Seimui antradienį pateiktos pataisos, kuriomis siūloma sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Taip pat nuo 0,3 iki 0,5 proc. padidinti minimalų NT mokesčio tarifą visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties NT.
Po pateikimo Seimas nepritarė siūlymui: „už“ balsavo 41 Seimo nariai, „prieš“ – 26, o susilaikė 25 Seimo nariai. Nutarta įstatymą grąžinti Vyriausybei tobulinti.
Ruošiasi visuotiniam NT mokesčiui
Pristatydamas savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektą, finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad šios kartelės nuleidimas – žingsnis link visuotinio NT mokesčio. Anot jo, kol kas surinkti pinigai keliaus į biudžetą, bet ateityje bus kuriama sistema, kad mokesčiai keliautų savivaldai.
„Nekilnojamojo turto kartelės nuleidimas yra aiški indikacija, jog ateityje NT mokestis bus visuotinis. Kol kas jis taikomas brangiausiam būstui, bet ateityje neišvengiamai jis bus visuotinis. Reikės sudėlioti taip, kad jis keliautų savivaldybėms, nes kartelės nuleidimas generuos papildomai 8 mln. eurų, nebūtų prasminga kurti labai sudėtingos sistemos. Bet diegiant visuotinį, net neabejoju, kad tas mokestis turėtų keliauti savivaldybėms“, – atsakymas į Seimo nario Mykolo Majausko klausimą atsakė finansų ministras.
Tačiau siūlymu apmokestinti daugiau žmonių NT mokesčiu suabejojo Seimo nariai. Konservatorius M.Majauskas klausė, ar Finansų ministerija vertino šio mokesčio įtaką vienišiems pensininkams.
„Galima įsivaizduoti, kad vyresnio amžiaus šeima, moteris, vyras atsikraustė į Vilniaus senamiestį dar prieš karą. Vyras dažniausiai miršta anksčiau, liko viena našlė. Moteris sunkiai galą su galu suduria. Dabar jai reikės dar mokėti ir papildomą NT mokestį, nors ji papildomų pajamų neturi. O NT, puikiai žinome, ant duonos neužsitepsi, pusryčiams neatsikąsi“, – tikino Seimo narys, vėliau raginęs „nulaužti šį įstatymo projektą“.
V.Šapoka tikisi „elgsenos pokyčių“
Tačiau V.Šapoka atsakė, kad toks vertinimas buvo atliktas. Be to, jis atkirto, kad remiantis emocijomis nė vienas NT mokestis nebūtų priimtas.
„Tokių situacijų nykstamai mažai. Noriu atkreipti dėmesį, kad remiantis tokio pobūdžio argumentais, bet koks NT mokestis turbūt būtų neįmanomas. Visuomet rasime situacijų, apie kurias būtų galima, apeliuojant į emocijas, taip pasakyti. Tais atvejais, kuomet tikrai skurstama, yra visi kiti valstybės mechanizmai, kurie tas problemas sprendžia“, – kalbėjo V.Šapoka.
M.Majauskui antrino Ingrida Šimonytė, kuri įsitikinusi, kad „šis „kvazi nekilnojamojo turto mokestis“ nėra panašus į NT mokestį“. Taip pat konservatorė įsitikinusi, kad siekiant išvengti mokesčio, turtingi verslininkai turtą perrašys savo valdomoms įmonėms.
„Pagal šį įstatymą ir jūsų siūlomą schemą, asmuo, turintis milijoną turto, turės labai dideles paskatas perregistruoti savo turtą juridiniam asmeniui. Todėl, kad tokiu atveju sumokės mažiau nekilnojamojo turto mokesčio savivaldybei negu pagal jūsų siūlomą turčių mokestį“, – Seime kalbėjo ji.
Iš pradžių V.Šapoka atsakė, kad toks elgesys būtų laikomas neteisėtu, tačiau vėliau patikslino besitikintis elgesio pokyčių iš gyventojų.
„Kad visuotinis NT mokestis rastųsi, Vyriausybė turi parodyti gyventojams, indikuoti, kokių elgsenos pokyčių tikisi. Visuotinis NT mokestis yra neišvengiamas. Nuleisdami kartelę aiškiai indikuojame, kad turėti brangų turtą ateityje tikrai kainuos. Orientacija į elgsenos pokyčius šiuo atveju yra žymiai svarbesnė negu kad tie papildomi 8 mln.“, – aiškino finansų ministras.
Vienintelis pasisakęs „už“ įstatymo projektą buvo Seimo narys Andrius Navickas. Tiesa, jis ironizavo, kad toks įstatymo projektas įtvirtins įprotį nebalsuoti už valstiečius.
„Daugiau tokių įstatymų ir galutinai įtvirtinsime elgesio pokyčius niekados daugiau nebalsuoti už valstiečius. Jeigu daugiau tokių įstatymų, tada ministras tikrai sėkmingai diskredituoja šitą valdžią“, – įsitikinęs jis.
Norėtų apmokestinti daugiau vilniečių
Finansų ministerija skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai bendras valstybės ir savivaldybės biudžetų pajamas padidintų apie 9,2 mln. eurų per metus – 8 mln. eurų dėl neapmokestinamojo dydžio sumažinimo ir 1,2 mln. eurų dėl minimalaus tarifo padidinimo.
Dėl to šį mokestį mokėtų apie 37 tūkst. žmonių, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
V.Šapoka anksčiau komentavo, kad mokestis taikomas ne konkretiems NT objektams, bet visam asmens valdomam turtui. Taip pat mokestis bus skaičiuojamas ne nuo visos turto vertės, o nuo tos dalies, kuri viršys 100 tūkst. eurų.
„Jaunai šeimai, turinčiai 210 tūkst. eurų vertės būstą, mokėti reikia tik virš ribos. 0,5 proc. per metus nuo 10 tūkst. sudaro 50 eurų. Reikės mokėti tik tai, kas yra virš ribos. Dėl to tikrai nereikia gąsdintis“, –anksčiau 15min paaiškino finansų ministras.
NT mokestis sukėlė priekaištų
15min primena, kad toks apmokestinimas sukėlė sostinės mero Remigijaus Šimašiaus pasipiktinimą. Taip pat ekspertai bei savivaldybių asociacija atkreipė finansų ministro dėmesį į tai, kad surinkti pinigai teks biudžetui, o ne savivaldybėms. Pačios savivaldybės beda pirštu į gyventojų pajamų mokestį bei tai, kaip nustatoma turto vertė.
Nekilnojamojo turto plėtotojai teigė manantys, kad būtent naujų, o ne senų butų rinka labiausiai pajus mokestinius pakeitimus.
Ekspertų nuomone, naujas mokestis taptų prievole jauniems specialistams, jaunoms šeimoms, įsigijusioms butus su paskola. Taip pat jį gali pajusti vieniši asmenys ir senjorai.
