Miško g. 30 numeriu pažymėtame name gyvenantis Saulius 15min pasakojo, kad modernizacijos projektas stringa, mat yra sudėtingas. Jo patalpas, kaip ir kitų pirmojo aukšto gyventojų, reikės renovuoti iš vidaus, ir vyras teigia dar neišgirdęs atsakymų į klausimus, kas sumokės už papildomas išlaidas, po renovacijos patiems atliekant vidaus apdailą.
Projektą apsunkino faktas, kad namas yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Tokio nekilnojamojo turto modernizacija yra sudėtingesnė, mat paveldosaugininkai iškelia aibę reikalavimų. Todėl, žinoma, pakyla ir renovacijos kaina.
Nerimauja dėl papildomų išlaidų
Namo, kuriame yra per 50 butų, renovacija kainuos per 1,6 mln. eurų. Tai yra šeštojo dešimtmečio pradžioje statytas pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.
Dėl to, kaip pasakojo Saulius, pirmą aukštą reikalaujama šiltinti iš vidaus, tik likusius galima bus tvarkyti iš išorės. Tai, vyro teigimu, reiškia, kad po renovacijos darbų pirmo aukšto viduje teks iš naujo atlikti savo patalpų apdailą – dažyti, klijuoti tapetus ir pan.
Be to, kaip tikino Saulius, netinka ir pirmo aukšto langai bei jo paties įėjimo durys, kurias reikės keisti. Už projektą, kuris, vyro teigimu, yra parengtas ydingai, balsavo gyventojai. Tiesa, pirmo aukšto patalpų savininkai, kuriems ir reikės statybininkus įsileisti į patalpas, už projektą esą nebalsavo.
„Projektas paruoštas atmestinai, suklaidinant savininkus. Pradėjus rangovui, kuris laimėjo renovacijos konkursą, gilintis, jie atsisako vykdyti renovaciją pagal šį projektą. Administratorius „Nemuno būstas“ nepripažįsta savo klaidų rengiant ir tvirtinant projektą, nori suversti visą atsakomybę savininkams dėl to, kad pats nekokybiškai organizavo projekto rengimą ir kad įstrigo renovacija“, – laiške 15min rašė Saulius. „Nemuno būstas“ į portalo klausimus nei telefonu, nei raštu neatsakė.
Akivaizdu, kad sėkmingai renovacijai koją pakišo ir papildomi reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti modernizuojant kultūros paveldo objektų sąraše esantį nekilnojamąjį turtą.
Projektas – brangesnis, o šilumos taupo mažiau
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) 15min aiškino, kad tokiu atveju, kai namas yra laikomas kultūros paveldu (arba stovi kultūros paveldo zonoje), jis negali būti šiltinamas iš išorės, tai turi būti daroma iš vidaus.
Agentūros teigimu, tokių namų Lietuvoje pasitaiko nedaug, tiesa, tikslaus skaičiaus įvardinti negalėjo. Įprastai tokie projektai yra brangesni, tačiau kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl ir čia BETA tikslių skaičių neįvardijo.
„Tai priklauso nuo Kultūros paveldo departamento (KPD) konkrečiam daugiabučiui taikomų kriterijų. Kuomet KPD nustato, kad daugiabutis turi būti atnaujintas naudojant specialias medžiagas arba atliekant specifinius darbus (pvz.: durys turi būti ne pakeistos, o restauruotos), tuomet išlaidos už renovaciją gyventojams gali šiek tiek išaugti“, – rašoma BETA laiške.
Negana to, kad tokio namo renovacija gali būti brangesnė nei paprasto daugiabučio, ne visada smarkiai sumažėja šildymo išlaidos.
„Pagal nuo 2017 lapkričio 1 d. įsigaliosiantį naująjį paramos teikimo įstatymą, norint gauti 30 proc. paramą, daugiabučiams, priskiriamiems prie kultūros paveldo objektų, po renovacijos užtenka pasiekti 25 proc. energijos sutaupymą (tuo tarpu paprastiems daugiabučiams privaloma pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc.). Tokiu būdu parama priklauso ir neapšiltinus namo sienų – svarbiausia pasiekti nustatytą 25 proc. energijos sutaupymą“, – rašo BETA.
Vertingos durys, langai ar net tinkas
„Mes esam tie, kurie saugom, kas yra vertinga, unikalu, kas gali išlikti dar ateities kartoms“, – 15min sakė Asta Naureckaitė, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė.
KPD saugomų namų renovacijai leidimą paprastai išduoda per 20 dienų. Kiekvienas objektas yra vertinamas atskirai.
„Mūsų pagrindinis reikalavimas yra išsaugoti šias vertingąsias savybes. Yra tokie sąrašai, ir žiūrime, kad juose esantys elementai būtų išsaugoti. Tai gali būti langų angos ar jų medžiagiškumas, pavyzdžiui, medis. Gali būti koks nors ypatingas durų piešinys saugomas, langų sudalinimas, kuris atspindi laikotarpį“, – aiškino departamento atstovė.
KPD nurodo, kaip tiksliai elgtis su tam tikrais namo elementais – kaip juos restauruoti, kokias medžiagas naudoti.
Pasak A.Naureckaitės, paveldosauginiai namai modernizuojami ne itin dažnai, tačiau tokių projektų, žinoma, pasitaiko.
„Juk XXI amžius. Nėra tai labai dažnas, bet pasitaiko, tam tikrą dalį užima. Žmonės gerinasi savo gyvenimo sąlygas“, – aiškino KPD atstovė.