Tik du kandidatai į prezidentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) deklaravo 220 tūkst. eurų kartelę viršijančio nekilnojamojo turto (NT) vertę: Gitanas Nausėda ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Virš šios turto vertės turėtų būti skaičiuojamas vadinamasis prabangaus NT mokestis.
Sauliaus Skvernelio deklaruoto turto vertė verčia „kilstelėti antakį“ –namas su sklypu prie Neries „teįvertintas“ 130 tūkst. eurų.
Du kandidatai NT apskritai neturi, o kukliausią būstą deklaravo Ingrida Šimonytė.
Nors kai kurie namai atrodytų itin prabangūs, nė vienas kandidatas NT mokesčio nemoka – valstybė kandidatų turtą vertina dar pigiau, nei jie deklaravo: G.Nausėdos namas – 213 tūkst. eurų, S.Skvernelio – 93 tūkst. eurų.
Išskirtinį butą Senamiestyje turinčiam V.P.Andriukaičiui vieninteliam tarsi priklausytų mokėti NT mokestį. Bet jis pats sakosi nežinąs, ar kada tokį mokėjo. Patikina, kad sąžiningai susimoka visus mokesčius, kokius tik paskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). O VMI aiškina, kad prabangaus NT mokestį turi deklaruoti pats mokėtojas.
Atnaujinta balandžio 25 d.: V.P.Andriukaičiui NT mokesčio mokėti taip pat nereikia, kadangi jo NT valdomas kaip jungtinė nuosavybė su žmona.
Kandidatai itin skirtingai vertino savo turtą: S.Skvernelio deklaruota namo vertė kone atitinka masinio vertinimo būdu nustatytą vertę, G.Nausėda deklaravo kone dvigubai daugiau – statybų vertę, kad būtų „adekvatesnė“.
Rinkoje reali kandidatų namų vertė būtų gerokai didesnė. „Inreal“ ekspertai S.Skvernelio namą pradėtų pardavinėti nuo pusės milijono eurų kainos, o G.Nausėdos – už kone pusantro milijono eurų.
Anksčiau 15min jau rašė, kad pati valstybė itin pigiai vertina turtuolių NT ir mokesčio nesusirenka – netgi Gedimino pilies bokštas masinio vertinimo būdu įkainotas 140 tūkst. eurų.
G.Nausėdai nereikia mokėti NT mokesčio
G.Nausėdos šeimos namas Pavilnyje stovi išskirtinėje vietoje ir jau daug metų yra viešų diskusijų objektas.
Šeimai priklauso 0,16 hektaro sklypas, ant jo stovintis sodybinis gyvenamasis namas yra 324 kvadratinių metrų bendrojo ploto, ir 284 kv. metrų naudingojo ploto, rodo Registrų centro (RC) išrašo duomenys.
Atrodytų, kad toks namas tikrai turėtų būti apmokestintas prabangaus NT mokesčiu? Netiesa. G.Nausėda 15min patvirtino, kad niekada NT mokesčio nėra mokėjęs – toks jam niekada ir nepriklausė.
G.Nausėda įvertino savo valdomą NT ir kitą privalomą registruoti turtą įspūdinga 335,4 tūkst. eurų suma – galima daryti prielaidą, kad kartu su žmona deklaruoto valdomo turto vertė siektų dvigubai, apie 670 tūkst. eurų, ir tai gerokai viršija 220 tūkst. Eur kartelę, nuo kurios pradedamas taikyti vadinamasis prabangaus NT mokestis.
Bet valstybei taip neatrodo. Masiniu vertinimu 0,16 hektaro sklypas įvertintas 157 tūkstančiais eurų, o ant jo stovintis sodybinis 324 kvadratinių metrų bendrojo ploto gyvenamasis namas – 213 tūkst. eurų. Iš viso – 370 tūkst. eurų.
Kadangi nuosavybės teisės priklauso G.Nausėdai kartu su žmona perpus, NT mokesčio kartelė išauga dvigubai, ir mokėti mokesčio nereikia.
Palyginimui, jei G.Nausėda šį turtą valdytų vienas, jo mokėtinas NT mokestis nuo valstybės įvertintos sumos per metus siektų 1100 eurų.
G.Nausėda deklaravo daugiau ir pasisako už NT mokestį
Paklaustas, kodėl deklaravo gerokai didesnę namo vertę, nei įvertino pati valstybė, G.Nausėda patikino, kad siekė pateikti „adekvatesnę savo turto vertę“, todėl turtą deklaravo jo įsigijimo ir statybos verte – ji yra didesnė nei masinio vertinimo būdas.
„RC nustatytos mokestinės vertės sistemingai visų be išimties NT objektų yra šiek tiek mažesnės, nei realios rinkos vertės“, – aiškina G.Nausėda ir mini priežastis: masinis vertinimas atliekamas plačiose teritorijose, neišskiriant individualių vietovių ar namų, be to, vertinimas atliekamas ne kasmet.
Kokia galėtų būti reali vertė, G.Nausėda patikino nevertinęs ir vertinimo neužsakinėjęs – jis neplanuoja parduoti savo namo.
G.Nausėda pasisako už platesnį NT mokesčio taikymą nuo tam tikros neapmokestinamosios vertės, be to, nuo mokesčio atleidžiant ir pensininkus.
„Tai leistų reikšmingai sumažinti darbo apmokestinimo naštą ir mažintų socialinę nelygybę. Tam, kad ši reforma būtų įgyvendinta, pirmiausia reikalinga politinė valia, o kartu ir patobulinta turto įvertinimo sistema. Tai gali būti ir ta pati masinio vertinimo tvarka, tačiau ji turėtų būti atliekama ne kas 5 metus“, – ydas pastebi G.Nausėda.
Anot jo, valstybė privalėtų įvertinti poveikį atskiroms socialinėms grupėms, pirmiausia pensininkams, kurių dauguma turi NT, bet neturi su darbo santykiais susijusių pajamų ir gauna mažas pensijas. G.Nausėdos manymu, pensininkus arba reikėtų atleisti nuo NT mokesčio, arba numatyti vienkartinį ar per kelis etapus adekvatų pensijų didinimą.
V.P.Andriukaitis: turiu du butus, bet VMI neliepė mokesčio mokėt
Antrą pagal dydį privalomą deklaruoti turtą (321,9 tūkst. Eur) nurodęs kandidatas, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis vardijo, kad turi du senus butus, yra kelių sklypų bendraturtis.
„Turiu butą Vilniuje, Subačiaus g., kur gyvenu nuo 1985 metų. Jis po truputį perkainojamas ir jo vertė auga. Brango, brango ir išbrango. 1985 m. butą, garažą ir sodą, kuriuos turėjau Ignalinoje, iškeičiau į šitą ir dar reikėjo primokėti 5000 rublių. Kai jį įgijau, ten nebuvo dujų, karšto vandens. „Subačiovkė“ buvo apleista, senamiestis pilnas dūmų, žmonės kūreno anglimis, buvo lauko tualetas, o sandėliukas – kieme. 1992 m. mane dar padegė Sąjūdžio radikalai, sudegė stogas“, – apie butą prestižinėje vietoje, šalia filharmonijos pasakoja V.P.Andriukaitis.
Jis patikina, kad likęs vienas iš senųjų namo gyventojų, kuris dar nepardavė buto – ir nesiruošia to daryti. Bute iš pradžių buvo du kambariai, vėliau prisijungė ir palėpę, taip jis nuo 56 kvadratinių metrų išaugo trigubai.
RC išraše nurodoma, kad kambarių skaičius – 8, bendras buto plotas – 159 kvadratiniai metrai, o jo mokestinė vertė – 263 tūkst. eurų. V.P.Andriukaitis nurodomas vienintelis buto savininkas.
„Antras yra mano mamos paliktas butas Kaune, Vytenio g. Irgi registruotas. Nieko neregistruoto nėra. Tai palikimas. Dabar ten gyvena mano brolio duktė su vaikais. Dar yra žemės sklypai, kur esu bendraturtis, 10 ha. Visa tai irgi deklaruota RC“, – sako kandidatas.
V.P.Andriukaitis tikino, kad susimoka visus priklausančius mokesčius, tačiau negalėjo tiksliai atsakyti, ar jam tenka mokėti ir NT mokestį.
„Čia VMI reikėtų klausti. Aš esu labai sąžiningas mokesčių mokėtojas, bet niekad negavau jokio pranešimo iš VMI, nes jei VMI būtų pranešusi, kad, Andriukaiti, tu sukčiauji, tai būčiau ir sumokėjęs. Ką aš moku – tai moku už žemę, ir čia labai svarbu pasakyti, kad man VMI už žemę paskaičiavusi atsiunčia, o už turtą dar nesu gavęs jokio pranešimo“, – sako V.P.Andriukaitis.
Čia pat eurokomisaras patikino, kad NT mokestis yra labai reikalingas ir Lietuvoje būtina pradėti apie tai diskutuoti.
„Dėl NT mokesčio – taip, jis reikalingas, apie tai kalbu ir savo programoje „Lietuva gali“.
Turime siekti, kad Lietuvoje pajamos iš periodinių NT mokesčių, išskyrus vieną būstą, kuriame deklaruojama gyvenamoji vieta, atitiktų ES vidurkį. Neabejotinai, tai turi būti visuotinis mokestis, tačiau diferencijuotas. Mokestis turi priklausyti nuo žmonių pajamų. Žmonėms su mažomis pajamomis turėtų būti taikomas nulinis tarifas. O pirmas būstas neturi būti apmokestintas. Bet taip, jei turi 5 butus, tai mokėk mokesčius“, – sako V.P.Andriukaitis.
Vis tik VMI aiškina, kad gyventojai, turintys prabangų NT, patys turi pateikti NT mokesčio deklaraciją ir susimokėti mokestį, o šio individualaus atvejo nekomentavo.
Saulius Skvernelis deklaravo minimalią vertę
Saulius Skvernelis Vilniaus, Smiglių k., prie Neries turi 0,25 hektaro sklypą pušyno apsuptyje. Jame pūpso 203,6 kvadratinių metrų ploto namas, kurio naudingas plotas – 162 kvadratiniai metrai.
Dar čia stovi ir rąstinė pirtis, kurios užstatytas plotas – 54 kvadratiniai metrai.
Priešingai nei G.Nausėda, S.Skvernelis savo NT įvertino itin pigiai. VRK deklaracijoje įrašyta NT vertė siekia daugiausia 135,8 tūkst. eurų, tai kone sutampa su RC įvertintomis mokestinėmis vertėmis. Taip pat S.Skvernelis nurodomas kaip vienintelis turto savininkas.
15min primena, kad pats S.Skvernelis nuo 2005 m. statėsi namą už paimtą 500 tūkst. litų (144,8 tūkst. eurų) paskolą. Tad buhalteriškai per keliolika metų S.Skvernelio NT netgi nuvertėjo.
Mokėti prabangaus NT mokesčio S.Skverneliui taip pat nereikia, kadangi jo namo mokestinę vertę RC įvertino 94 tūkst. eurų, sklypą – 36 tūkst. eurų, o pirtį – 1730 eurų. Trijų objektų bendra mokestinė vertė yra 131,8 tūkst. eurų – gerokai mažiau nei 220 tūkstančių eurų kartelė, nuo kurios jau tenka mokėti prabangaus NT mokestį.
15min gavo S.Skvernelio komentarą, kad jis „savo turimą turtą, gaunamas pajamas bei sandorius deklaruoja teisės aktų nustatyta tvarka“. 15min taip pat klausė, kaip S.Skvernelis vertina situaciją, kai valstybė NT vertina gerokai pigiau, nei rinkos vertė, tačiau komentare apie tai užsiminta nebuvo.
V.Tomaševskis: pirkome namą už savo pinigus
Trečias pagal VRK registruotą turtą yra Valdemaras Tomaševskis, deklaruoto turto vertė – 140 tūkst. eurų, gerokai žemesnė nei NT mokesčio riba.
Pagal VMI pateiktą deklaraciją matyti, kad V.Tomaševskis 2017 m. turėjo butą, kuris įvertintas 36 tūkst. eurų, taip pat gyvenamąjį namą, kurio vertė – 80,5 tūkst. eurų. Dalį turto sudaro žemės sklypai ir kiti statiniai – 21,25 tūkst. eurų. O V.Tomaševskio žmona deklaravusi tik 22 tūkst. eurų vertės sklypų ir 2375 eurų vertės kitų statinių.
Bet RC išraše V.Tomaševskis su žmona nurodomi turto bendraturčiais. Buivydiškėse stovintis V.Tomaševskio namas pabaigtas 2014 m., jo bendras plotas 282 kvadratiniai metrai, o naudingas plotas – 179 kv. metrai, rodo RC išrašas. Namo atkūrimo vertė būtų 215 tūkst. eurų, o valstybės įvertinta mokestinė vertė – 166 tūkst. eurų.
„NT mokesčio mokėti tikrai nereikia, mes tų lubų nesiekiam. Tai vieno aukšto namas, gražus, patys projektavome, bet nėra jis kažkoks didelis, 170 kvadratinių metrų. Na, ne patys projektavome, bet pasirinkome kartu su architektais. Bet idėja buvo mūsų, daugiau žmonos, aš mažiau tam skyriau laiko“, – 15min sako V.Tomaševskis.
Jis patikino, kad už nuosavus pinigus įsigijo sklypą su išasfaltuotu privažiavimu.
„Mes pirkome sklypą su asfaltu, pirkome už savo pinigus, negavome už dyką, kaip kai kurie politikai. Mums nuosavybė negrąžinta Vilniuje, mūsų žemė buvo prie Lazdynų „Litexpo“. Tai tiek, uždirbu normaliai, Dievas davė pinigų, mes pirkome už savo pinigus“, – papasakojo V.Tomaševskis.
Du kandidatai NT neturi
Europarlamentaras Valentinas Mazuronis, kurio privalomas deklaruoti turtas – 134 tūkst. eurų, VMI yra deklaravęs 72 tūkst. eurų butų daugiabučiuose vertę ir 43 tūkst. eurų vertės kitų statinių vertę. Anksčiau V.Mazuronis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą bute K.Donelaičio gatvėje, Vilniuje.
Kandidatas Naglis Puteikis buvo iškraustytas iš Seimo bendrabučio, kadangi turi butą Vilniuje, Subačiaus g., tačiau pats jis anksčiau teigė, kad jo namai – Klaipėdoje. Viename iš RC teiktų dokumentų N.Puteikis buvo nurodęs Vytauto g. esantį butą Klaipėdoje. VMI deklaracijoje nurodyta 111,8 tūkst. eurų siekianti butų vertė.
15min jau aprašė, kad Ingrida Šimonytė neseniai persikraustė iš daugiabučio Antakalnyje į Pavilnio rajone pastatytą namą. Jos deklaruoto turto vertė, lyginant su kitais kandidatais, 2017 m. buvo viena kukliausių – 80,5 tūkst. eurų. Pagal VMI teiktą deklaraciją, 56 tūkst. eurų įvertinta nebaigta statyba, o 24,5 tūkst. eurų – sklypo vertė.
Du kandidatai – Mindaugas Puidokas ir Arvydas Juozaitis – nedeklaravo jokio NT. 15min atrado įrašą RC, kad A.Juozaitis nuomoja butą Klaipėdoje, Vaidaugų g.
VMI duomenimis, M.Puidokas 2017-aisiais turėjo 6500 eurų vertės automobilį. Anksčiau M.Puidokas buvo deklaravęs, kad gyveno Vėjo gatvėje, Kaune.
NT ekspertai S.Skvernelio namą pradėtų pardavinėti nuo pusės milijono, G.Nausėdos – 1,5 mln. eurų
„Inreal“ NT brokeris Arminas Karalius pasidalijo savo mintimis apie įspūdingiausius kandidatų namus.
„G.Nausėdos namo galimą kainą šiandienos NT rinkoje nustatyti sudėtinga dėl sklypo ir paties namo unikalumo. Tokių NT objektų aplinkui tiesiog nėra – išskirtinė vieta, ypatingas pastatas, unikalus interjeras. Yra ir ne tokių patrauklių ypatumų – teritorija praeinama, o vieta, Pavilnių regioninis parkas, ypač lankoma tiek vilniečių, tiek sostinės svečių – tad privatumo čia nedaug. Jeigu reikėtų patarti tokį namą parduodančiam klientui, galbūt sakyčiau, startuojam nuo 1,5 mln. eurų, žiūrim, kaip reaguoja rinka, ir pagal tai koreguojame pasiūlymą“, – sako A.Karalius.
O S.Skvernelio namas, anot jo, pasižymi itin dideliu sklypu labai gražioje vietoje, šalia upės.
„Kita vertus, tai jau – ne Vilnius, bet Vilniaus rajonas. Tiek namas, tiek vieta nėra ypač išskirtiniai, tokių objektų rinkoje randama daugiau. Šiuo atveju, parduodančiam klientui galbūt siūlyčiau pradėti nuo 500 000 eurų. Tačiau tai – labai apytikriai skaičiai, nes neapžiūrėjus namų iš vidaus jų kainos nenustatinėjamos“, – aiškina A.Karalius.
O V.P.Andriukaičio butas rinkoje taip pat būtų gerokai brangesnis.
„Šioje Senamiesčio vietoje sandorių vyksta labai įvairių. Butų kainos čia gali būti nuo 2000 Eur/kv. m iki 3500 ar net 4000 Eur/kv. m. Tai priklauso nuo daugelio dalykų – suplanavimo, langų krypties bei vaizdo pro juos, įrengimo, automobilių parkavimosi galimybių ir dar daug kitų dalykų. Taigi, kad nustatytumėme šio buto kainą, pirmiausia, žinoma, butą reiktų apžiūrėti ir įvertinti jo būklę. NT skelbimų portaluose šioje vietoje yra keletas panašaus ploto butų, kuriuos galėtumėme palyginti ir su šiuo butu, o lyginant su jais preliminari šio buto kaina galėtų būti apie 370 000–430 000 Eur“, – spėja A.Karalius.
Jis aiškina, kad galimos turto rinkos kainos bei sumos deklaracijose – du skirtingi dalykai.
„Jau vien todėl, kad NT rinka – labai dinamiškas mechanizmas, kurį reguliuoja konkretaus laikotarpio pasiūla-paklausa bei labai asmeniški pirkėjų ir pardavėjų patinka-nepatinka. NT masinis vertinimas atliekamas taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas duomenų analizės ir vertinimo technologijas“, – sako A.Karalius.
Valstybė pati nerenka mokesčio iš turtuolių
15min jau rašė, kad pati valstybė vertina turtuolių NT itin mažomis sumomis ir mokesčio nesusirenka. VMI skaičiavo, kad NT objektų, kurių vertė viršija 220 tūkst. Eur, yra 2304. Tai lemia ne tik tai, kad turto vertė nedidelė, bet ir gausybė išimčių.
Tačiau Finansų ministeriją toks vertinimo būdas tenkina – tai tarptautiniu mastu pripažįstami NT vertinimo metodai ir būdai, įvardinti tarptautiniuose standartuose.
„NT masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką pagal patvirtintą metodologiją ir naudojant NT registre ir duomenų bazėse sukauptus duomenis yra įvertinama panašių NT objektų grupė, sudaromi verčių žemėlapiai. Vidutinei rinkos vertei nustatyti įvertinama NT objekto buvimo vieta, naudojimo paskirtis, pastato savybės ir kiti veiksniai, bet neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, objekto naudojimo ir disponavimo apribojimų, suplanavimo, dizaino, vidaus apdailos ar kitų individualių savybių“, – anksčiau sakė RC atstovas M.Samkus.
