„Šiuo metu ir pasaulyje, ir Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomeninio gyvenimo koncepcijos. Pasaulinė pandemija parodė, jog naujoje realybėje galima dirbti iš namų. Mes manome, kad naujasis kompleksas bus patrauklus ir pritrauks jaunus, aktyvius, išsilavinusius žmones, kurie gali ir nori dirbti nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos. Ši erdvė unikali tuo, jog atsiras išskirtinėje vietoje – kurorte, kur gyventojai galės mėgautis Kuršių nerijos kraštovaizdžiu“, – sakė kompleksą projektavusios architektūros studijos „PLAZMA“ vadovas, architektas Rytis Mikulionis.
Naująjį kompleksą sudarys trys skirtingų funkcijų pastatai, kurių bendras plotas apie 490 kv. metrų. Dvejuose pastatuose bus įrengti 24 atskiri poilsio kambariai, vienu metu iš viso patogiai galės gyventi iki 30 žmonių. Trečiajame pastate bus įrengtos komfortiškos erdvės mokymuisi, darbui, įvairiems pristatymams, nedideliems seminarams. Šis bendruomeninis namas bus skirtas ne tik komplekso gyventojams, tačiau ir kitiems Juodkrantės gyventojams ir svečiams – jame veiks kavinė, kurioje pailsėti ir įsigyti gaiviųjų gėrimų galės ne tik čia gyvenantis jaunimas, tačiau ir Raganų kalno taku keliaujantys turistai.
Bendragyvenimo erdvė – naujosios Neringos architektūros vizija
Naujoji bendragyvenimo ir bendradarbystės erdvė yra unikali ir tuo, jog kurs naują Raganų kalno vizualinę kultūrą. Kurdami bendruomeninę koncepciją, architektai ieškojo sprendimų, kaip konvertuoti šiuo metu apleistą Juodkrantės vietą. Kompleksas iškils vietoj šiuo metu netoliese Raganų kalno esančios buvusios kavinės „Raganinės“ griuvėsių – tarybinio palikimo, kuris transformuosis į šiuolaikiškas jaunimo poilsio ir darbo erdves, išlaikančias Neringos architektūrines tradicijas.
„Raganų kalnas“ – unikalus medinių skulptūrų muziejus, kurį kasmet aplanko daugybė tiek mūsų šalies gyventojų, tiek svečių iš užsienio. Tačiau tikriausiai kiekvienas gidas yra susidūręs su situacija, kuomet užsieniečiams reikia paaiškinti, kodėl šalia mūsų kalno, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, vis dar išlikę apleisti tarybiniai griuvėsiai. Džiaugiuosi, kad šioje mums svarbioje Kuršių Nerijos vietoje, įvyks tokia kontraversija – duris atvers gražus, įdomios architektūros statinys, kuris įsirašys į Neringos istoriją ir svarbiausia – suteiks galimybes įvairioms Neringai labai reikalingoms veikloms“, – pasakojo Aušra Feser, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė.
„Jau turime Nidoje meno koloniją, kuri suburia meno studentus, profesionalius menininkus ir menu besidominčius žmones iš įvairių šalių. Tad džiugu girdėti prasmingus investuotojų planus, kad įgyvendinant jų numatytas projekto idėjas, ir Juodkrantėje neilgai trukus bus įkurtos bendruomeninės paskirties erdvės, kurios tiek vietinei bendruomenei, tiek atvykstantiems svečiams parodys, jog Neringa tvarkosi ir keičiasi“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
R. Mikulionio teigimu, netrukus atsirasiantis kompleksas yra naujosios Neringos architektūros vizija, kuri atliepia Kuršių Nerijos tradicijas, tačiau kartu yra ir šiuolaikiška. „Stengiamės surasti santykį tarp „naujo“ ir „seno“ – naudojome tradicines medžiagas, statinių siluetus, bet šiuolaikiškus projektavimo principus. Džiugu, jog gavome aukštus įvertinimus ir regioninėje architektų taryboje“, – pasakojo R. Mikulionis.
