15min skelbė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė rengia teritorijos bendrąjį planą, kuriame rezervavo 1800 ha žemės galimo oro uosto statybai. Portalui ūkininkai pasakojo apie šiuos planus sužinoję netikėtai bei piktinosi, kad derlingos vietos taps pramoninėmis.
Tektų griauti daugiau nei 20 sodybų, kapines
Tačiau ne tik ūkininkus ši žinia nustebino. Į 15min kreipėsi Marius Čiurinskas, vienos statybų bendrovės vadovas, kuris sako – teritorija apgyvendinta, čia nuo seno gyvena kelios kartos, jo ir jo draugų šeimos. Kartu su savo broliu Roku Venskutoniu bei pusbroliais Agniumi ir Dainiumi Čiurinskais vyras 15min pakvietė aplankyti vietoves, kur iš Amerikos prieš šimtą metų į Lietuvą sugrįžęs jo prosenelis įsikūrė ir pastatė namus.
„Skaičiavome, kad teritorijoje yra apie 21–23 sodybos. Vieni savaitgaliais atvažiuoja ir poilsiauja, kiti nuolatos gyvena“, – pasakojo M.Čiurinskas.
Gyventojai aiškina, kad apie planus greta Žaslių, jų žemėse įkurdinti oro uostą sužinoję iš 15min. Tačiau net ir žinant apie apie tai, mėginant išanalizuoti žemėlapius, tai padaryti nebuvo taip lengva.
„Bandžiau pasižiūrėti, kaip galėjau oficialiai sužinoti šią informaciją. Puslapyje, kur publikuojami bendri planai, oro uosto nematyti. Matoma, kad suplanuota pramoninė zona, bet oro uostą galima rasti, jei įlendi į brėžinius. Kaip paprastas žmogus gali surasti? Nebuvome niekaip informuoti“, – sakė R.Venskutonis.
Kas būtų, jei oro uostą Vyriausybė vis dėlto nuspręstų statyti šioje teritorijoje? Vyrai mano, kad tokiu atveju jų turtas būtų nusavintas, už jį sumokėta pagal Registrų centro skelbiamą vertę.
Į teritoriją patenka ir dvejos kapinaitės. Vienose jų palaidoti, pašnekovų teigimu, XIX amžiaus vidurio dvarininkai, ištisos kartos šeimų, gyvenusių šiose vietovėse, jų giminės. Koks būtų jų likimas, jei būtų nuspręsta statyti oro uostą? Gyventojams buvo atsakyta, kad jos būtų sulygintos su žeme, o jei norėtų, žmonės galėtų savo artimuosius perlaidoti kitoje vietoje.
„Nežinau, kaip jie planuoja su buldozeriu visus išstumdyti. Nesuvokiama. Vilniuje prie Sporto rūmų yra žydų kapinės ir ten nieko nedaro, nes ten buvę. O čia dar žmonės laidojami“, – stebėjosi D.Čiurinskas.
Norėtų gimtinėje kurti ateitį
Pašnekovai pasakojo, kad vietovėse greta Žaslių miestelio gyvena ne tik ūkininkai, vietiniai, bet ir žmonės iš Vilniaus ar Kauno, taip pat užsieniečiai. Pavyzdžiui, vienoje sodyboje įsikūrusi iš Belgijos atvykusi šeima.
„Į Žaslius atsikraustė daug jaunų šeimų iš Vilniaus, iš Kauno, nes tai labai ramus miestelis, ramybės oazė, puikus susisiekimas. Jie atrado vietą gyventi. Ar planavo, kad gyvens oro uosto pašonėje? Labai abejoju“, – mano D.Čiurinskas.
D.Čiurinskas su broliu Agniumi sako didelę laiko dalį šiltuoju sezonu praleidžiantys savo sodyboje. Jeigu būtų patvirtinti planai statyti oro uostą, pakilimo/tūpimo takas būtų, skaičiuoja, nutolęs apie 100 metrų nuo šeimos sodybos.
Be to, 15min vietovę aprodę vyrai pasakojo norintys įsikurti šiose vietovėse. Pavyzdžiui, M.Čiurinskas pasakojo jau pradėjęs tvarkyti žemes tėviškėje, planavo ir namo statybas.
„Visą gyvenimą svajojau atkurti gimtinę, pastatyti ir pensijoje gyventi kažkur ramiai. Dabar noriu sutvarkyti krūmus, bet ar toliau verta investuoti, seną namą griauti ir statyti naujus pamatus, naują rastinį namą su pirtimi statyti ir kasti tvenkinį? Neaišku“, – planais ir abejonėmis dalijosi M.Čiurinskas.
Panašiais planais dalijosi ir A.Čiurinskas, kuris sakė svarstęs į gimtinę persikelti išėjęs į pensiją.
M.Čiurinskas kartu su broliu R.Venskutoniu pernai vasarą šeimos sodyboje, kurioje nuolat lankosi ir gyvena mama, iš pagrindų suremontavo visą vidų. Vyrai paklojo naują grindų dangą, sutvarkė sienas, lubas, pastatė naują krosnį, tvarkė kanalizaciją, o dabar laukia užsakytos spintos.
„Vasarą planuojame naują stogą daryti, keisti fasadą. Ir dabar neaišku, ką daryti, daryti fasadą ar ne“, – svarstė R.Venskutonis.
„Įsivaizduoju, kad kaip turto savininkus turėjo mus kažkaip informuoti, bet ne, niekas. Jei ne straipsnis, sėdėtume ramūs namie, galvotume, kad čia niekas nevyksta“, – stebėjosi D.Čiurinskas.
Dalis gyventojų priešintis nenori
Tiesa, ne visi laikosi tokios pozicijos kaip M.Čiurinskas ir jo šeima. Į šią zoną patenkančių vienos iš sodybų savininkas sakė pernelyg dėl savo turto nesijaudinantis ir nemanantis galintis kažką pakeisti.
„Gali daryti, ką nori. Jei darys, tai padarys, jeigu nedarys, tai nepadarys. Viskas. Nieko nepakeisi, žinau viena. Pasakys darom, iškraustys, ir ką? Sakysiu, kad neisiu? Ką čia iškraustyti? 10–20 namų? Jeigu užsiims, žinau viena, padarys“, – skeptiškai kaimynų žygius vertino jis.
Kas būtų, jei, kaip kaimynas sako, nieko nepavyktų pasiekti? M.Čiurinskas sako planuojantis kreiptis į teismą.
„Dabar negalime kreiptis į teismą, nes neturime ko skųsti, bet turbūt bandytume skųsti bendrąjį (planą, – aut. past.). Klausimas, ar teismas priimtų ir ar būtų pakankamai priežasčių skųsti“, – svarstė jis.
Teritorija būtų siūloma Vyriausybei
15min žurnalistai po apylinkes važinėjo kartu su pašnekovais prieš viešą Kaišiadorių miesto ir rajono bendrojo plano sprendinių svarstymą. Jį pradėdamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius pabrėžė, kad dabar galiojantis bendrasis planas rengtas prieš 10 metų ir baigia galioti. Vietinė valdžia naująjį teritorijų planavimo dokumentą nutarė rengti 2016 metais, o nuo 2018 metų vyko paruošiamieji darbai.
Architektas, Kaišiadorių bendruosius planus rengiančios „Urbanistika“ atstovas Saulius Motieka, susirinkusiems sakė, kad naujasis dokumentas kuriamas, nes dabar galiojantis nebeatitinka šių dienų realijų.
Kaišiadorių valdžia, kaip ir skelbė 15min, norėjo rezervuoti 12 tūkst. ha teritoriją, kurioje turėjo būti ieškomos vietos, tinkamos plyno lauko investicijoms. Tačiau dabar ši teritorija sumažinta iki 1800 ha.
„Sumažinta teritorija siekiant užtikrinti, kad nebūtų spekuliuojama sprendiniais. Ši zona nėra reglamentinė. Tai nurodyta vieta, kurią savivaldybė galės pasiūlyti Vyriausybei kaip teritoriją, kurioje galėtų ieškoti teritorijos naujo oro uosto statybai“, – susirinkusiems sakė architektas.
Apie žmonių turtą dar nešneka
Į rajono bendrojo plano svarstymą Kaišiadorių kultūros centre susirinko apie 100 žmonių ir daugiausia kritikos strėlių buvo laidoma naujojo oro uosto link. Pavyzdžiui, Cineikiškių kaime gyvenanti Nijolė Venskutonienė aiškino apie planuojamą oro uostą sužinojusi „per bobutės pletkus“. Be to, ji tikino, kad dalis žmonių nesupranta savivaldybės pateiktų brėžinių, nežino, kas bus su jų turtu.
„Šiuo metu numatyta tik galimybė atsirasti oro uostui ir jo aptarnavimui reikalingai infrastruktūrai. Niekas nieko neatima. Šiose teritorijose nurodyta prioritetinės žemės ūkio arba miškų funkcinės zonos. <...> Čia tik nurodyta, kad būtent šiose teritorijose, atliepiant į Respublikos bendrojo plano koncepcijos sprendinius, bus galima ieškoti vietos oro uostui ir nieko kito daugiau“, – aiškino S.Motieka.
„Į klausimus dėl jūsų žemių nieko negalim atsakyti, į politinius procesus nesikišam. Rodome tik tai, kad šioje vietoje gali atsirasti oro uostas“, – į kito gyventojo klausimą atsakydamas tęsė architektas.
D.Čiurinskas susirinkime klausė, ar šią teritoriją savivaldybė Vyriausybei siūlo kaip galimą vietą oro uosto statybai. S.Motieka šį teiginį patvirtino.
„Savivaldybė būtų neteisi, jei neatsižvelgtų į dabar Respublikos rengiamą bendrąjį planą, kuriame maždaug šioje vietoje siūlomas oro uosto atsiradimas“, – aiškino architektas.
Meras: teritorija – tinkamiausia oro uostui
Tačiau po šio atsakymo D.Čiurinskas kreipėsi į merą ir paklausė, kas šiam svarbiau – pinigai ar žmonių sveikata?
Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus atkirto, kad vietinei valdžiai svarbiausi gyventojai, rajono plėtra ir ateitis. Tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad ne savivaldybė nuspręs statyti oro uostą ar ne. Taip pat jis aiškino, kad punktyrinė linija brėžiniuose nedarys jokios įtakos kasdieniam gyvenimui.
„Klausimas, gyventojams naudinga žinoti, ką valstybė planuoja, ar nenaudinga? Manau, kad naudinga, nes būtų blogiau, jei nežinant kažką susiplanuotum, pasistatytum, o po metų valstybė ateitų ir sakytų, kad norime išpirkti. Siekiame informuoti gyventojus, kad tai planuojama ir tai gali atsitikti. Reikia mažiau dėl to išgyventi“, – įsitikinęs meras.
V.Tomkus įsitikinęs, kad naujo oro uosto atsiradimas rajone sukurtų keletą tūkstančių darbo vietų, taptų pagrindu pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų į rajoną.
Kodėl parinkta būtent ši teritorija galimo oro uosto statybai? Kaišiadorių meras tikino, kad komanda analizavo kelias vietas. Pirmiausia tokia teritorija turėtų būti arčiau Vilniaus, taip pat netoliese reikalingas geležinkelis bei greitkelis. Be to, žiūrėta, kad ir teritorija būtų menkai apgyvendinta.
„Svarbu, kad būtų minimaliai gyventojų, minimaliai sodybų, žemės ūkio našumas būtų kiek galima žemesnis. Visus šiuos kriterijus minėta teritorija atitinka. Patys važiavome, žiūrėjome. Yra nedaug sodybų ir apleistų sodybų. Palyginus su viso rajono teritorija, ten, kur yra žemės ūkio paskirties žemė, tankumas ten tikrai yra minimalus“, – aiškino jis.
Be to, V.Tomkaus teigimu, naujam oro uostui būtų reikalinga apie 1000 ha ploto teritorija. Tačiau, norint suteikti galimybę išsirinkti „geriausią konfigūraciją, geriausią išdėstymą ir geriausią įgyvendinimą“, rezervuojama 1800 hektarų.
Be to, meras atkreipė dėmesį, kad prieš rinkimus jis aiškiai pasisakė už investicijas, plėtrą ir dauguma gyventojų jį palaikė. Taip pat jis mano, kad gyventojus apklausti, ar nori jie oro uosto, kai valstybė dar nėra priėmusi sprendimo, būtų per anksti.
„Jeigu būtų priimti sprendimai vystyti, neatmetu tokios galimybės dėl apklausos. Bet dabartiniame etape, kai yra klaustukų daugiau nei atsakymų, tai nėra sprendimas. Jeigu norima sužlugdyti, kai nėra aiškių atsakymų, tada galima. Bet kieno interesas čia būtų žlugdyti?“ – klausė meras.