Už tokias „valstietės“ Virginijos Vingrienės su keliais kolegomis inicijuotas pataisas penktadienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 38 parlamentarai. Numatyta, kad pataisos įsigaliotų nuo kovo.
Pataisų iniciatorė V.Vingrienė patvirtino, jog jos parengtos, kad po miškų reformos parduodant urėdijoms nereikalingą turtą tarnybiniuose butuose gyvenantys žmonės galėtų juos įsigyti su lengvata.
Pagal įstatymą, fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių pagrindu buvo suteiktos valstybės gyvenamosios paskirties patalpos, prieš parduodant šį turtą turi būti pasiūlyta jį įsigyti už pradinę aukciono kainą. Vienintelė sąlyga – toks asmuo pastaruosius 5 metus neturėjo savo būsto.
„Urėdijų reformos kontekste nebereikalingus tarnybai pastatus nuspręsta parduoti aukcionuose, pakibo ant plauko juose gyvenančių ir kito būsto neturinčių žmonių likimai. Tai daugiausiai senyvo amžiaus, pasiligoję, neįgalūs žmonės, kurie neturėjo sukaupę lėšų įsigyti nuosavą būstą ir nekalti, kad buvo maitinti pažadais minėtuose būstuose gyventi iki gyvenimo pabaigos“, – kalbėjo V.Vingrienė.
Jai oponavusi konservatorė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad iniciatoriai kalba apie socialiai remtinus asmenis, tuo tarpu pačiame įstatyme tokių kriterijų nėra nustatyta.
„Jūs kalbate, kad tai būtų socialiai orientuotas sprendimas, vyresniems, neįgaliems, bet įstatymo projekte tiesiog numatoma, kad tie, kurie gyvena tarnybiniuose butuose, galės išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Vienintelė sąlyga – kad tas asmuo per pastaruosius penkerius metus nebūtų turėjęs kito gyvenamo būsto, bet nekalba net apie tai, kad jo sutuoktinis galbūt turi būstą ir gali išsikraustyti“, – sakė G.Skaistė.
Anot jos, tokia tvarka būtų nustatyta, kad „žmogus galės įsigyti būstą nekonkuruodamas su kitais, ir tai yra valstybinio turto švaistymas“.
Kitas konservatorius Jurgis Razma sakė remiantis pataisas, tačiau siūlė daryti pertrauką ir įrašyti daugiau saugiklių, pvz., numatyti tarnyboje išdirbtų metų skaičių.
„Po valdančiųjų šiurkščiai, nejautriai atliktos urėdijų reformos, daugelis žmonių periferijoj yra atsidūrę ne tik nedarbo situacijoj, bet yra grėsmė netekti vienintelio būsto. Nebūtų daug abejonių suteikti galimybę išsipirkti už pradine aukciono kainą, bet, deja, įstatymo projektas parašytas taip, kad vakar suteikėm tarnybinį butą, rytoj jau galima parduoti už pradinę kainą. Nėra jokio termino, kiek jis turėjo būt dirbęs toj sistemoj“, – pažymėjo J.Razma.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė pasisakė prieš, o įstatymo priėmimo atveju siūlė jį pasitikrinti Konstituciniame Teisme.
„Mes labai nepagrįstai išskiriame vieną grupę žmonių, nenorėčiau jų įvardinti urėdais. Tikrai manau, kad tokiais atvejais, kai išskiriama viena grupė žmonių, turėtų būti gautas ir antikorupcinis vertinimas“, – A.Širinskienė taip pat siūlė, kad projektą įvertintų Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Pataisas parengę „valstiečiai“ sako, kad jį parengti paskatino „pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini ir neturi kito būsto, o dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto“. Anot aiškinamojo rašo, būsto praradimas šiems žmonėms sukurtų „nepakeliamą socialinę naštą“.
