Istoriniai šaltiniai rodo, kad greta jos netrukus pastatyti ir kiti pastatai – gyvenamasis namas ir dar keli kunigo sodybai reikalingi statiniai.
Šios koplyčios pavadinimas daugeliui ne Kauno rajono gyventojų gali būti girdėtas dėl 1863 metų sukilimo (Juozas Godlevskis buvo vienas iš 1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolų). Sukilimo metu nuo Digrių koplyčios iki Kaune esančio Aleksoto tilto buvo surengta politinė-religinė procesija, kurios tikslas buvo parodyti savo pasipriešinimą carinės Rusijos valdžiai.
Okupavus Lietuvą koplyčia buvo apgriauta, tačiau pagrindiniai statiniai išliko. Šiuo metu ji yra Kauno rajono pažintinio turizmo objektas, viena iš Alšėnų seniūnijos lankytinų vietų.
Tačiau lankyti nelabai yra ką: kaip 15min pasakojo šioje vietoje su šeima apsilankiusi Kauno rajono gyventoja Asta, tai, kas dar liko iš buvusios koplyčios, tiesiogine prasme byra.
„Man ne tik gaila žiūrėti į tai, kas dingsta akyse, bet ir baisu – dabar koplyčios liekanos yra avarinės būklės. Čia apsilankę žmonės gali būti sužeisti“, – tikino moteris.
Kauno rajono savivaldybės ir Alšėnų seniūnijos darbuotojai sutinka, kad išlikę buvusios Digrių koplyčios fragmentai neprižiūrimi nyksta. Tačiau tikina, jog pakeisti nelabai ką gali.
„Koplyčia yra Vilkaviškio vyskupijos teritorijoje, tačiau vyskupija nesusitvarkė nuosavybės dokumentų. Tad dabar tai – bešeimininkis turtas. Į Kultūros paveldo registrą ji neįtraukta.
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Černiauskienė sakė, kad savivaldybė ne kartą siūlė Vilkaviškio vyskupijai perimti šiuos maldos namus, tačiau vyskupija atsisakė“, – teigė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas.
Nėra šeimininko, nėra ir atsakomybės?
Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius informavo, jog 2014 metų rugsėjį, t.y. prieš trejus metus, jie buvo sulaukę Kauno rajono savivaldybės rašto, kuriame nurodyta, jog savivaldybė pakartotinai kreipėsi į koplyčios savininkę – Vilkaviškio vyskupijos kuriją. Vyskupija buvo informuota apie blogą koplyčios būklę: kad pastatas smarkiai apgriuvęs, neprižiūrimas ir kelia pavojų aplinkiniams.
Savivaldybė prašė vyskupiją informuoti, ką ruošiamasi daryti, kad būtų išsaugotas šis vertingas pastatas ir užtikrintas aplinkinių saugumas.
Be to, Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad Kauno rajono savivaldybė dar 2009 metais siūlė koplyčią užkonservuoti uždengiant stogą, nes jis nėra išlikęs. Tačiau ir tuomet, ir 2014 metais Vilkaviškio vyskupija nesiėmė jokių veiksmų.
„Kadangi Digrių koplyčia nėra registruota Kultūros vertybių registre, galime tik paraginti (o ne kelti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus) koplyčios savininką imtis priemonių, kad pastato avarinė būklė nekeltų aplinkai grėsmės. T.y. įrengti laikiną STOP juostą, užsandarinti langų ir durų angas“, – teigė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad aplinkybės keičiasi, paaiškėjus faktui, jog koplyčia iš esmės neturi šeimininko (nes Vilkaviškio vyskupija oficialiai nėra įteisinusi pastato priklausomybės).
„Siūlysime Kauno rajono savivaldybei atlikti statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal 2004 m. Vyriausybės priimtą nutarimą „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, – sakė kultūros paveldo specialistas.
S.Stoškus atkreipė dėmesį, jog Digrių koplyčia – ne vienintelis sakralinės paskirties objektas Kauno apskrityje, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
„Yra ir daugiau koplyčių (neįtrauktų į registrą – aut. past.), kas lemia pačių objektų priežiūrą ir tvarkymą“, – teigė specialistas.
Painiava – jau nuo koplyčios statybų pradžios
Vilkaviškio vyskupijos kancleris, kunigas Linas Baltrušaitis, 15min sakė, jog vyskupijos kurija niekada neturėjo rimtų ketinimų tapti Digrių koplyčios šeimininkais.
Iš esmės tai buvo nelegali statyba (ne bažnyčia statė), todėl ir atsiėmimas koplyčios sudėtingas
„Kiek žinau, koplyčią dvarininkas pastatė be leidimo. Tai – ne bažnyčios statytas pastatas, jis mums nepriklauso ir todėl neturime prisiimti atsakomybės už jo išsaugojimą“, – sakė kunigas.
Anot jo, svarstymų dėl šios koplyčios ateities būta. Tačiau įvertinus jos būklę bei panaudojimo galimybes, apsispręsta, jog toks objektas vyskupijai nereikalingas.
„Nutarėme, kad praktinio šios koplyčios panaudojimo nėra. Nemanėme, kad joje galėtų vykti pamaldos, todėl ir neatsiėmėme. Pastatas baigia sugriūti, reikėtų jį iš esmės perstatyti. Taigi, nemažai lėšų. Apsisprendėme to nedaryti“, – sakė kun. L.Baltrušaitis.
Tiesa, jo žiniomis, oficialiais dokumentais šios pozicijos (kad atsisako teisės į Digrių koplyčią) vyskupija nėra išreiškusi. Vyskupijos atstovo nuomone, teisingiausia būtų griūvantį objektą nugriauti.
„Kiek suprantu, koplyčia nėra vertingas objektas. O kadangi smarkiai apgriuvusi ir kelia pavojų, teisingiausia būtų nugriauti“, – svarstė Vilkaviškio vyskupijos kancleris.
Architektūros paveldo specialistų nuomone, romantizmo laikotarpiu statyta, o istorizmo laikotarpiu rekonstruota Digrių koplyčia turi abiejų laikotarpių bruožų.
