Aukšta tvora apjuostą Vijūnėlės dvarą gali apžiūrėti kiekvienas, jei tik įžiūrės per didelę tvorą ir tujas. Bet jei nori pasivaikščioti palei ežerą, dvarą reikia apeiti. Nors prie vandens telkinio ir nėra tvoros, tačiau pakrantėje reikia brautis per želdynus. Aplinkos ministerijos teigimu, pagal dabartinius teisės aktus tokie užvėrimai šiuo metu yra legalūs, tačiau jau greitai tai gali pasikeisti.
Viena vertus, tarp augalų lyg ir gali praeiti, kita vertus, – po kelių metų ten jau nebepraeisi. Pagal dabartinius teisės aktus išeitų, kad tvora neužtverta, – sakė V.Bezaras.
Šiandien brautis palei ežerą, ant kurio kranto stūkso Vijūnėlės dvaras, yra net rizikinga. Tokiu atveju nukentėtų ir rankos, ir veidas. Medeliai užsodinti taip, kad prašalaičiui nekiltų noras apeiti ežerą.
Net ir prasibrovus pro želdynus gali apimti nejaukus jausmas, nes čia pat ant stulpų sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Veikia jos ar ne, neaišku, bet tikrai atbaido ežero mėgėjus.
Kalba tik apie tvoras
Pagal dabar galiojantį Žemės įstatymo 21 straipsnį, leidžiama „asmenims praeiti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostomis“. Saugomų teritorijų įstatyme parašyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama „tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo“.
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo Vidmanto Bezaro teigimu, dabar galiojantis Saugomų teritorijų įstatymas visiškai neužkerta kelio kitais būdais nei tvoromis trukdyti praėjimą.
„Tvora trukdo praeiti ir vizualiai teršia pakrantes. Dabar tvorų neturi būti visoje vandens apsaugos juostoje. Apsaugos juosta prie tokių telkinių kaip šis Druskininkuose yra apie 2,5 metro, o prie didesnių telkinių – iki 25 metrų. Dabartinis įstatymas kalba tik apie tvoras, bet ne apie kitus dalykus, tad kitais būdais ir užtveriamos teritorijos“, – 15min sakė specialistas.
Anot jo, vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkai nepažeidžia šiuo metu galiojančio įstatymo – teoriškai pakrante juk galima praeiti. Tačiau žiūrint į kelių metų perspektyvą, tvenkinio pakrantė ties namu nebus pasiekiama, nebent pateksi pro vartus kaip svečias.
„Viena vertus, tarp augalų lyg ir gali praeiti, kita vertus, – po kelių metų ten jau nebepraeisi. Pagal dabartinius teisės aktus išeitų, kad tvora neužtverta, praeiti galima, kaip kas takelį pramins. Čia dar atvejis ne iš blogiausių. Prie ežerų yra tokių vietovių, kur žmonės susiveža medienos atliekas, krūmus išrauna ir sutempia iš kitur. Prie dabartinių teisės aktų užtikrinti 100 proc. laisvą praėjimą nėra taip paprasta“, – komentavo V.Bezaras.
Keičiasi teisės aktai
Dabartiniai teisės aktai jau keičiami, o visų tvorų statytojų ir želdynų sodintojų pakrantėse laukia nelabai gera žinia. Nuo šių metų gegužės pirmos dienos įsigalioja naujos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos. Jose rašoma, kad „pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims“.
Aplinkos ministerija aiškina, kad dabar jau bus kalbama ne tik apie tvorą.
„Nuo gegužės pirmos bus kalbama apie laisvą praėjimo užtikrinimą vandens apsaugos juostomis. Tvora jau nebėra tas vienintelis trukdis, galintis trukdyti laisvą praėjimą. Medžiai ir krūmai gali augti, bet jie neturi būti specialiai pasodinti tam, kad užtvertų. Apsaugos juosta prailginama iki 5 metrų“, – teigė Aplinkos ministerijos specialistas.
Tiesa, ar dėl to teks iškirsti Vijūnėlės dvarą saugančius augalus, neaišku, mat želdynai pasodinti dar prieš įstatymo įsigaliojimą.
„Kai įsigalios įstatymas, jį taikyti bus sunkoka, nes veiksmas vykdytas prieš įstatymo įsigaliojimą“, – svarstė V.Bezaras.
Istorija įstrigo teismuose
Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kv. m namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru.
Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.
Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas pernai metų gruodžio pabaigoje nusprendė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas. Tai turi būti padaryta per pusmetį. Tai reiškia, kad šis sprendimas turėtų būti įgyvendintas iki birželio pabaigos. Teismas nusprendė atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Ieškovas šioje byloje yra Generalinė prokuratūra, atsakovas – Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir trys fiziniai asmenys.
Kuris teismas buvo teisus – Vilniaus apygardos ar apylinkės – dabar spręs Aukščiausiasis teismas. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas praėjusių metų gruodį žadėjo skųsti sprendimą Aukščiausiajam teismui. Kaip sakė, taip ir padarė. Aukščiausiojo teismo atstovė spaudai Dovilė Bružaitė 15min informavo, kad teisme kasacinis skundas yra priimtas, tačiau bylos nagrinėjimo data dar nėra numatyta.
„Kasacinis skundas yra priimtas, tačiau bylos nagrinėjimo data nėra numatyta. Kasacinis skundas įrašytas į nagrinėjamų civilinių bylų sąrašą ir laukia paskyrimo“, – atsakė ji.
Vyriausybė įklimpo dėl kurortinių zonų
„Teisėjų kolegija šį sprendimą motyvuoja tuo, kad šios statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje. Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl į tai turėjo būti atsižvelgta rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus“, – skelbta Apygardos teismo pranešime.
Užpernai Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.
Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai.
Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams. Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų centre ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statomo prabangaus gyvenamojo namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Druskininkų savivaldybė šioms statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas pripažinti neteisėtomis.
Pernai metų liepą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.
Teismas tuo pačiu nutraukė tyrimą, ar Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo prieštarauja Konstitucijai, nes Vyriausybė šį nutarimą jau atšaukė.
