų“ buvo numatyti vieni darbai, tačiau įmonė nusprendė sutaupyti, todėl vietoje brangesnių įrenginių ir medžiagų sumontavo pigesnes, o atlyginimo nori tokio paties.
„Bendrovė „Statybos ir restauravimo darbų“ pati rengė projektą, tačiau jo nesilaikė. Reikalavome, kad neatitikimus tarp projekto ir realybės rangovas atitaisytų. Be to, beveik visi statybų aktai pasirašyti, išskyrus galutinį aktą. Jo negalime pasirašyti, kol tie trūkumai neištaisyti ir iš esmės už neatliktus negalime mokėti. Tai yra valstybės pinigai“, – 15min komentavo P.Čiegis.
Anot jo, šiuo metu teismui rangovai yra pateikę penkis ieškinius, tačiau P.Čiegis yra įsitikinęs, kad jų greičiausiai bus ir daugiau.
„Komunalinių paslaugų centro“ direktoriaus pavaduotojas sako, kad su šia įmone jie susidūrė pirmą kartą. O kaltinimus, kad kišosi į techninio projekto rengimą, vadina nelogiškais.
Be to, jų pusės laiškai tokie, kad net negalėčiau jų komentuoti, mat pereita prie asmeniškumų ir kaltinamas kiekvienas prie projekto prisidėjęs darbuotojas, – aiškino P.Čiegis.
„Viskas buvo parengta pagal įstatymus, o bendrovė, nusprendusi dalyvauti konkurse, privalo įvertinti, ar sugebės atlikti numatytus darbus. Visos finansavimo sutartys buvo pasirašytos pagal pateiktas pirkimo specifikacijas. Jei įmonė neatliko pilnai darbų, mes negalime pasirašyti galutinių statybos aktų, o jie negali imti pinigų už neatliktus darbus“, – sakė P.Čiegis.
Paklausus, kaip įmonė vertina kaltinimus dėl šantažo ir reketo, P.Čiegis sakė kad kasdien gauna po kelis bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ laiškus, į kuriuos privalo atsakyti.
„Jų vadinami grasinimai yra įspėjimai, kad taikysime delspinigius, jeigu nepriduos objekto laiku, kas yra numatyta sutartyje. Be to, jų pusės laiškai tokie, kad net negalėčiau jų komentuoti, mat pereita prie asmeniškumų ir kaltinamas kiekvienas prie projekto prisidėjęs darbuotojas. Net mūsų advokatai pasibaisėję, nes tie laiškai nekorektiški, toks bendravimo būdas nepriimtinas“, – teigė „Komunalinių paslaugų centro“ direktoriaus pavaduotojas P.Čiegis.
