Nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad Palangos būsto rinka 2020 m. buvo rekordinė – pirkimo-pardavimo sandoriai pasiekė visų laikų rekordus. Butų segmente registruoti 702 sandoriai, t. y. 28 proc. daugiau nei 2019 m. Šių metų pirmas ketvirtis tęsia įsibėgėjusią tendenciją – registruotas 191 butų pirkimo-pardavimo sandoris, o tai 58 proc. daugiau nei per atitinkamą 2020 m. laikotarpį.
Anot eksperto, aktyvi metų pradžia leidžia tikėtis, kad šiais metais galime sulaukti daugiau nei 800 butų pirkimo-pardavimo sandorių, o tai reikštų, kad būtų fiksuojamas dviženklis rinkos augimas bei dar vienas rinkos aktyvumo rekordas.
„Mano jūra“ – tendencijų atspindys
Būsto paklausos tendencijas patvirtina ir pernai baigtas plėtoti projektas „Mano jūra“– visi būstai čia jau turi savininkus. Todėl iš karto pernai buvo pradėtas plėtoti antras panašios koncepcijos projektas – „Mano jūra 2“. Čia jau statomi ir parduodami A+ energinės klasės 1–2 kambarių apartamentai nuo 19 iki 40 kv. m ir 60–90 kv. m kotedžai. Įsigiję būstą pirmame aukšte džiaugsis nuosava terasa ir kiemeliu, antrame – erdviu balkonu, o trečiame – didele terasa.
„Situacija lėmė, kad daugybė žmonių panoro turėti laisvalaikio būstą, kuris būtų ir ramesnėje nei centre vietoje, ir darnoje su gamta aplinkoje bei tinkamas ilgalaikiam šeimos poilsiui, kuris šiandien dažnai derinamas su darbu. Kunigiškėse, pusiaukelėje tarp Palangos ir Šventosios, pastatę kompleksą „Mano jūra“ įrodėme, kad atsižvelgus į šiandienos poilsio (o gal tiksliau – ir nuotolinio darbo) būsto pirkėjo reikalavimus galima patenkinti reikliausius pageidavimus, – pasakoja kvartalo „Mano jūra“ pardavimo vadovas Edvardas Milukas. – Būsimus naujakurius čia patraukė ne tik darna su gamta bei būstai su pilna apdaila, bet, siekiant patenkinti jų poreikius ilgalaikiam turiningam poilsiui, ir kai kas daugiau nei 4 sienos: išpuoselėta aplinka su pasivaikščiojimo takais, tik kvartalo poilsiautojams skirtas šildomas lauko baseinas su gultais ir skėčiais, kubilai ir pavėsinės su kepsninėmis, įžuvintas tvenkinys su valtimis, vaikų žaidimo erdvė, kiekvienam įrengtos automobilių parkavimo vietos.“
Pirmieji „Mano jūra 2“ naujakuriai jau šią vasarą galės pradėti naudotis E.Miluko išvardintais privalumais.
Kad paklausa būstui prie jūros išlieka didelė ir šiemet, liudija tai, jog vos įpusėjus statyboms jau per 70 proc. „Mano jūra 2“ apartamentų turi pirkėjus. Anot E.Miluko, būsimi naujakuriai vertina, kad kompleksas kyla ramioje vietoje šalia miško, vos 10 minučių pėsčiomis nuo jūros ir per vidurį 14 km ilgio rekonstruoto dviračių tako pagal pajūrį tarp Palangos ir Šventosios. Beje, iš tiesų šis dviračių takas driekiasi net iki Klaipėdos ir toliau – Nidos, o į kitą pusę – pasiekia Latviją.
Daugelis pirmojo kvartalo butų naujakurių ir būsimųjų „Mano jūra 2“ savininkų taip pat akcentuoja, kad jie trokšta būti atokiau nuo Basanavičiaus gatvės triukšmo, o savo namus pasiekti negaišdami valandų laukiant keltų į Kuršių neriją. Todėl dalis pirkėjų būstus Palangos centre ar Kuršių nerijoje iškeitė į esančius ramesnėje Palangos vietoje, Kunigiškiuose, pasirinkdami kompleksus „Mano jūra“ ir „Mano Jūra 2“.
„Esame dėkingi dideliam skaičiui ankstesnio projekto „Mano jūra“ pirkėjų, rekomendavusių draugams ir artimiesiems naująjį mūsų projektą „Mano jūra 2“, dėl ko bene trečdalis apartamentų buvo rezervuota dar prieš pradėdant viešą pardavimą,“ – sako E.Milukas.
Apsisprendimą lemia ir kintanti situacija
Nekilnojamojo turto ekspertai vieningai sutaria, kad suaktyvėjęs būsto pirkimas Palangoje – ne tik pandemijos padarinys. Pastaraisiais metais nuolat kylančios būsto kainos taip pat lemia planuojančiųjų įsigyti nekilnojamąjį turtą apsisprendimą – pirkdami ar rezervuodami šiandien už būstą moka mažiau, nei laukę metus. Šiemet būsto kainoms ypač didelę įtaką daro brangstančios statybinės medžiagos ir darbo užmokesčio kilimas – vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vien praėjusių metų ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilo daugiau kaip 12 proc., o gerų statybos specialistų – ir dar daugiau.
„Analizuodamas statybinių medžiagų kainas šiuos metus pavadinčiau anomaliniais. Nuo Naujųjų dėl pasaulyje drastiškai pašokusios putplasčio žaliavos kainos jau 50 proc. kilo namų apšiltinimui skirtų polistireninių plokščių kaina, kurių statant modernius ir šiltus namus sunaudojama labai daug. Metalo ir jo gaminių kainos taip pat didėjo rekordiškai – apie 15–40 proc., OSB ir kitos medienos plokštės brango apie 30 proc., – vardina vienos didžiausių statybinių ir apdailos medžiagų prekybos įmonių Lietuvoje „Lemora“ projektų vadovas Tomas Kungys. – Deja, bet kainų pokyčiai priklauso nuo pasaulinių tendencijų, kurias sudėtinga prognozuoti. Todėl kaip bus toliau – sunku pasakyti“.
E.Milukas taip pat pasakoja, kad būstą pajūryje vis dažniau perka ir investuotojai, kurie jį nori nuomoti. Tam pasirenkami patys patraukliausi projektai, kurie sėkmingai konkuruotų su viešbučiais ir turėtų ne tik tradicinę infrastruktūrą, bet ir daugiau privalumų. Mat ne paslaptis, kad Vilniaus nuomos, ypač trumpalaikės, rinka dėl pandemijos prisotinta ir sumaniausieji ieško solidesnio uždarbio iš nekilnojamojo turto alternatyvų.
Į Lietuvos pajūrį „grįžta“ ir būstą užsienyje turėję gyventojai, kurie, pavyzdžiui, pardavę Tenerifėje turėtą turtą dabar įsigyja jį komplekse „Mano jūra 2“.
„Mūsų pastatytų būstų pirkėjams, jei jie pageidauja, mes administruojame ir nuomą bei mūsų projektuose esantiems būstams teikiame papildomas paslaugas, pvz., valymo ar vejos pjovimo. Tai daugelio, gyvenančių kituose miestuose ir regionuose, labai vertinama“, – atkreipia dėmesį „Mano jūra“ pardavimo vadovas E.Milukas.
Apsisprendimą investuoti į nekilnojamąjį turtą skatina ir siekis apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo. Kai dėl pandemijos nukentėjusioms šalims gaivinti centriniai bankai pinigus spausdina milijardais, akivaizdu, kad jie nuvertėja, nes prekių kiekis taip sparčiai nedaugėja. Tik 2020 m. vyriausybės ir centriniai bankai per paramos priemones gyventojams ir verslui į rinkas paleido 21 trln. JAV dolerių. Kaip žinome, Lietuvai taip pat skirti keli milijardai. Todėl ekonomistai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu ir mūsų šalį užgrius infliacija, t .y. pinigų perkamoji galia mažės. Beje, per pandemiją Lietuvos gyventojų indėliai bankuose augo iki rekordinio skaičiaus – daugiau kaip 18 mlrd. eurų. Sumaniausieji šiuos milijardus siekia investuoti: ir kad išlaikytų pinigų vertę, ir kad pinigus įdarbintų. Lietuvos banko duomenimis, tarp investicinių priemonių populiariausia yra investuoti į nekilnojamąjį turtą – tai daro apie dešimtadalis šalies gyventojų, kai į finansines priemones investuoja vos keli procentai.
Palangos būstų sandėlis tuštėja
Pasak A.Antanavičiaus, Palangoje nemenką dalį būsto rinkos sudaro poilsio patalpos, kurios nepatenka į oficialią būsto sandorių statistiką, todėl būtina šį segmentą apžvelgti atskirai. Šių metų pirmąjį ketvirtį Palangoje sudaryti 66 poilsio patalpų sandoriai – tai net 144 proc. daugiau nei prieš metus. Tai taip pat yra geriausias pirmasis ketvirtis šiame segmente Palangos istorijoje.
Sandorių aktyvumo rekordai fiksuojami ir nuosavų namų bei kotedžų segmente. 2020 m. buvo sudarytas 191 pirkimo-pardavimo sandoris, t. y. 54 proc. daugiau nei 2019 m. Per šių metų pirmą ketvirtį sudarytas 41 namų ar kotedžų pirkimo-pardavimo sandoris, – tiek pat, kiek ir prieš metus, bet kur kas daugiau nei bet kurį ankstesnių metų pirmąjį ketvirtį. Poilsio paskirties namų ar kotedžų sandoriai taip pat nepapuola į oficialiai skelbiamą būsto statistiką. Šiame segmente šių metų pirmą ketvirtį sudarytas 61 pirkimo-pardavimo sandoris, – tai 79 proc. daugiau nei prieš metus.
„Akivaizdu, kad Palangos būsto rinka išgyvena įspūdingo pakilimo laikotarpį, kuris atėjo gana staigiai ir netikėtai. NT plėtotojai tam tikrai nebuvo pasiruošę, todėl tikėtis, kad nauja pasiūla išspręs augančios paklausos sukeliamą kainų augimą vargu ar reikėtų, nes galimybės plėtoti naujus projektus Palangoje ribotos. Kol kas NT plėtotojai nespėja su paklausa, o ir plėtros procesai gali užtrukti ne vienerius metus“, – teigia NT rinkos analitikas A.Antanavičius.
Jis primena, kad 2020 m. perduota apie 330 butų, o neparduotų butų „sandėlis“ susitraukė iki maždaug 250. Beje, atkreipti dėmesį A.Antanavičius, dalis plėtotojų parduodamų butų dar yra statybų stadijoje, todėl dalis sandorių oficialioje statistikoje pasimatys vėliau. Jei šios tendencijos tęsis ir toliau, galima prognozuoti, kad 2021 m. Palangos rinkoje naujo būsto pasirinkimo galimybės bus dar kuklesnės, o kainų augimo tendencija turėtų išlaikyti teigiamą kryptį.
