Tvarkyti stogą – problematiška
Vilniaus Senamiestis ir didžioji dalis Naujamiesčio įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zoną.
Šioje teritorijoje, sostinės Šaltinio gatvėje, 1940 metų statybos name, Justas pardavinėja 173 kvadratinių metrų palėpę. Naujamiesčio mikrorajone esanti palėpė nėra įrengta, jos kaina – 156 tūkst. eurų.
„Įrengti palėpę reikia daug darbo. Aš gyvenu ne Vilniuje, todėl tuo užsiiminėti nematau tikslo“, – pardavimo priežastis 15min vardijo palėpės šeimininkas.
Justas tikino nesidomėjęs ir nežinojęs, kad šis objektas stovi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Tai reiškia, kad palėpės pirkėjas savarankiškai negalės tvarkyti, pavyzdžiui, stogo, nes reikės atitinkamų institucijų leidimo.
15min nusprendė pasidomėti, ką reikia žinoti perkant objektą, esantį nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje.
NT ekspertė: tokius butus parduoti sunkiau
Klaipėdos Tilžės gatvėje už 38 tūkst. eurų pardavinėjamas dviejų kambarių butas taip pat yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje.
1932 metais pastatytame name butą pardavinėjanti Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ brokerė Drąsutė Kairevičiūtė sako, kad parduoti apsaugos zonoje esančius objektus gali būti sunkiau, jeigu jie prastos būklės.
Šiuo atveju, jeigu objektas nerenovuotas, yra daugiau minusas prie kainos, – sakė brokerė.
„Pardavimą apsunkina, jeigu pastatas yra labai prastos būklės. (...) Šiuo atveju, jeigu objektas nerenovuotas, yra daugiau minusas prie kainos. Bet, jeigu būtų renovuotas, galėtų būti ir pliusas“, – 15min teigė brokerė.
Ji mano, kad daugiausia problemų kyla, kai namą reikia renovuoti.
„Problema kyla, kai reikia atlikti renovaciją. Ji išeina brangi, nes reikia laikytis tam tikrų reikalavimų“, – sakė D.Kairevičiūtė.
Brokerė pateikė pavyzdį, kai savivaliavę kaimynai išgirdo teismo sprendimą.
„Name, kuriame dabar parduodu butą, vieni kaimynai neteisėtai išsikėlė palėpę. Teismas nustatė, kad ją reikia nugriauti, kadangi jie nesilaikė reikalavimų ir negavo jokių leidimų. Bet kokia renovacija turi būti suderinama su atitinkamomis institucijomis, reikia gauti leidimus ir atitikti reikalavimus“, – pasakojo D.Kairevičiūtė.
Objektai, esantys nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, gali priklausyti tiek valstybei, tiek individualiems asmenims. Gali būti daugiabučiai namai, gali būti ir individualūs.
Vertės laikui bėgant keičiasi, todėl dabar gailime, kad, tarkime, prieš 50 metų buvo sunaikintas vienas ar kitas objektas, – teigė V.Janušauskaitė.
„Vertės laikui bėgant keičiasi, todėl dabar gailime, kad, tarkime, prieš 50 metų buvo sunaikintas vienas ar kitas objektas, kuris tada atrodė visiškai nevertingas ar net bjaurus, o dabar būtų vertinamas“, – 15min pasakojo architektė Viltė Janušauskaitė, dirbanti su paveldo objektais.
Perkant – tik vienas įsipareigojimas
Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Dovilė Bielevičiūtė komentare 15min aiškino, kad į šį sąrašą įtraukti objektai yra kelių rūšių.
„Saugomi kultūros paveldo objektai, įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kaip individualios kultūros paveldo vertybės, yra saugomos dėl architektūrinio, istorinio, archeologinio ir kitokio pobūdžio.
Objektai, patenkantys į kultūros vertybių teritorijas, gali būti saugomi kaip teritorijos vertingoji savybė. Reiškia, kad jie yra sudėtinė kultūros paveldo objekto dalis ir saugomi lygiai taip pat kaip pats objektas“, – teigė ji.
D.Bielevičiūtė atkreipė dėmesį, kad apsaugos zonos nustatomos siekiant apsaugoti kultūros vertybę, todėl objektai esantys ar naujai statomi apsaugos zonose neturi nustelbti kultūros vertybės savo apimtimi, dydžiu ir tūriu.
Vienintelis įsipareigojimas – atliekant bet kokius tvarkybos, restauravimo darbus ar vystant naują projektą, nepakenkti kultūros paveldo objektui, – teigė Kultūros departamento atstovė spaudai.
Ji įvardijo, kad šioje zonoje perkant nekilnojamąjį objektą yra vienas įsipareigojimas.
„Vienintelis įsipareigojimas – atliekant bet kokius tvarkybos, restauravimo darbus ar vystant naują projektą, nepakenkti kultūros paveldo objektui. Daugeliu atveju, prieš imantis tvarkybos darbų, gali būti reikalinga atlikti teritorijos detaliuosius ar istorinius tyrimus“ – aiškino ji.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zonas galima patikrinti atsidarius Kultūros vertybių registrą.