Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuvoje patvino ne tik laukai – Vilniaus rajono gyventojai pasijuto lyg pamaryje

Kas sakė, kad, norint gyventi apsuptam vandens, reikia pirkti salą? Vilniaus rajone namus įsigiję žmonės, praūžus stiprioms liūtims, pasijunta lyg gyventų kur nors Rusnėje, kur potvyniai įprastas reiškinys. Namus statanti bendrovė pripažįsta problemą ir žada ją sutvarkyti.
Vilniaus rajone namai skęsta balose
Vilniaus rajone namai skęsta balose / Skaitytojos nuotr.

Vilniaus rajone bendrovė „Jaminta“ stato 22 individualių namų gyvenvietę pavadinimu „Šaulio slėnis“. Namai yra 140–152 kv. m ploto ir namas su akcija čia kainuoja 135 tūkst. eurų.

Situacija netvarkoma nuo rugpjūčio

Vieno iš namų savininkė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose – gatvę ir net kiemą semianti didžiulė bala.

„Gerovę sutvarkyti ir namus priduoti turi statytojas. Dabar po kiekvieno lietaus užpilama teritorija ir pravažiavimas į namus. Darbininkai, kurjeriai ir t.t. atsisako bristi per vandenį ir atitinkamai visi darbai stoja. Taip nuo rugpjūčio mėnesio niekas neišspręsta“, – rašė namo savininkė.

Skaitytojos nuotr./Vilniaus rajone namai skęsta balose
Skaitytojos nuotr./Vilniaus rajone namai skęsta balose

Anot jos, Vilniaus rajono savivaldybė kaltina statytoją – „Jamintą“, kad ši, statydama namus, sugadino melioraciją. Savo ruožtu statytojas atkerta, kad savivaldybė jiems neleidžia tos melioracijos tvarkyti, tiksliau, reikalauja rengti ir derinti projektus, kas gali ilgai užtrukti.

„Laikinai statytojas buvo iškasęs duobę, į kurią subėgo vanduo ir atlaisvino pravažiavimus. Dabar palijo, duobė persipildė ir vėl esame atskirti“, – socialiniame tinkle rašė ji.

Namo savininkės teigimu, šiuo metu namų baigtumas yra 85 proc.

Kai kurie internautai netgi šmaikštavo, kad namų savininkai turėtų įsigyti valtį arba statyti tiltą.

Bendrovės vizualizacija/Projektas „Šaulio slėnis“
Bendrovės vizualizacija/Projektas „Šaulio slėnis“

Neveikia drenažo sistema

Bendrovės „Andrum“ direktorius ir už projekto „Šaulio slėnis“ realizaciją bei pardavimus atsakingas Mindaugas Ruseckas 15min sakė, kad ši problema kilo dėl nesuveikusios dar sovietmečiu įrengtos melioracijos.

„Situaciją pastebėjome tik vasarą praūžus liūtims, kurios paskandino Narbuto ir Geležinio Vilko gatves, tuomet ir pas mus atsivėrė ši problema. Tuomet suradome sprendimą, kaip nusausinti teritoriją, bet prisidėjus rudeninėms liūtims pamatėme, kad to jau nepakanka. Sovietmečiu ten buvo įrengta drenažo sistema, kuri, kaip parodė praktika, neveikia. Dabar mes žiūrime, kaip alternatyviais būdais išspręsti šią problemą“, – sakė jis.

Anot M.Rusecko, pirmą kartą apsėmus teritoriją Lietuvos kelių direkcijos nurodymu buvo įrengtas rezervuaras ir tai iš dalies išsprendė problemą. Tačiau neilgam, mat rudenį liūtys nesiliovė.

„Kol buvo mažiau kritulių, visi šie dalykai padėjo, o dabar vėl lijo savaitę, todėl turime problemą. Žiūrim, ką daugiau galime padaryti. Daug kam įtaką daro orai. Dabar nusiurbsime vandenį ir pradėsime daryti papildomus darbus, kad sutvarkytume“, – teigė „Andrum“ direktorius.

M.Ruseckas tikino, kad šiuo metu bendrovė bendrauja ne tik su Lietuvos kelių direkcija, Vilniaus rajono savivaldybe, bet ir ieško sprendimų konsultuojantis su geologais.

„Sprendžiame šį klausimą ir žiūrime, kokius dalykus geriausiai pritaikyti. Bet kokiu atveju mes šią problemą išspręsime. Nėra viskas taip paprasta, nes Lietuvoje užėjo kataklizmas, kritulių daugiausia per 50 metų, tai taip išėjo. Daug kas su tuo vargsta. Tiesiog atsivėrė ši bėda, vanduo nesidrenuoja, labai molingas gruntas šioje vietovėje“, – komentavo jis.

Skaitytojos nuotr./Vilniaus rajone namai skęsta balose
Skaitytojos nuotr./Vilniaus rajone namai skęsta balose

Projektas „Šaulio slėnis“ plėtojamas nuo praėjusių metų rugsėjo ir dabar čia baigiama statyti 10 namų. Bendrovė taip pat planuoja antrą etapą, tačiau kada galėtų prasidėti statybos, kol kas neaišku.

Registrų centro duomenimis, bendrovę „Jaminta“ netiesiogiai valdo Monika Drungilaitė.

Balos prie namų – bendrovės kaltė

Vilniaus rajono savivaldybė 15min informavo, kad prieš mėnesį specialistai nustatė, jog bendrovė Šaulio gatvės atkarpoje neteisėtai supylė gruntą ir dėl to buvo sukeltas žemės paviršiaus reljefas.

„Sukeltas žemės paviršius pažeidžia Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 6 str. užpilant natūraliai susiformavusią duobę atvežtiniu gruntu, kuris nefiltruoja, t. y. sulaiko lietaus vandenis paviršiuje“, – raštu komentavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistai.

Dėl to rugsėjo 15 dieną bendrovei buvo surašytas faktinių aplinkybių patikrinimo aktas.

„Po jo bendrovės atstovai informavo, kad įrengs jiems priklausančiame žemės sklype lietaus vandens surinkimo griovį (duobę). Atlikus šiuos darbus laikinai buvo išspręsta gatvių ir sklypų užtvindymo problema, tačiau dėl lietingų oro sąlygų problema atsinaujino“, – teigė Statybos skyriaus specialistai.

Galioja garantiniai laikotarpiai

Nors šie namai dar nėra baigti statyti, tačiau, juose apsigyvenus ir pastebėjus broką, gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į statytoją. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus, Civiliniame kodekse numatyti keli garantiniai terminai, kurie galioja naujai pastatytiems namams:

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

5 metai – pagrindinis garantinis statinio laikotarpis.

„Išoriniams darbams, jeigu pastebimas brokas, pratekėjimams, langų rasojimams. Viskam, kas netenkina ir neatitinka statybos kokybės minimalių reikalavimų, ir juos pardavėjas įsipareigoja taisyti“, – komentavo M.Statulevičius.

10 metų (suminis laikotarpis) – paslėptiems darbams.

„Dešimties metų laikotarpis galioja paslėptiems darbams, tai, kas yra paslėpta sienose, grindyse ir lubose, tai, prie ko priėjimas be ardymo nėra įmanomas“, – sakė jis.

20 metų (suminis laikotarpis) – jei brokas padarytas tyčia.

„Dvidešimties metų garantija taikoma, jeigu per ekspertizę būtų nustatyta ir patvirtinta, kad tie pažeidimai buvo padaryti tyčia, nesilaikant statybos projekto. Gal kur nors sutaupyta, panaudotos blogos medžiagos arba jų mažiau, nei buvo numatyta projekte“, – tikino LNTPA vadovas.

Reikia skaityti sutartį

M.Statulevičiaus teigimu, pastebėję broką gyventojai pirmiausia turėtų kreiptis į garantinę tarnybą, jei tokia nurodyta sutartyje. Jei nėra, į pardavėją arba statytoją.

„Reikia skaityti sutartį, nes ten būna nurodoma, kas konkrečiai atsako už garantinius įsipareigojimus. Dažnu atveju tai būna pats pardavėjas, bet sutartyje gali būti įrašyta, kad garantinius įsipareigojimus atlieka generalinis rangovas. Tokiu atveju turi būti nurodyti kontaktai, į ką kreiptis. Reikėtų informuoti, pasikviesti, įvertinti žalos apimtį ir reikalauti sutvarkyti į pradinę būseną. Pasitaiko tokių atvejų, kai pats plėtotojas yra bankrutavęs, nemokus, tada išsireikalauti būna sunkiau. Tačiau galbūt yra rangovas, kuris įsipareigoja tai įgyvendinti. Čia reikia žiūrėti konkrečiai į sutartį“, – teigė LNTPA vadovas.

Jeigu statytojas atsisako ištaisyti broką, M.Statulevičius pirmiausia siūlo surinkti visus dokumentus, susirašinėjimus su statytoju ir kreiptis į Valstybinę statybos ir teritorijų planavimo inspekciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos