M.Narmontas Seime vykusiame pristatyme sakė, kad Lietuvos bendrasis planas bus suderintas su Nacionalinės pažangos programa, kurio galutinę versiją planuojama turėti spalio pradžioje. Bendrojo plano koncepcija Seimui tvirtinti turėtų būti pateikta spalio pabaigoje, vėliausiai – lapkričio pradžioje.
M.Narmontas pabrėžė, kad Seimas tvirtins bendrojo plano koncepciją, o Vyriausybė – jo sprendinius.
Remia miestų bendradarbiavimą
Seimui bus teikiamos dvi bendrojo plano alternatyvos. Pirmojoje akcentuojama 10 šalies centrų, kurie būtų vienodai finansuojami ir taip jie galėtų tarpusavyje konkuruoti. Tačiau plano kūrėjai ir ministerija, panašu, labiau linkusi rinktis antrąjį variantą – kad savivaldybės ne konkuruotų, o bendradarbiautų.
„Plėtra turėtų būti paremta ne konkurencijos, o partnerystės pagrindu“, – įsitikinęs viceministras.
Bendruoju planu siekiama konkuruoti su Varšuva, su Ryga. Dėl to siūlomi Vilniaus–Kauno dipolis, Panevėžio ir Šiaulių bendradarbystė.
Tačiau šią mintį kritikavo Seimo narys Linas Balsys, kuris įsitikinęs, kad Vilniaus ir Kauno partnerystė pastarajam padarytų nuostolių.
„Kalbame, kad turi būti bendra darbo rinka, kad susisiekimas būtų patogus. Jeigu bendra darbo rinka Vilniaus–Kauno bus intensyvesnė, tarp jų esantys miestai gauną kitą statusą“, – kalbėjo M.Narmontas.
Spręs planavimo problemas
N.Narmontas teigė, kad Lietuvoje yra išduodama apie 8,6 tūkst. statybos leidimų gyvenamiesiems namams, kai Švedijoje išduodama apie 8 tūkst. leidimų. Tačiau gyventojų skaičius skiriasi keliais kartais.
„Galima pasakyti, kad mes tris kartus daugiau statome. Tai, kas, atrodo, savaime įvyksta, sukelia problemų, nes tą infrastruktūrą reikia išlaikyti, galiausiai jos išvis nėra, važinėjame žvyrkeliais. Šį klausimą bandysime spręsti su savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, kuris jau Seimui pateiktas ir registruotas“, – Seime vykusiame pristatyme kalbėjo jis.
Taip pat bendruoju planu bus sprendžiamos turizmo, žemės ūkio, socialinės ir ekonominės problemos.
„Lietuva nėra tolygi. Turime vidurio Lietuvą su geromis agrarinėmis teritorijomis, bet ten yra pakankamai erozijos. Turime tinkamas rekreacines teritorijas – Anykščiai, kitos savivaldybės, ir dėl to būtų negerai, kad turizmą galime vystyti visur.
Mano mėgstamas pavyzdys, kiek žinau, Žemės ūkio ministerija išmokas teikia vienodas, nesvarbu, kad, pavyzdžiui, Varėnoje grūdai auga blogiau, bet išmoką gauna vienodą. Vadinasi, visiškai neatsižvelgiame į naudingus išteklius ir neskatiname, gal kažkur reikia ekologinės, intensyvesnės žemdirbystės ir tą būtų galima pritaikyti. Gal kažkur geriau apsodinti mišku ir mums tai duotų didesnę naudą“, – akcentavo M.Narmontas.
Pasak M.Narmonto, savivaldybės, rengdamos planavimo dokumentus, privalės atsižvelgti į šiuo metu kuriamą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, taip pat į Nacionalinę pažangos programą.
„Planuojame keisti savivaldybių bendruosius planus, o tai inicijuos ministerija“, – Seime kalbėjo aplinkos ministerija.
Taip pat siekiama, kad nuo to priklausytų ne tik biudžeto paskirstymas, bet ir europinių lėšų projektams skyrimas.
„Pirmą kartą bendrasis planas taps strateginiu dokumentu, kuris bus vienas iš aukščiausių dokumentų. Tai reiškia, kad planuojant biudžetą ir ES lėšas, juo reikės remtis“, – įsitikinęs M.Narmontas.
Lietuvos bendrojo plano rengėjai akcentavo, kad Lietuva neturėtų siekti būti tik tranzitine šalimi. Esą, turėtume susižiūrėti, kaip iš keliaujančių per mūsų šalį gauti daugiau naudos.
Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – iki 2050-ųjų.
Naujasis Lietuvos teritorijos bendrasis planas nustatys šalies teritorijos erdvinio vystymosi kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrins, kad būtų suderinti galiojantys ir kuriami strateginiai planavimo dokumentai, turintys erdvinę išraišką.
Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepcijos medžiaga ir poveikio aplinkai vertinimas bus paskelbti viešai konsultacijai, ji truks iki spalio 1-osios.
