Spalio 16 dieną Seimo nariai „valstiečiai“ Lauras Stacevičius ir Kęstutis Mažeika pateikė naują Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Jo rengėjais nurodomas L.Stacevičius ir Aplinkos ministerijos specialistai.
Įstatymo tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių valdymo principus, sujungti bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių bei administratorių įstatymus į vieną. Šiuo metu kiekviena iš šių valdymų formų yra išskirtos į skirtingus įstatymus.
Kartu siekiama, kad patys savininkai aktyviau įsitrauktų į daugiabučių valdymą, būtų geriau informuoti ir nebūtų priklausomi nuo, pavyzdžiui, bendrijų pirmininkų.
Tačiau pastarieji įsitikinę – naujai siūlomas įstatymas ne pagerins situaciją, o atvirkščiai – ją pablogins. Jie mano, kad įstatymas naikina egzistuojančią daugiabučių namų savivaldą, kaip valdymo formą, ir skatins gyventojus rinktis administratorius.
Tiesa, pats L.Stacevičius aiškina, kad dalis dabar į įstatymo projektą įrašytų nuostatų bus keičiamos. Esą, tikslas ne buldozeriu prastumti įstatymą, o visiems palengvinti gyvenimą.
„Niekada įstatymas nebus visiems geras. Pradedame diskusiją ir nėra tikslo stumti buldozeriu“, – 15min sakė įstatymo autorius.
„Bendrijų tuštėjimo metas“
Į 15min kreipėsi vienos Vilniaus daugiabučių bendrijos pirmininkas Marius Manasovas, kurio nuomone, naujasis įstatymas neskatins bendrijų kūrimosi. Atvirkščiai, žmonės nesukdami sau galvos tiesiog rinksis privačias įmones – administratorius.
„Didelė problema, kad ir taip į tuos pirmininkus niekas nenori eiti dėl didelės biurokratijos, kitų niuansų. Su šiuo įstatymu dar labiau viskas apsunkinama. Populiariai šnekant, tai yra bendrijų naikinimo įstatymas. Kaip buvo romanas „Sodybų tuštėjimo metas“, tai čia „bendrijų tuštėjimo metas“. Padaro tokias sąlygas ir steigti bendriją tiesiog nevertės“, – įsitikinęs jis.
M.Manasovo teigimu, bendrijų pirmininkai dažniausiai iš šio darbo nepragyvena – tai jų antraeilė veikla. Be to, daliai iš to išgyventi net nepavyktų, mat kai kurie negauna atlygio arba dirba už simbolinę sumą. Pašnekovo teigimu, nors Aplinkos ministerija šį įstatymo projektą rašė atsižvelgdama į savininkų interesus, tačiau jis pastebi, kad 80 proc. savininkų visiškai nerūpi, kas vyksta jų name.
„Jie prideda aibę atsakomybių valdytojams, tam, kad išspręstų savininkų pasyvumą. Taip išeina, kad aš, kaip valdytojas, turėčiau dėl vienos sąskaitos bėgioti per savininkus ir rinkti parašus. Išeina kažkokia vergystė, kažkoks sekretorius, bet ne pirmininkas“, – kalbėjo jis.
Anot M.Manasovo, jau dabar dėl to, kad įsteigtoms daugiabučių bendrijoms nerandama pirmininkų, gyventojai priversti keliauti į administratorių rankas. Tiesa, jis pažymėjo, kad tai nėra masiškas reiškinys. Tačiau jis įspėja, kad jei bus priimtas toks naujas daugiabučių valdymo įstatymas, ne tik nebus įmanoma name rasti valdytojų, bet ir esami paliks pareigas.
„Dabar bendrijos turi savo įstatymą, daugiabučių namų administratoriai turi savo įstatymą. Visi įsivažiavę, visi supranta, kaip tai veikia, yra prisitaikę prie tų sudėtingesnių sąlygų. Nueita ne tuo keliu“, – sakė jis.
M.Manasovas įsitikinęs – įstatymas sukurtas remiantis blogąja praktika, kurios esą nėra tiek daug.
„Jeigu savininkui yra vienodai, nėra pirmoje vietoje jo namas, tai mes tokiais metodais galbūt atveriame Pandoros skrynią, bet ne sprendžiam aktyvumo problemas. Teko girdėti, labai daug pirmininkų po šio įstatymo priėmimo pasiryžę atsistatydinti ir nebetęs savo veiklos. Tai yra rimta ir šitas įstatymas yra bendrijų naikinimo įrankis, bus tikrai paprasčiau pasirinkti administratorių“, – kalbėjo jis.
Tiesa, jis pripažįsta, kad naujame įstatyme esama ir gerų dalykų. Pavyzdžiui, siūloma naikinti „mega“ bendrijas – kuomet valdomos kelios dešimtys daugiabučių. Dabar siūloma, kad viena bendrija galėtų atstovauti tik vienam namui.
„Tai iš tikrųjų teigiamas dalykas. Esu girdėjęs, kad kažkokioje bendrijoje, kuri vienija 30 namų, vienas namas nori atsiskirti, nes nepatenkinti tuo pačiu pirmininku, bet galimybių atsiskirti nėra“, – pasakojo M.Manasovas.
Nori daugiau laisvių savininkams
Tuo tarpu pats L.Stacevičius aiškina, kad šis įstatymas – jo kadencijos Seime projektas. Parlamentaras pasakojo, jog pas jį ateidavo žmonės, kurie skųsdavosi daugiabučių valdymo įstatymais, sakydavo, kad jie neaiškūs, juose palikta daug galimybių savivaliauti.
„Diskutuojant ir išsiaiškinus daugiau niuansų gimė poreikis naujam įstatymui. Pirma, kad būtų aiškiau gyventojams, visos valdymo formos būtų viename įstatyme. Kad būtų matyti, kokie pliusai, minusai“, – kalbėjo jis.
Anot Seimo nario, gyventojai dažnai iš administratorių ir pirmininkų negauna informacijos, kokie darbai ir už kiek planuojami, taip pat negali dalyvauti priimant sprendimus. Dėl to norima daugiau laisvių ir teisių suteikti patiems daugiabučių gyventojams.
„Dabar daugiabučiuose yra daug susipriešinimo. Vieni draugauja su pirmininku, kiti ne, bet pirmininkas turi draugauti su visais. Jis turi tenkinti viso namo, o ne dalies žmonių poreikius. Pirmininkas ir administratorius turi būti gyventojų draugas. Dabar žmonės turėdami nuosavybę dažnu atveju negali jos valdyti, nes už juos viskas yra nusprendžiama“, – komentavo įstatymo autorius.
Tiesa, L.Stacevičius pabrėžia, kad neskuba priimti šio įstatymo, o dabartinėje stadijoje nori kuo daugiau apie jį diskutuoti.
„Šį įstatymo projektą užregistravome, pažiūrėjome, kaip jis vertinamas. Spragas taisysime ir registruosime antrą variantą, kuriame atsižvelgsime į visas pastabas. Bus susitikimas su savivaldybių atstovais, su bendrijų pirmininkais ir su administratoriais“, – kalbėjo jis.
Be to, L.Stacevičius tikina dėl kai kurių dalykų linkęs nusileisti bendrijų pirmininkams. Pavyzdžiui, įstatyme norėta naikinti bendrijų valdybas, naujoje redakcijoje šio punkto gali ir nelikti.
„Paliksime daugiau sprendimų namo savininkams. Jeigu jie nuspręs, kad nereikia valdybos, galės jos atsisakyti. Bet vėlgi daugumos sprendimu. Dažnu atveju valdyboje būna savi žmonės, bet dėl valdybų taip kardinaliai nepasisakome“, – komentavo Seimo narys.
Kokių pokyčių gali laukti daugiabučių bendrijų pirmininkai? Pirmiausia L.Stacevičius siūlo, kad visi darbai būtų perkami per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Taip pat bus reikalaujama didesnio pirmininkų ir administratorių atskaitingumo.
„Dažnai gyventojai nežino ilgalaikio plano, nors tas turėtų būti daroma, kad jie deramai galėtų planuotis savo išlaidas, jeigu, pavyzdžiui, numatoma renovacija ar stogo darbai. Žmonės turi žinoti, tam pritarti ir sprendimai turi būti argumentuoti“, – įsitikinęs jis.
