Bendrovės „Structum projektai“ direktorė, projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja ir iniciatorė Ignė Dutova pasakoja, kad pastaraisiais mėnesiais teko daug kartų įsitikinti garsiosios britų politiko Vinstono Čerčilio frazės: „Never let a good crisis go to waste“ („Niekada nešvaistykite geros krizės“) teisingumu.
Toks dinamiškas pokytis atveria naujas galimybes kūrybiškiems sprendimams, kurie tampa nauja pradžia. Pirmą kartą virtualioje parodoje RESTA „Structum“ projekto „Išmanusis miestas“ kartu su „Litexpo“ organizuojamo tarptautinio forumo „Miestas arčiau žmonių ar žmonės arčiau miesto?“ metu garsiausi architektai diskutuos apie ateities miestą. Kaip inovacijų ir technologijų amžiuje turi keistis miestai?“, – sako I.Dutova.
I.Dutova teigia, kad forumo dalyviai turės išskirtinę galimybę išgirsti architektų ir urbanistų iš Lietuvos ir užsienio, kurie Lietuvos patirtį gali įvertinti dar kitame kontekste, taip pat savivaldybių merų rytojaus miestų vizijas, kokios miestų planavimo tendencijos mus pasitiks ir kokia jų įtaka bus. Ar miestai bus patogesni žmogui, ekologiškesni, taupesni, bendruomeniškesni – kokiuose miestuose gyvens ateities kartos?“.
Tendencijų įtaka miestų kūrimui
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo, laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, išnyko prieš penkmetį. Vėliau tokį modelį pakeitė „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas. Dabar viskas dar labiau keičiasi ir kuriasi miestai mieste. Taip ne tik sumažinamos spūstys, bet ir pagerinama priemiesčių aplinka.
Daugybė tyrimų rodo, kad gyventojai labiau vertina namus, nuo kurių pėsčiomis lengvai galima pasiekti darbovietę, vaikų mokyklas, sporto klubus ar viešąsias paslaugas. Kūrėjai ir planuotojai skatinami įsivaizduoti miesto vietas, kuriose dizainus būtų galima sujungti į suderinamą mišraus naudojimo modelį, kad būtų sukurtas „miesto kaimas“ arba „miestas mieste“. Psichologai ir sociologai jau patvirtino, kad tokie dariniai sukuria tapatumo jausmą, skatina gyventojus įsitraukti žmogiškuoju mastu ir sukuria kaimynystės lojalumą verslui.
Didesnė pagrindinių miesto vietų paklausa beveik visada reiškia aukštesnes žemės kainas. Norėdami pasiūlyti konkurencingas kainas, statytojai dažniausiai siūlo didinti tankį, tačiau tai niekada nesulaukia ovacijų nei iš gyventojų, nei iš savivaldos. Tačiau geras dizainas gali išspręsti neigiamus tankaus ar kompaktiško miesto aspektus ir net sukelti teigiamą miesto dinamiką, įskaitant gyvybingesnes viešąsias erdves ir ekonomiškesnes paslaugas. Šiuo keliu jau prieš kelerius metus nuėjo skandinavai, šiuo keliu pradeda eiti Kinija ir atrodo, kad link to suka ir amerikiečiai. Danijoje dar praėjusiais metais pradėtas statyti dangoraižis, kuriame tikimasi sutalpinti 7 tūkst. žmonių kaimo bendruomenę.
Ar miestai tapo darnesni?
Nuolat judame link darnių miestų vizijos įgyvendinimo, tik ar tikrai to reikia gyventojams. Kalbėdamas apie gyventojų poreikius, garsus amerikiečių žurnalistas ir verslininkas Henris Gabrielis Cisnerosas nuolat atkreipia spaudos dėmesį į demografines tendencijas, kurioms privalu ruoštis ir ruošti miestus. Skaičiuojama, kad per ateinančius 30 metų vyresnių nei 65 metų populiacija padvigubės, o vyresnių nei 85 metų žmonių skaičius išaugs trigubai. Vašingtone įsikūrusi Amerikos senjorų būsto asociacija praneša, kad tinkamo senjorų būsto poreikis padidės nuo 18 tūkst. vienetų per metus 2015 m. iki 82 tūkst. per metus 2030-aisiais. Be to, vyksta didelė migracija. Kai kuriuose Amerikos regionuose tautinių mažumų atstovai sudaro 50 proc. namų pirkimo rinkos. Ar tai svarbu? Verslininkas sako, kad taip, ir jau dabar ragina architektus atsižvelgti į tai, kad būstuose gyvens gausesnės šeimos bei žmonės, turintys kultūrinių ir papročių skirtumų. Tad politikas kviečia visus ruoštis šiems demografiniams šuoliams.
Pasak jo, visus būstus vienija tik vienintelis elementas – internetas. Virtualieji miestai, arba kitaip išmanieji: išplėtotas nuotolinis darbas, greito susisiekimo sistemos, mobilus gyvenimo stilius, reaguojanti į žmogaus elgesį aplinka. Tai yra iššūkis projektuotojams.
Architektas Gintaras Čaikauskas kartą yra sakęs, kad paplitęs termino „smart city“ vertinys tebekelia prieštaringų minčių. Sąvokos apibrėžime kalbama apie daiktus, tačiau miestai kuriami žmonėms. Tad ir projektuotojams keliami iššūkiai turėtų būti susiję su ekologiškos, sveikos ir patogios aplinkos kūrimu.
Apie tai, kaip turi pasikeisti miestai, kad jie būtų patogūs ir patrauklūs ateityje, birželio 3 d. 11 val. virtualios parodos RESTA metu vyksiančiame forume „Miestas arčiau žmonių ar žmonės arčiau miesto?“ diskutuos architektai Gintaras Čaikauskas ir Gintautas Natkevičius, architektai urbanistai Džiugas Lukoševičius, Tadas Jonauskis, taip pat Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir Jonavos rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Forumą moderuos architektas Lukas Rekevičius. Forumas vyks per programą ZOOM. Forumas skirtas visiems išmaniųjų miestų, infrastruktūros dalyviams: verslo, pramonės, savivaldybių atstovams, projektuotojams, statytojams, valdžios, mokslo institucijų atstovams.
Ateities miestams skirtas forumas „Miestas arčiau žmonių ar žmonės arčiau miesto?“
https://zoom.us/j/97405336255
