D.Gedvilas pabrėžė, kad dabar „ne vienoje ES valstybėje“ veikia statybininkų kortelės, o kai kuriose iš šalių jos yra privalomos.
„Visų pirma, galima paminėti skaičius, kurie buvo pateikti valstybės institucijų, jie nedaug skiriasi nuo mūsų analizės. 26 procentai šešėlio – reikėtų pasakyti taip. Jei mokesčių inspekcija ir žinotų tiksliau, matyt, būtų apmokestinti visi, kurie dirba šešėlyje. Galvojame apie 22–23 tūkst. dirbančiųjų, kurie šiandieną dar dirba šešėlyje. Dėl šios priežasties LSA ėmėsi iniciatyvos, ir prieš dvejus su puse metų turėjome susitikimą su skandinavais. Šie pasiūlė imti iš jų pavyzdį ir įvesti statybininko kortelę“, – sako D.Gedvilas.
Jis pažymėjo, kad asociacija savo lėšomis jau sukūrė ir sistemą, todėl ji valstybei nieko nekainuotų.
„Šiandien statybininko kortelė jau yra ir veikia nuo praėjusių metų liepos. Mes esame ją išleidę“, – sako D.Gedvilas.
Anot jo, kortelė leidžia aibę dalykų: klientai gali paprašyti, kad statybininkas ją pateiktų, nuskenavus QR kodą mobiliuoju telefonu, matoma ankstesnė statybininko patirtis, turima kvalifikacija ir kompetencijos. Darbdaviai gali vykdyti laiko apskaitą, institucijos – identifikuoti mokesčių mokėtojus, patvirtinti, ar darbuotojas turi reikiamas kompetencijas.
D.Gedvilas aiškino, kad institucijos, įmonės galėtų labai aiškiai matyti, kiek statybininkų kuriame regione yra, tai esą praverstų ir viešuosiuose pirkimuose.
„Šiandien bendradarbiavimo trūksta ir mums, mes ne kartą esame išsakę, kad trūksta integralumo kortelei, nes negauname duomenų iš „Sodros“, o VMI šiuo metu jungiasi“, – sako D.Gedvilas ir aiškina, kad norima gauti ir buvusias darbovietes iš „Sodros“.
Norėdamas gauti šią kortelę, statybininkas šiuo metu turi išlaikyti ir žodinį, ir praktinį egzaminą.
„Inicijuojame tam, kad būtų pakeista esama sistema“, – tikina D.Gedvilas ir išryškina, kad svarbiausia kompetencija statybose – darbų sauga, o ji privaloma visoms statybų darbuotojų kategorijoms.
Anot D.Gedvilo, korteles išdavinėtų asociacija, ir valstybei tokia sistema nė kiek nekainuotų, į ją būtų įtraukas ir statybininkų rengimas, nes 19 mokslo organizacijų prisijungė prie projekto.
Nebuvo pakviesti kritikai
Tačiau Trišalėje taryboje nebuvo pakviesti nei Aplinkos ministerijos, nei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.
Pats D.Gedvilas pripažino, kad Aplinkos ministerija kritiškai pasisakė apie tokį siūlymą.
Jo skaidrėse nurodoma Aplinkos ministerijos pozicija, kad jei valstybė neinvestuos pati, tai bus visiškai nuo privataus sektoriaus priklausoma sistema, lėta, nepatikima prieiga prie informacijos, kontrolė.
„Kuo argumentuoja mūsų valdžios institucijos – jūs nesaugūs. Tai aš atvirkščiai sakau, mes esame saugūs, nes konsultavomės su daugybe institucijų. Sertifikatas ir akreditacija, duomenų saugojimas yra privalomi – mes atitinkame visus reikalavimus“, – piktinosi D.Gedvilas.
Anot jo, LSA prašo palaikyti iniciatyvą ir „įvesti privalomą kortelę – nesteigti etatų, neleisti mokesčių mokėtojų pinigų, bet pasitikėti organizacijos komanda“.
„Statybininkui kainuoja 8,25 Eur 5 metams. Kiek kainuoja kompetencijų vertinimas – kaip betonuotojas, 20 Eur su PVM. Kiek kainuoja įmonei, kad matytų savo darbuotojus – 100 Eur metams“, – vardijo LSA atstovas, tačiau negarantavo, kaip įmokos keistųsi.
Jis pakomentavo, kaip galėtų veikti kontrolės mechanizmas, kad gyventojai nesinaudotų nelegaliomis paslaugomis – registruojant savo turtą Registrų centre, jei prie objekto statybos ar apdailos neprisidėjo kortelę turintis statybininkas, būtų privaloma sumokėti tam tikrą mokestį, pvz., 2000 eurų, norint įregistruoti būsto baigtumą.
„Šiandien 7 asociacijos pasirašė memorandumą, kuriuo pritarė statybininko kortelės įvedimui, ir jį nusiuntė Vyriausybei, – kalbėjo D.Gedvilas. – Jei patys didžiausi konkurentai susėdo prie stalo, tai didesnės konstitucijos nebus. Mes sakome, pasitikėkite, nes manome, kad darbuotojai turėtų dirbti legaliai, mokėti mokesčius ir gauti pensiją.“
Jis vardijo, kad dėl „šešėlio“ statybų sektoriuje valstybė kas mėnesį netenka 3 mln. eurų, nes „pusantro milijono kvadratinių metrų būsto įrengiama su daline apdaila“, o didelę dalį apdailos įrengia įmonės ar statybininkai, kurie nemoka mokesčių.
Anot LSA vadovo, asociacija atstovauja dviem trečdaliams Lietuvos statybos apimčių.
Diskutuos išklausę visų pusių
Trišalėje taryboje diskusijos dėl tokios kortelės tęsis. Kadangi pristatyme dalyvavo tik kortelės siūlytojai, bus siekiama išgirsti ir oponentus – Aplinkos ir kitų ministerijų poziciją, smulkiuosius verslininkus.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad nors tokia kortelė ir savireguliacinė iniciatyva, tai jau yra licencijavimas.
„Jei valstybė ir nulį moka, to rezultatas – kažkas už tai sumoka“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Palaikymą pasiūlymui išsakė profesinių sąjungų atstovai, Seimo narys Tomas Tomilinas.
