Registrų centras birželio pradžioje pranešė, kad butų pardavimai gegužę juda mažėjimo kryptimi.
Iš penkių šalies didmiesčių parduotų butų skaičius gegužę augo tik Šiauliuose – čia praėjusį mėnesį iš viso parduotas 151 butas – 27 proc. daugiau nei pernai gegužę ir 5,6 proc. daugiau nei balandį. Vilniuje, preliminariais duomenimis, savininkus pakeitė 970 butų (pernai gegužę – 1164, šių metų balandį – 1002), Kaune – 424 (atitinkamai 446 ir 423), Klaipėdoje – 297 (284 ir 305), Panevėžyje – 101 (107 ir 122).
Nors bendras parduotų butų skaičius per penkis šių metų mėnesius ir paaugo, tačiau gegužė – jau ne pirmas mėnuo, kai statistika nukrypo į mažėjimo pusę.
Siūlo pirkti ne būstą, o kilimėlį
Intensyvioje konkurencinėje aplinkoje NT plėtotojams reikia rimtai pasukti galvą, kaip jiems galima būtų išsiskirti. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Citus“ siūlo įsigyti ne butą, o kilimėlį prie jo. Butas, šiuo atveju, būtų dovanojamas, o kilimėlio kaina siekia 100 tūkst. eurų. Tokią akciją įmonė sumąstė savo projektui Pilaitėje.
„Citus“ rinkodaros projektų vadovas Gediminas Lekoveckas 15min sakė, kad per pastaruosius porą metų nekilnojamojo turto rinka pasiekė nematytą aktyvumą. Vilniuje ir Kaune veikia daugybė plėtotojų, kurie vysto daugiau nei 250 projektų, siūlo tūkstančius būstų. Dėl to projektai supanašėjo, o jų privalumai greitai nukopijuojami
„Todėl projektai, neturintys labai stipraus prabangos, istorinio ar vietos aspekto, auditorijoms atrodo vienodi. Komunikacijos srityje NT rinka – ypač triukšminga, todėl norint būti pastebėtiems, reikia nertis iš kailio“, – sakė jis.
G.Lekovecko teigimu, įmonė stengėsi ne „išsinerti iš kailio“, o ieškojo sprendimo, kuris atkreiptų dėmesį ir sudomintų, suintriguotų, priverstų žmones stabtelėti ir paieškoti paslėptos minties.
Pernai šiam projektui bendrovė buvo pasitelkusi ir juokelį. „Nudžiugink mamą – palik baraką“, – skelbė „Citus“ įrašas socialiniame tinkle „Instagram“. Pasak įmonės atstovų, ši kampanija pasiekė tikslinę auditoriją – jaunus, pirmo būsto ieškančius žmones.
Tačiau ne tik įdomiomis reklamos priemonėmis plėtotojai bando atkreipti dėmesį į save. Kiti prie akcijų pripratintus lietuvius vilioja nuolaidomis ar net nemokamais daiktais.
Nuolaidą būstui siūlyti yra populiaru organizuojant atviras dienas. Ateina klientas, apsižiūri ir kad šis nepabėgtų pas konkurentą, pardavimų vadybininkai žmogui pasiūlo kelis tūkstančius eurų siekiančią nuolaidą. Dažnai tokie planai skelbiami ir iš anksto.
Taip pat dažnu atveju, kuomet projekte lieka vos keli butai, jiems pradedamos skelbti akcijos ir nuolaidos – kaip paskutinei batų porai.
Kai kurie nekilnojamojo turto plėtotojai naujakuriams gyvenimą nori palengvinti ir juos pritraukti dovanodami buitinę ar kitą reikalingą techniką.
Pavyzdžiui, rizikingiausiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įvardytas projektas „Koriai“ siūlo metus nemokamai valyti namus.
Įmonė „Lithome“ perkantiems būstą su visa apdaila siūlo padovanoti „Ikea“ interjero dizaino projektą.
Dar kiti plėtotojai pirkėjus vilioja sandėliukais, papildomomis vietomis automobiliams.
Kiti neapsiriboja ir tuo – siūlo parduotuvių čekius, kuponus, nuolaidas sumažintus rezervacijos mokesčius, galimybę išsimokėtinai pirkti dalimis.
A.Antanavičius: kryptis – ne pirkėjų naudai
Nekilnojamojo turto analitikas ir įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius prieš dvejus metus pradėjo sekti „NT plėtotojų streso indeksą“. Anot jo, pastaruoju metu indeksas krypsta pirkėjų nenaudai.
„Šį indeksą pradėjau skaičiuoti, reaguodamas į akivaizdžiai išaugusias įvairias rinkodarines akcijas, kurių pagrindinis tikslas – pritraukti potencialių pirkėjų dėmesį, išsiskirti iš konkurentų ir netiesiogiai sumažinti pardavimo kainą. Todėl, mano nuomone, tai yra gera indikacija, kaip iš tikrųjų jaučiasi NT plėtotojai“, – pasakojo jis.
A.Antanavičiaus teigimu, kaip rodo praktika, jei rinkoje pardavimas ima strigti, nekilnojamojo turto plėtotojai kainų mažinimą palieka paskutinėje vietoje. Iš pradžių pardavėjai bando paskatinti pirkimus įvairiomis dovanomis, akcijomis. Tiesa, tai taikoma ne visiems plėtotojams, nes šie įvairias nuolaidas siūlo visada.
„Jei pardavimai nesuaktyvėja, paprastai, atsiranda dar papildomų pasiūlymų, tarp kurių jau gali būti ir „butai už specialią kainą“. Nors rinkoje yra keletas plėtotojų, kurie praktiškai visada siūlo įvairias akcijas ir ši teorija jiems nebūtinai tinka, tačiau absoliuti dauguma rinkos dalyvių įvairių akcijų atsiradimą ar atšaukimą derina pagal pardavimų dinamiką. Bent jau toks įspūdis susidaro, stebint rinką“, – aiškino analitikas.
A.Antanavičius pastebi, kad 2018 metais beveik kas trečiam projektui Vilniuje plėtotojai taikė vienokias ar kitokias akcijas, pardavimų skatinimo priemones. Pikas buvo pasiektas 2018 metų gruodžio mėnesį, kuomet akcijas taikančių projektų dalis rinkoje sudarė 35 proc.
„Aišku, reikia turėti omenyje, kad dalis akcijų atsirado pasinaudojant ir patogiu kalėdiniu laikotarpiu, tačiau tuo metu pardavimų skatinimas buvo itin aktyvus“, – aiškino jis.
Tačiau šių metų gegužę kortos apsivertė – akcijas siūlančių projektų dalis Vilniaus rinkoje nukrito iki 16 proc. Tai, A.Antanavičiaus skaičiavimais, yra žemiausias rodiklis per 2 metų laikotarpį. „Real Data“ vadovo nuomone, tai neturėtų stebinti, nes plėtotojų pardavimai yra smarkiai išaugę ir dažnu atveju jiems nėra būtinybės papildomai skatinti pardavimų.
„Dėl išaugusių pardavimų (ir atitinkamai sumažėjusios konkurencijos) kai kuriuose mikrorajonuose ar projektuose galima pastebėti ir vystytojų bandymą nuosaikiai didinti pardavimo kainą“, – tikina pašnekovas.
