„Džiaugiuosi, kad ilgas procesas jau baigtas. Iš pradžių konkurse dalyvavo 8 kompanijos, galutiniame procese liko 3. Rinkomės patirtį ir geriausią kainą. Šiuos du požymius atitiko turkų kompanija.
Buvo kilę abejonių dėl projekto. Svarstėme, gal kažką blogai darome. Važiavome konsultuotis net su Viešųjų pirkimų tarnyba. Nutarėme pasirašyti priedą prie pagrindinės sutarties, kuris leis labiau kontroliuoti visą procesą – darbų kokybę ir skaičius. Turime savo specialistų, samdysime, jei reiks, iš šalies. Auksinio tualeto principu tikrai nebus statomas mūsų stadionas. Tikimės, kad per 20 mėnesių Kaunas ir visa Lietuva turės jį“, – spaudos konferencijoje prisipažino Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak „Kayi Construction“ prezidento plėtrai Mustafa Toprako, konkursas išties buvo ilgas ir sudėtingas, bet jo atstovaujama įmonė pasiūlė geriausią kainą šiam projektui įgyvendinti.
„Tikimės, kad stadioną pavyks pastatyti net anksčiau nei numatyti terminai“, – teigė M.Toprakas.
Tikimės, kad stadioną pavyks pastatyti net anksčiau nei numatyti terminai, – teigė M.Toprakas.
Pasak turkų įmonės atstovo, stadiono rekonstrukcijos projekte ketinama pasitelkti kuo daugiau vietos statybininkų. „Vietos statybininkų paslaugomis naudosimės kiek įmanoma maksimaliai“, – tvirtino M.Toprakas.
Tačiau darbų sąmatoje buvo nurodyta, kad nemažai darbams reikalingos technikos ir darbininkų „Kayi Construction“ atsiveš iš Turkijos. Už technikos įvežimą į Lietuvą jiems teks mokėti net 3 proc. importo mokestį. Ar tai apsimoka? Nejau Lietuvoje nepavyksta išsinuomoti tinkamos technikos?
„Galime rasti beveik visą įrangą Lietuvoje. Kai kurią, priklausančią mūsų įmonei, gali tekti atsivežti laikinam naudojimui iš Turkijos, tačiau ieškosime pirma visko vietoje“, – į 15min klausimą atsakė M.Toprakas.
Veja prilygs geriausių Europos stadionų vejai
Paklaustas, kuri projekto dalis gali sukelti daugiausiai sunkumų, M.Toprakas patikino, kad jiems tai – nėra didelis projektas.
„Tai mažas projektas, palyginus su tuo, ką teko įgyvendinti. Tik 18-20 mėnesių trukmė. Dažniausiai statome apie 35-45 tūkst. vietų stadionus. Tačiau atsižvelgiant į gyventojų skaičių Kaune, tai tinkamo dydžio stadionas. Projekto piko metu turėtų dirbti 300-350 darbininkų. Ieškosime jų Lietuvoje. Stengsimės įdarbinti kuo daugiau vietinių. Bet jei nerasime gerų darbininkų, atsivešime iš Turkijos. Vis dėlto, prioritetą teikiame vietiniams“, – patikino turkų atstovas.
De fakto, anot Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G.Petrausko, tai bus visiškai naujas stadionas, o jo veja bus – aukščiausio lygio. Tam pinigų negailima.
Veja šiame projekte ir speciali, ypatinga. Tai bus panaši veja į tą, kokia yra Mančesterio „Old Trafford“ ar Barselonos „Camp Nou“ stadionuose.
„Veja šiame projekte ir speciali, ypatinga. Hibridinė, profesionali, kokia būdinga Europoje. Tai bus panaši veja į tą, kokia yra „Old Trafford“ (Mančesteryje) ar „Camp Nou“ (Barselonoje) stadionuose. Numatyta šildymo sistema“, – žadėjo M.Toprakas.
Jam pritarė ir G.Petrauskas: „Ruošdami projektą domėjomės, kur tokios dangos yra įrengtos. Numatėme pačią geriausią dangą. Tokios įrengtos tose pačiose platumose esančiuose stadionuose. Yra parengta technologija. Tokią technologiją taiko visose šalyse, kur reikia vejai šildymo dėl oro sąlygų“.
Realius stadiono rekonstrukcijos darbus ketinama pradėti šių metų liepos mėnesį. 15min žiniomis, projekto subrangovais turkai žada pasirinkti UAB „YIT Kausta“, tačiau to M.Toprakas spaudos konferencijoje nepatvirtino.
„Kontaktavome su keliomis Lietuvos įmonėmis, kurios turi licencijas specialiems darbams atlikti. Tikslių pavadinimų dabar neįvardysiu“, – patikino jis.
V.Matijošaitis paatviravo, kad jei ne paveldo saugos reikalavimai, planuota stadioną skirti tik futbolui – lengvaatlečių naudojamų bėgimo takų neleidžia panaikinti paveldosauga.
„Iš pradžių buvo idėja renovuoti visas esamas konstrukcijas, bet kai pradėjome skaičiuoti... Tai neracionalu nei finansiškai, nei žvelgiant į laiko sąnaudas. Pasirinkome kitą sprendimą – išardysime didžiąją dalį stadiono konstrukcijų. Liks tik į žemę įbetonuota dalis. O ta, kuri svyruodavo, bus išardyta ir pagaminta nauja. Taigi tai bus visiškai naujas stadionas su seno stadiono pamatais. Kur statybų metu vyks renginiai? Turime mokyklų stadionus, maniežą“, – teigė G.Petrauskas.
Pasak V.Matijošaičio, kasmet Kaune renovuojama po 12-14 miesto mokyklų stadionų. Visą vasarą vyksta darbai.
Ieškos operatoriaus
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas, pasiteiravus, ar ateityje stadionas bus perduotas į kokio operatoriaus rankas ir kas jame, be nacionalinės futbolo komandos rungtynių, dar vyks, atsakė: „Taip, baigiantis statybų darbams turėtų jau būti operatorius, kad su juo būtų derinami galutiniai darbai, kad nereiktų po to keisti. Operatorius dažniausiai kelia savo sąlygas – pavyzdžiui, kažkokio įėjimo prireikia specifinio“.
Turkai, anot jo, nesiekia būti operatoriais.
„Tai bus Nacionalinis Kauno stadionas“, – pajuokavo V.Matijošaitis.
G.Petrausko teigimu, futbolas šiai dienai Lietuvoje pinigų neuždirba tiek, kad išlaikytų infrastruktūrą, tad stadione ruošiamasi rengti ir koncertus.
„Veja bus tokia, kuri galės išbūti uždengta penkias dienas ir nenukentės“, – paaiškino administracijos direktorius.
Turkijos kompanija stadioną rekonstruos už 34,95 mln. eurų. Antrą vietą konkurse užėmusi įmonė „Versina“ stadioną siūlėsi rekonstruoti daugiau nei 500 tūkst. eurų brangiau – už 35,5 mln. eurų. Konkursui iš viso buvo pateikti 8 kompanijų pasiūlymai, iš kurių brangiausi siekė 40,6, 43,95 ir 46,2 mln. eurų. Pigiausias ir brangiausias konkursui pateiktas pasiūlymas skyrėsi daugiau kaip 11 mln. eurų.
Pradinė projekto suma buvo numatyta 25 mln. eurų, tačiau, anot G.Petrausko, tai buvo per daug optimistinis planas, perdėti lūkesčiai.
„Tai buvo mūsų siekis tą sąmatą nukirpti. Bandėme laimę – nepasisekė. Detaliojo plano ir projekto tvirtinimo darbai ir derinimai truko beveik metus. Vėliau praradome keturis mėnesius nukirpę pirminiame konkurse kainą. Taigi metai ir keturi mėnesiai, kurių galėjo formaliai nebūti.
Išlieka europinis finansavimas – iki 5 mln. eurų. Visą kitą pasidalinsime su Vyriausybe. Tikimės, kad 50 ir 50 proc. Tikimės, kad šis objektas tarnaus visai valstybei, tad lūkesčiai išlieka tie patys. Finansavimas šiems metams valstybės biudžete yra numatytas. Pasirašę finansavimo sutartį. Pagrindiniai darbai, suprantama, bus kitąmet – šiemet tik paruošiamieji griovimo darbai. Nebus didelės sumos“, – patikino G.Petrauskas.
Į klausimą apie projekto finansavimo užtikrinimą kitiems metams V.Matijošaitis atsakė trumpai: „Turime“.
Projektas kurį laiką buvo strigęs dėl vietinės, Ąžuolyno, bendruomenės pasipriešinimo. Kauno valdžiai teko atlikti daug papildomų namų darbų. Šiai dienai, anot mero, visi – tiek bendruomenė, tiek urbanistai, tiek kiti specialistai, džiaugiasi projektu.
Suabejojo darbų sąmata
Tiesa, šią sutartį palydėjo šioks toks skandalas, po kurio savivaldybės buvo priversta pasirašyti susitarimo priedą. 15min nušvietė informaciją apie darbų sąmatoje numatytus gerokai išpūstus statybų aikštelės įrengimo įkainius.
Už statybinio laužo pirkimą – beveik milijonas, už patalpas darbininkams – 2,2 milijono, už laikinos tvoros įrengimą – beveik pusė milijono, o už 15 kvadratinių metrų sandėliuką kastuvams – 150 tūkstančių eurų. Vien tik statybos aikštelės įrengimas – 4,7 mln. eurų. Po 15min publikacijos praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Turkijos kompaniją prašydama pateikti paaiškinimus.
„Kayi Construction“ atstovų teigimu, techniniame projekte buvo numatyti apytiksliai plotai ir kiekiai, kurie neatitinka realių poreikių.
Kauno miesto savivaldybės atstovai dėl stadiono konkurso eigos netgi puolė konsultuotis su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovais. Po susitikimo buvo nuspręsta greta statybos darbų sutarties su rangovu pasirašyti papildomą susitarimą, kuris padėtų miestui kontroliuoti apmokėjimus už vykdomus darbus.
Procesus stabdė ir teisminiai ginčai. Praėjusį pirmadienį Kauno apygardos teismas atmetė įmonės „LitCon“ ieškinį. Ši kompanija buvo pašalinta iš konkurso, nes į statybos darbų sąmatą neįtraukė mažiausiai 200 tūkst. eurų kainuojančios perdangos. Teismas patvirtino, jog savivaldybės sprendimas buvo teisingas.
Vis dėlto, anot G.Petrausko, šiuo metu teismuose vis dar nagrinėjami keli skundai, pateikti įmonių, dalyvavusių konkurse. Skundžia konkursą laimėjusi įmonė bei ta, kuri liko trečia, antrąją.
Projektų vertė siekia 1,5 mlrd. eurų
Bendrovė „Kayi Construction“ patenka tarp 200 didžiausių pasaulio statybos kompanijų. Šiuo metu jos vykdomų projektų vertė siekia 1,5 mlrd. eurų. 2009 metais ši kompanija pastatė Vilniuje veikiantį prekybos centrą „Ozas“. Įmonės klientų sąraše yra tokios kompanijos kaip IKEA, „Volkswagen“, „Renault“, „Beko“, „Marriot“ ir „Pirelli“.
S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos darbus ketinama pradėti šių metų liepos mėnesį. Planuojama, jog jie bus užbaigti per 20 mėnesių. Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas atitiks UEFA 4 kategorijos reikalavimus, todėl jame galės vykti visos svarbiausios futbolo varžybos. Planuojama, kad pastato cokolinis aukštas bus paverstas visuomenei skirta erdve, ji bus atvira iš stadiono išorės. Čia veiks kavinė, sporto centras bei atvira bendradarbystės erdvė.
Turkijoje ši įmonė, kuri užsiima keturiomis skirtingomis veiklos sritimis, intensyviai investuoja į medicinos sektorių. Paklaustas, ar nežada investuoti ir į Lietuvos sveikatos apsaugą, M.Toprakas atsakė: „Kodėl ne? Kaip vertiname verslo aplinką Lietuvoje? Geriau, jei lyginsime, pvz., su Azija ar Afrika. Kiekvienoje šalyje iškyla savos kliūtys. Turime daug patirties, tad dėl to lengviau. Su šiuo projektu turėtume lengvai susidoroti“.
