„Taip pat nustatyta, jog projektų rengimo etape architektas nedalyvavo, tokiu būdu pažeidžiant LR Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 punktą, bei projektų autorinė vykdymo priežiūra nebuvo vykdoma, tokiu būdu pažeidžiant LR Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 punktą“, – rašoma RAT išvadoje.
Architektų tarybos teigimu, projekto autoriai neturi architekto išsilavinimo, „kuris būtinas, dirbant su aukštą kultūrinę vertę turinčiais architektūros objektais“.
Be to, ekspertų vertinimu, įgyvendinti sprendiniai neatitinka suderintų projektų – vietoje lauko kavinės laikinos stiklo atitvaros, sumontuotos už kolonų, padarytos „šiltos“ vitrinos tarp kolonų, įrengtas šildymas ir grindys.
Vilniaus RAT rekomendavo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) bei Kultūros paveldo departamentą (KPD) dėl poveikio pastatui įvertinimo bei tolimesnių teisinių procedūrų, siekiant atstatyti pastato vertingąsias savybes. Į VTPSI jau kreipėsi KPD.
Lietuvos architektų rūmai ketino įvertinti ir architekto, parengusio projektą, etiką. Projekto autorius yra architektas Rolandas Andrijauskas, kuris verčiasi individualia veikla. Tiesa, jis nėra Rūmų narys.
15min primena, kad pastatų komplekso administracinis pastatas, adresu Gedimino pr. 27, pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą, o į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais. Be kitų svarbių ir saugotinų dalykų, Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad šio pastato vertingosios savybės – „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR (pietryčių – 15min) pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.
Diskusija socialiniame tinkle „Facebook“ dėl įstiklinto pastato fasado kilo birželio viduryje. Architektas ir Nacionalinės premijos laureatas Audrius Ambrasas feisbuke pasidalijo pastato nuotraukomis ir parašė: „Socialinio draudimo bendrovės pastatas, architektai S.Murczynski, J.Soltan, 1938 m., sudarkytas 2018 m.“ Architektas Matas Šiupšinskas, norėdamas pabrėžti įstiklinimo absurdiškumą, sukūrė koliažą, kuriame vaizduojama Vilniaus Katedra ir įstiklintos jos kolonos.
Į diskusiją įsivėlė rašytojas ir teisininkas Justinas Žilinskas, kuris „Vero Cafe“ socialiniame tinkle išvadino barbarais ir priminė, kad tai ne sovietinis, o lenkų tarpukario architektūros pavyzdys. Tiesa, kavinių tinklas nedarė remonto, o tik nuomojasi patalpas.
Patalpų savininkas, bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ vadovas Kazimieras Musteikis 15min anksčiau teigė, kad visi parašai pastato remontui gauti dar 2014 metais ir tuomet jokių problemų juos gaunant nebuvo.
„Ten mūsų teritorija, mūsų žemė. Privatizuodami šitą pastatą nupirkome iš valstybės žemę. Sumokėjome labai didelius pinigus valstybei ir darome savo teritorijoje tą, ką suderinome su institucijomis. 2014 metais mes suderinome, viską turime, visi parašai suderinti“, – sakė jis.
Vėliau Kultūros paveldo departamentas (KPD) išplatino pranešimą spaudai ir informavo, kad Departamente, reaguojant į esamą situaciją, bus sudaryta komisija, kuri įvertins šių tvarkomųjų darbų suderinimo aplinkybes ir atliks tarnybinį patikrinimą, kad nustatytų atsakingus asmenis ir jų veiksmus bei įvertintų galimai padarytą žalą.
Liepą KPD sudaryta laikinoji komisija konstatavo, kad projekto sprendiniais buvo pakeista pastatų komplekso vertingoji savybė.
„Komisija nustatė, kad pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma pažeista minimaliai. Tačiau numačius keisti pastatų komplekso vertingąją savybę buvo neatlikta įstatymuose numatyta procedūra skelbti saugomu, dėl ko buvo netaikyti reikalavimai sprendžiant dėl kultūros paveldo objekto pritaikymo“, – liepą konstatavo KPD sudaryta komisija.
Tiesa, tai nebuvo galutinės komisijos išvados. KPD tuomet kreipėsi į VTPSI ir Lietuvos architektų rūmus, po kurių sprendimo turėtų spręsti dėl „tolimesnių administracinių priemonių taikymo“.
