Bendrovė „Inreal“ Pervalkoje, 37 arų teritorijoje ant pačios Kuršių marių pakrantės rekonstruoja keturis, 1–2 aukštų su mansardomis namus. Juose įrengti 26 (8 butai ir 18 poilsio patalpų) 24–80 kv. m ploto poilsio būstai, kurie parduodami su visa apdaila. Komplekso teritorijoje įrengta 22 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Pastatai pavadinti Nagliais, Smiltyne, Agila ir Pilkope. Tai – pavadinimai senųjų Kuršių nerijos kaimų, kurių gyventojai, bėgdami nuo slenkančio smėlio, rado savo namus Pervalkoje.
Rekonstrukcijos darbai projekte prasidėjo praėjusių metų pradžioje, o statybas planuojama baigti 2018-ųjų pradžioje.
Teritorija tveriama medine, Neringos mažajai architektūrai būdinga tvorele, įrengiami takeliai iš trinkelių teritorijos viduje ir iki marių, vaikų žaidimo aikštelė, vietos dviračiams ir aikštelė automobiliams.
„Inreal“ vadovas Gediminas Pruskus pasakoja, kad „Marių verandos“ yra antrojo būsto projektas, skirtas poilsiui, laisvalaikiui ir rekreacijai. Nepaisant to, būstus projekte įsigyjančių pirkėjų portretas turi labai aiškius bruožus. Tai – žmonės, mylintys Neringą ir, išskirtinai, Pervalką.
„Šie žmonės neturi amžiaus cenzo, nes tarp „Marių verandų“ šeimininkų yra ir jaunų tėvų, ir senjorų porų, ir kelių kartų šeimų, nes nekilnojamasis turtas tokioje vietoje dažniausiai yra ilgalaikė investicija. Toks būstas perkamas galvojant ne tik apie save, bet ir apie savo vaikus bei anūkus“, – tikino jis.
Architektūrinė idėja susijusi su Neringos raidos istorija bei XIX a. poilsiautojais iš Rytprūsių ir Vokietijos. Tam, kad nuoma taptų patrauklesnė, prie kuklių savo namelių neringiškiai pristatydavo puošnias, gausiai dekoruotas verandas, kuriose apgyvendindavo svečius. Tik „Marių verandų“ projekte veranda įgavo modernesnę transformaciją – tarsi pakilo nuo žemės ir tapo stoglangiais-verandomis. „Marių verandų“ spalvos atspindi subtilų Kuršių nerijos koloritą. Tai – vandens, smėlio, medžio, samanų, uogų atspalviai. Toks buvo projekto architekto Gintaro Prikockio sumanymas – sukurti projektą, „ištirpstantį“ gamtoje.
Tai ne pirmas „Inreal“ projektas Kuršių nerijoje. 2011–2013 metais bendrovė įgyvendino projektą Nidoje, po kurio pastebėtas rinkos potencialas. Pasak G.Pruskaus, žmonės nori namų prie jūros ir ne visi jų pageidauja Ispanijoje ar Graikijos salose.
„Pajūris yra viena prioritetinių „Inreal“ veiklos teritorijų. Prestižinio nekilnojamojo turto darni plėtra išsaugant Kuršių nerijos pusiasalio gamtą bei architektūros savitumą yra svarbi veiklos kryptis“, – sakė jis.
„Inreal“ vadovo teigimu, 2016 metais pasiekusi rekordinį aktyvumą nuo krizės laikų, Neringos pirminio būsto rinka šiemet išlaikė pardavimų apimtis. Šiuo metu viešai siūloma 11 nekilnojamojo turto projektų, kuriuose spalio pabaigoje buvo 124 neparduoti butai. Didžioji dalis plėtojama Nidoje, 3 – Juodkrantėje, 2 – Preiloje ir 1, „Marių verandos“, – Pervalkoje. Kvadratinio metro kaina Neringoje svyruoja nuo 1640 iki 2996 eurų. Per metus ji ūgtelėjo apie 2 proc.
Projekte „Marių verandos“ šiuo metu liko neparduoti du kotedžai Naglių name.
Projektą konkursui teikia bendrovė „Inreal“. Projektuotojas ir architektas – Gintaras Prikockis. Užsakovas – „LT investicijos“. Generalinis rangovas – bendrovės „Mikrovisata“, „Meranti“, „Euromontažas“, „Klaistvita“.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Projektai vertinami pagal tai, kiek jų koncepcija atitinka darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslus, architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę ir pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Taip pat įvertinami energiniai pastatų sprendiniai, projekto atitikimas NT poreikiams ir ekonominis naudingumas bei kiti kriterijai.
Komisijos nariai – Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos statybininkų asociacijos, bankų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žiniasklaidos atstovai.
15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl skaitytojams pristatysime konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Po to galėsite balsuoti ir išrinkti geriausią NT projektą.
