Šiuo metu Juodkrantėje yra tik aukšta prieplauka, tačiau čia norima įrengti jachtų ir pramoginių laivų uostą. Kiek daugiau nei po pusės dešimtmečio trukusių detaliojo plano derinimų dabar parengti ir pristatomi projektiniai pasiūlymai. Tačiau to neužtenka, kad būtų rengiamas techninis projektas. Reikalaujama, kad Neringos savivaldybė dar atliktų geologinius tyrimus, kuriems lėšų biudžete nenumatyta.
„Galėčiau nuliūdinti, nes Neringos savivaldybės taryba lėšų buvo numačiusi tik šio uosto techniniam projektui užbaigti. Pradėtas jis buvo prieš 6 metus, bet dėl teisinių aplinkybių užsitęsė detaliojo plano derinimas ir dabar pateikti projektiniai pasiūlymai.
Neringos taryba nusimatė užbaigti techninį projektą savo lėšomis. Tai turėjo kainuoti apie 86 tūkst. eurų, tačiau projektuotojai paprašė geologinių tyrimų, kurie mums kainuotų dar 100 tūkst. eurų. Pasitarus su Tarybos nariais, ko gero, stabdysime ir techninį projektavimą, nes techninio projektavimo negali pradėti be geologijos. Tai reikštų, kad techninis projektas mums kainuotų 200 tūkst. eurų ir tų pinigų nesame nusimatę“, – 15min aiškino D.Jasaitis ir pridūrė, kad vietos valdžia nemato galimybių, kas galėtų finansuoti projekto įgyvendinimą.
Ieškos investuotojo
Anot Neringos mero, šiuo metu savivaldybė planuoja užbaigti pradines projektavimo procedūras, o tolesnį techninio projekto rengimą užšaldys. Kad darbai nenueitų veltui, nuspręsta ieškoti privataus investuotojo, kuriam, jei atsirastų, būtų pasiūlyta tęsti projektą, kur, pradiniais skaičiavimais, reikėtų 10–15 mln. eurų.
„(Projektas būtų įgyvendintas – 15min) jeigu netyčia atsirastų koncesininkas. Per kitą marių krantą matome, kad Drevernoje atsirado, bet ten nėra saugoma teritorija, koncesininkas turi pajamų iš namukų nuomos. Bandysime eiti šia linkme, nes ir pati savivaldybė neturi finansavimo. Pagal dabar sudėliotus objektus, jeigu savivaldybė neatrastų naftos ar ko nors, nematau finansinių galimybių jokių, be valstybės pagalbos, šio uosto statybai“, – teigė pašnekovas.
Be to, D.Jasaitis pripažįsta, kad nors uostas Juodkrantėje būtų reikalingas, tačiau tai tikrai ne prioritetinis dalykas. Dėl šios priežasties mąstoma lėšas ir energiją kreipti kitų projektų linkme.
„Būtų labai smagu, gražu, bet turime pripažinti, kad tai nėra pirmo būtinumo objektas, kai turime tiek problemų ir su dviračių takais, ir su marių krantinėmis, kurias reikia tvarkyti, tai šitas objektas gula į patį galą. Mes paskaičiavome, kad mums gerokai pigiau būtų sutvarkyti Gintaro įlanką, ją išvalyti, pastatyti pontonus. Vietiniams žvejams ir pramoginių laivų turėtojams jos visai užtektų“, – aiškina jis.
„Sala“ laivams
Projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos Neringos savivaldybės užsakymu parengė „G.Janulytės-Bernotienės studija“, rašoma, kad naujoji Juodkrantės uosto mažųjų laivų (jachtų) prieplaukos marina (teritorija) galėtų atsidurti į šiaurę nuo esamos keleivinių laivų prieplaukos, abi prieplaukas skiria akvatorija.
„Naujoji jachtų prieplauka būtų kuriama kaip sala, kurios apimtis analogiška esamai keleivinių laivų prieplaukai“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Uosto akvatorija formuojama lenkta linija. Marina projektuojama naujų statinių kvartalo fone, tad projektuojamas Mažųjų laivų (jachtų) prieplaukos pastatas (jachtklubas) neužstos vertingų Juodkrantės gyvenvietės pastatų – mokyklos, Kurhauzo, vilos „Flora“.
Didžiosios pietinės akvatorijos vartai planuojami prie senosios prieplaukos, pietinėje akvatorijos dalyje, o mažosios šiaurinės akvatorijos – toliau nuo projektuojamos marinos. Uostų vartai žymimi švyturiais – navigacinėmis uosto vartų šviesomis.
„Esamos prieplaukos krantinės rekonstruojamos įrengiant papildomą infrastruktūrą bei tyrimais nustatytoje vietoje atkuriant-atstatant keleivinių laivų prieplaukos pastatą. Kuriama ne tik uostui reikalinga infrastruktūra, bet atvira visuomeninė erdvė su želdynais bei rekreaciniais aplinkos elementais, kur pirmenybė teikiama natūralioms krantinių dangų medžiagoms – medžiui, akmeniui“, – rašoma dokumente.
Projektinių pasiūlymų viešas svarstymas vyks birželio 14 dieną.
