Vyriausybė neatsisako planų iškelti 12 ministerijų į naują pastatų kompleksą. Anksčiau siūlyta, kad vadinamasis ministerijų supermiestelis galėtų iškilti teritorijoje šalia Seimo, kurioje šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau dabar atsirado naujų idėjų – studentų vietoje įkurdinti biurokratus.
Siūlo keltis vietoje LEU
12-os ministerijų, kurios yra Gedimino pr. ir aplink, vertė yra 130–140 mln. eurų, jeigu tie objektai būtų parduodami 2–3 metų perspektyvoje, - sakė M.Kulbokas.
Lietuvos edukologijos universitetas įsikūręs daugiau nei 4 ha ploto teritorijoje miesto centre. Planuojant universitetų jungimą, Vyriausybėje pasigirdo kalbos ministerijų supermiestelį įkurdinti šioje vietoje.
„Kol kas nėra priimtų sprendimų dėl LEU valdomo nekilnojamojo turto. LEU jungiantis su VDU, tikėtina, pastatas Studentų gatvėje atiteks valstybei. Bus sprendžiama, kokiais būdais efektyviausiai panaudoti šį turtą. Viena iš nekilnojamojo turto vystytojų siūlomų idėjų iš tiesų yra jo vietoje statyti Ministerijų miestelį, tačiau kol kas tai tik siūlymas, kuris turės būti atidžiai įvertintas“, – 15min teigė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Anot jo, iki šių metų rugsėjo pabaigos Turto bankas turi parengti ministerijų miestelio investicinį projektą, kuris apimtų projekto apimčių išgryninimą, jo įgyvendinimo būdus, kiekvieno iš būdų kaštų ir naudos analizę, pardavimų strategiją ir pasiūlymus dėl optimalaus projekto finansinio modelio.
„Nuo parengto investicinio projekto priklausys tolesnė projekto eiga ir terminai. Projekto apimtys glaudžiai sietųsi su ministerijų veiklos perspektyvomis ir poreikiais, pasiūlymais dėl persikėlimo į Ministerijų miestelį kaštais, taip pat ministerijų, kurios yra UNESCO saugomoje Vilniaus senamiesčio teritorijoje, pastatų pardavimo tikslingumo bei pasekmių ir rizikų įvertinimu“, – aiškino jis.
S.Malinausko teigimu, tik parengus šį investicinį projektą, žinant jo apimtis bei įgyvendinimo būdą, bus parenkama tiksli vieta. Kol kas konkretūs žemės sklypai nėra numatyti.
Tikėtina, kad einant į naujus pastatus nebebus 60 kv. m vienam tarnautojui, - mano J.Belanoška.
„Sprendžiant, kur galėtų atsirasti Ministerijų miestelis, vertinami tokie veiksniai kaip patogus susisiekimas, tinkama infrastruktūra, atstumas nuo Seimo ir kiti. Taip pat turi būti užtikrinta, kad, ministerijas sukėlus į vieną pastatą, tai netaps rimta logistine problema visiems greta dirbantiems žmonėms. Tai ne tik pastato, bet ir privažiavimo, automobilių statymo klausimai“, – sakė premjero patarėjas.
Idėją sveikina
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Inreal“ analitiko Juliaus Belanoškos nuomone, ministerijoms pirmiausia reikėtų įvertinti, ar tikrai joms reikia būti viename taške. Tačiau, jo vertinimu, sveikintina pati iniciatyva išsikelti iš neefektyvių pastatų.
„Klausimas, kiek yra realaus poreikio būti viename taške ir kiek jos realiai komunikuoja fiziškai. Abejočiau, kad to iš tiesų reikia. Tačiau matau naudą tame, kad tos ministerijos, kurios yra centre, neefektyviai išnaudoja turtą, bus priverstos persikelti į A klasės biurus, galbūt atsisakyti dalies žmonių ir atlaisvintą plotą panaudoti efektyviau. Tikėtina, kad einant į naujus pastatus nebebus 60 kv. m vienam tarnautojui, taikytųsi mažiau ar daugiau į tą logišką plotą“, – mano pašnekovas.
Primename, kad praėjusių metų viduryje Turto bankas paskelbė valstybės turto valdymo ataskaitą. Joje teigiama, kad daugiausia – per 69 kv. m ploto vienam darbuotojui tenka Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat Ūkio (42,45 kv. m), Švietimo ir mokslo (37 kv. m), Užsienio reikalų (36,05 kv. m), Žemės ūkio (33,63 kv. m), Teisingumo (32 kv. m), Kultūros (30,12 kv. m) ir Socialinės apsaugos ir darbo (28,34 kv. m) ministerijose.
J.Belanoškos vertinimu, ministerijų miestelį reikėtų patikėti statyti verslui, o po to tas patalpas įstaigos galėtų nuomotis rinkos kainomis. Taip esą būtų išvengta klausimų dėl skaidrumo, procesai vyktų sklandžiai ir laiku.
„Tą darbą turi daryti tie, kas išmano. Ministerijų darbas yra vykdyti jiems priskirtus procesus, tai juos turi ir daryti. Žinoma, tai galėtų apsiimti Turto bankas, bet tuomet kiltų problemų dėl skaidrumų, pirkimų, prasidės kaltinimai ir galop viskas baigsis tuo, kad užstrigsime ir rezultato neturėsime. Gal geriau atiduoti tam, kas padarys, ir turėsime naudą“, – įsitikinęs „Inreal“ analitikas.
Siūlo kurti mišrios paskirties kvartalą
Jam pritaria ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda, kurio nuomone, ministerijų supermiestelis nėra valstybinės reikšmės projektas.
„Privatus verslas tą padarytų efektyviau, greičiau ir naudingiau, negu darytų valstybinio lygmens dirbtinius verslus. Pirmiausia reiktų suvokti naudą, kodėl tai darome, o tada surasti geriausią būdą tai pasiekti. Manau, jei verslas būtų eliminuotas iš šio proceso, tai tikrai nebūtų pats efektyviausias būdas“, – teigė jis.
M.Žibūdos manymu, nesvarbu, kurioje vietoje – ar vietoje LEU, prie Seimo ar kitoje teritorijoje, reiktų kurti mišrios paskirties teritoriją. Joje galėtų įsikurti valstybinės institucijos, privatūs biurai, gyvenamieji namai ir prekybiniai pastatai.
„LEU vieta verslo centrams yra tinkama. Taip pat čia gali būti vystomi ir mišrios paskirties pastatai, kad tai nebūtų dieną gyvenantis, o naktį tuščias, nykus ir apleistas kvartalas“, – kalbėjo pašnekovas.
Talentingiems žmonėms reikia tinkamų sąlygų
Nekilnojamojo turto konsultacijų agentūros „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas 15min teigė, kad valdžia, norėdama pritraukti kvalifikuotus ir talentingus specialistus, pirmiausia turėtų investuoti į infrastruktūrą. Todėl persikėlimas į naujas patalpas galėtų prisidėti prie šio tikslo.
„Valdininkai ir tarnautojai irgi yra žmonės, ir, kai mes sakome, kad valstybė normaliai neatlieka funkcijų, nes žmonės neturi kompetencijų, bet jeigu jiems neduodi sąlygų kokybiškai dirbti, tai neatsiras ir kokybiškų žmonių. Tai užburtas ratas“, – kalbėjo jis.
Beje, šį siekį išreiškė ir S.Skvernelis, apsilankęs „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro atidaryme. Pasak Vyriausybės vadovo, šiuo metu valdininkai dirba šaltame ir niūriame pastate, o su investuotojų iš užsienio atėjimu ir naujų verslo centrų atidarymu pasikeitė požiūris į darbuotoją.
„Palyginti, Vyriausybė darbuojasi šaltame, niūriame pastate, ir šis (Globalių paslaugų centras – 15min past.), yra visiškai kitoks. Iš esmės pasikeitė filosofija – erdvės, aplinka, kuri labai svarbi darbuotojams, taip pat darbdavio požiūris į darbuotoją, sudarant visas sąlygas. Iš čia grįžę darbuotojai, kurie ruošė šį susitikimą, sakė, kad nenori grįžti į tą Vyriausybės pastatą. Ir aš norėčiau, kad visi tokie biurai būtų, nesvarbu, ar tai viešo ar privataus sektoriaus, nes tai iš esmės keičia viską – nuo darbuotojo savijautos iki veiklos rezultatų“, – atidarymo ceremonijos metu kalbėjo S.Skvernelis.
Šiais žodžiais, M.Kulboko nuomone, Vyriausybės vadovas išsakė siekį, kaip turėtų atrodyti valstybės tarnyba ateityje. Tačiau, prieš priimant sprendimą, „Newsec“ atstovo nuomone, valdžia pirmiausia turėtų išsikelti „minkštus“ tikslus, tik po to kalbėti apie pinigus ir kur galėtų persikelti ministerijos.
„Pavyzdžiui, „Vyriausybė geriausias darbdavys 2022 metais“. Sakome, kad reikia pritraukti talentus, reiškia, turi būti patrauklus, kad jie pas tave eitų. Išsikėlus tokį tikslą, biuras tampa vienu iš tikslų. Kodėl negalima siekti, kad Vyriausybė būtų „žalia“, be skanuotų dokumentų? Bet tokiam tikslui pasiekti reikia naujo pastato, kur galima būtų tai įgyvendinti. Dar vienas tikslas – „Vyriausybė žmonėms“. Tai šūkis, bet sujungus ministerijas, supaprastintumėme pasiekiamumą. Man tie trys šūkiai suponuoja, kad turi daryti kažkokį judesį link to biuro.
Vyriausybė turi susigalvoti kokius tris kertinius dalykus, kad priimtų tą sprendimą, nes niekad nepriims, jeigu kalbės tik apie pinigus“, – tikino pašnekovas.
Ministerijos turi išlikti centre
Anot M.Kulboko, ministerijas reikėtų iškelti, tačiau jos turėtų išlikti miesto centre, o LEU teritorija tam yra daugiau nei tinkama. Visų pirma, dėl pasiekiamumo, antra – tokiu būdu Vyriausybė prisidėtų prie Vilniaus politikos išnaudoti nepanaudotas teritorijas ir taip tankinti miestą. Be to, žvelgiant į transporto struktūrą, LEU teritorija pasiekiama tiek viešuoju transportu, tiek atvažiuojat iš kitų miestų.
Paklausus, kaip jis vertina, kuri teritorija tokiam supermiesteliui būtų tinkamesnė, greta Seimo ar vietoje LEU, M.Kulbokas tikino, kad jos abi lygiavertės. Jeigu būtų sprendžiama tarp dviejų teritorijų, reikėtų gerai pasverti, kuri tinkamesnė, tačiau, anot agentūros „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo, perkeliant ministerijas greta Seimo, reikėtų įvertinti saugumo aspektus.
„Statant miestelį greta Seimo, Vyriausybė su Seimu galėtų dirbti tampriau. Tačiau tai silpniau atrodo saugumo prasme, nes viename taške sukoncentruoti įstatymų leidžiančiąsias ir vykdančiąsias valdžias pavojinga žvelgiant globalia saugumo prasme. Jeigu kažkas turės idėją globaliai diversinei veiklai, tuomet viename taške buvimas atsakingų institucijų būtų negeras“, – sakė jis.
M.Kulbokas pritarė M.Žibūdos nuomonei, kad jeigu būtų nuspręsta perkelti ministeriją į vieną vietą, tai neturėtų būti vienos paskirties objektas. Ministerijų darbuotojams sutalpinti užtektų 1,5–2 ha ploto, o vien pagrindiniai LEU pastatai užima per 4 ha plotą, prie jų dar papildomai yra ir bendrabučiai, vietoje kurių galėtų iškilti biurai ir gyvenamieji pastatai.
„Tai nebūtų vienas pastatas, o kvartalas. Skaičiuojant 5 tūkst. darbuotojų, reikėtų kokių 4 pastatų. Tai galėtų kainuoti tarp 70–80 mln. eurų be PVM ir be žemės sklypo vertės. Esu padaręs empirinį skaičiavimą, 12-os ministerijų, kurios yra Gedimino pr. ir aplink, vertė yra 130–140 mln. eurų, jeigu tie objektai būtų parduodami 2–3 metų perspektyvoje. Vyriausybiniams pastatams paklausa būtų, jie yra A, A+ lokacijose, visą laiką įdomiose investuotojams vietose“, – tikino pašnekovas.
Tačiau jis nepritaria teiginiui, kad tik verslas galėtų tinkamai ir laiku pastatyti ministerijų supermiestelį. M.Kulbokas pateikė Suskystintųjų dujų terminalo statybų pavyzdį, kai valstybinė įmonė, pasitelkusi tinkamą komandą, projektą įgyvendino laiku ir tilpo į biudžetą.
„Klausimas, kokia komanda darys ir kokius įgaliojimus turės. „Klaipėdos naftos“ atveju jie iš pat pradžių nusimatė, kiek procedūriškai reikės derinimų ir tuomet išėjo su visais kalbėti ir dirbti. Susidėję grafiką, pasirašė memorandumą, kad bus laikomasi to grafiko, ir taip išėjo, kad tas projektas buvo laiku, su tais kaštais, kurie buvo numatyti. Tai geras pavyzdys, kad valstybė gali padaryti. Netiesa, kad reikia eiti pas verslą nuomotis, nes tik verslas gali gerai padaryti“, – apibendrino M.Kulbokas.
A.Avulis siūlo keltis į „Žalgirio“ stadioną
15min primena, kad Vyriausybė jau buvo sulaukusi konkrečių siūlymų iš nekilnojamojo turto plėtotojų, pastatyti ministerijoms pastatus, į kuriuos galėtų persikelti jų tarnautojai. Verslininkas Arvydas Avulis, dar pirkdamas buvusią „Žalgirio“ teritoriją, teigė, kad matytų toje vietoje ministerijų miestelį. Tačiau atsakymo verslininkas iš Vyriausybės vadovo taip ir nesulaukė.
„Ne kartą esame viešai kvietę Vyriausybės atstovus, valstybines institucijas keltis į naujus biurus, kurie yra efektyvesni ir taupesni, palyginti su senais pastatais, kuriuose valstybinės institucijos dirba dabar. Tačiau kol kas iš jų konkrečių pasiteiravimų negavome“, – 15min teigė A.Avulis.
