XIX amžiaus pabaigoje Kaunas carinės Rusijos valdžios sprendimu buvo paverstas strategiškai svarbia karine tvirtove, kuri pasižymėjo tam laikotarpiui būdinga prancūziška architektūra, moderniais statybos sprendimais, dėl kurių pastatai išliko iki šių dienų. Po Nepriklausomybės sovietų kariuomenei teko palikti šalį. Karinės bazės fortuose buvo panaikintos, o antrą šimtmetį skaičiuojantys kariniai statiniai pradėti saugoti kaip paveldo objektai.
Tačiau nekilnojamojo turto bendrovė „Miesto renesansas“ galiausiai pastebėjo apleistų Kauno kareivinių kvartalo perspektyvas ir primirštą karinę tvirtovę pamažu pavertė gyvenamuoju kvartalu, pavadintu „Juozapavičiaus 13“.
Anot projekto vystytojo bei bendrovės „Miesto renesansas“ akcininko Edvino Mamedovo, karinis miestelis projekto plėtrai pasirinktas dėl kvartalo planinės struktūros ir jo dvasios. Kadangi teritorija priklauso paveldo zonai, įmonė dėl autentiškų pastatų konsultavosi ir leidimus derino su Kultūros paveldo departamentu.
Projektą sudaro B energinės klasės 4 rekonstruoti ir 2 naujos statybos namai, mokykla, darželis, komercinės paskirties pastatai.
Projekte įrengta 40 dviejų aukštų, 85–123 kv. m ploto kotedžų, ir 18 mažų , 46-53 kv. m ploto butų, taip pat du 3,6 tūkst. ir 4,2 tūkst. kv. m ploto komerciniai biurų pastatai. Kvartale veikia pradinė mokykla, kurioje mokosi apie 180 vaikų ir darželis „Vaikystės sodas“, kuriame auklėjama apie 100 vaikų. Visoje 5 hektarų teritorijoje bus įrengta apie 400 parkavimo vietų .
Pastatuose išsaugotos autentiškos carinei statybai būdingos architektūros detalės-raudonų plytų mūras, arkos, aukštos lubos.
„Vykdant rekonstrukcijos darbus buvo atidengti pastatų pamatai, kuriuose paskutinis pamatų sluoksnis, matomas išorėje, yra iš tašyto granito ant kurio mūrijama siena. Kareivinių fasadai išlaikė autentišką plytų dekorą, palangės puoštos „plytų dantukais“, išryškintos sąramos, juostos, horizontali pirmo aukšto puošyba. Tai – paveldo elementai, kurie buvo išsaugoti renovuojant pastatus. Išsaugoti išorinės apdailos elementai, arkos, lubos, dideli langai ir platūs įėjimai į būstus, taipogi XIX a. autentiškos raudonų plytų sienos kai kurių pastatų viduje“, – teigė E.Mamedovas.
Į projektą jau investuota 12 mln. eurų, planuojama investuoti dar 10 mln. eurų. 2018 metais bus rekonstruoti biurų pastatai, 2018–2019 metais pastatyta progimnazija.
Projektą konkursui teikia bendrovė „Miesto renesansas“. Projektuotojas ir architektas – Gintautas Natkevičius. Užsakovas – „Miesto renesansas“, generalinis rangovas – „Avadi“.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Projektai vertinami pagal tai, kiek jų koncepcija atitinka darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslus, architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę ir pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Taip pat įvertinami energiniai pastatų sprendiniai, projekto atitikimas NT poreikiams ir ekonominis naudingumas bei kiti kriterijai.
Komisijos nariai – Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos statybininkų asociacijos, bankų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žiniasklaidos atstovai.
15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl skaitytojams pristatysime konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Po to galėsite balsuoti ir išrinkti geriausią NT projektą.
