Paslaptimis apgaubtos statybos Vilniaus širdyje: valstybės turto užvaldymas ir savininkai Kipre

Daugybės keistų aplinkybių apraizgytos statybos pačioje Vilniaus širdyje, Žvėryne, kelia daug aistrų, dėl jų įsiplieskė teisminiai ginčai. Prokurorai teigia, kad užgrobus valstybei priklausiusį turtą ir jį nugriovus verslininkai užsimojo statyti daugiabutį. Vis dėlto pirmos instancijos teismas buvo palankus statytojams, dabar situaciją aiškinsis antros instancijos teismas.
Dėl statybų D.Poškos g. 18 įsiplieskė teisminiai ginčai
Dėl statybų D.Poškos g. 18 įsiplieskė teisminiai ginčai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje buvo narpliojamos valstybinio turto užvaldymo aplinkybės Žvėryne. Istorija, kuri nukelia net 17 metų atgal ir yra apraizgyta daugybės keistų atsitiktinumų ir sutapimų. Prokurorai gynė viešąjį interesą ir pralaimėjo, teismas nutarė, kad statytojai yra teisūs. Tačiau prokurorai teigia, kad verslininkai užėmė valstybės turtą, ir teismo sprendimą apskundė.

Teismas prokurorų ieškinį atmetė

Prokuroras viešojo intereso byloje buvo pateikęs daugybę reikalavimų dėl daugiabučio, statomo sklype Žvėryne: panaikinti žemės sklypo suformavimą, pripažinti negaliojančią žemės nuomos sutartį, panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti UAB „P18“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, priteisti iš atsakovo UAB „P18“ valstybei 17 900 eurų žalos atlyginimą už nugriautą valstybei priklausiusį gyvenamąjį namą.

Prokurorų teigimu, verslininkai sunaikino sklype stovėjusį valstybei, o ne privatiems asmenims, priklausiusį gyvenamąjį namą. Vadovaujantis Registrų centro duomenimis, nugriauto namo rinkos vertė 2015 m. sausio 1 dieną buvo 17 900 eurų. Pastaroji suma, anot prokurorų, ir laikytina žala, kurią dėl neteisėtų statytojo veiksmų patyrė valstybė.

Manoma, kad šioje istorijoje nemažai institucijų galėjo atlikti neteisėtus veiksmus. Byloje kaip atsakovai buvo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos edukologijos universitetas, Turto bankas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė prokurorų ieškinį atmesti. Pagrindiniai teismo motyvai buvo tie, kad valstybei priklausęs gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas registre. Teismas jį palaikė greta esančio privataus pastato priestatu ir pasisakė, kad šis turtas galėjo būti nugriautas. Taip pat teismas teigė, kad nėra pagrindo naikinti statybos leidimo bei priteisti beveik 18 tūkstančių eurų už sunaikintą turtą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto apylinkės teismas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto apylinkės teismas

Tokį teismo sprendimą prokurorai jau apskundė aukštesnės instancijos teismui. Tai 15min patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Rolandas Kruopis. Į kovą dėl viešojo intereso gynimo įsijungė ir Žvėryno bendruomenė, kuri teigia, kad nepaisant teismo motyvų, kai kurie statybų epizodai vis dar kelia abejonių, ir taip pat apskundė sprendimą. Bet visą istoriją reikėtų pasakoti nuo pradžių.

Privatizuoto garažo istorija

Pasak teismo dokumentų, 2000 metais privatus asmuo Leonidas Kotonas privatizavo Žvėryne esantį garažą. Visai šalia garažo stovėjo ir valstybei priklausantis gyvenamasis namas, kuris nebuvo privatizuotas. Taigi iš viso dideliame sklype Žvėryne, 2005 m. Registrų centro duomenimis, buvo trys pastatai: Lietuvos edukologijos universiteto bendrabutis, L.Kotonui priklausantis garažas bei niekam nepriklausantis, bešeimininkis (kitaip valstybei priklausantis) gyvenamasis namas. Viena bėda – valstybė neįregistravo gyvenamojo namo kaip savo turto.

L.Kotonas privatizavo tik garažą, bet ne gyvenamąjį namą. 2007 m. garažas buvo rekonstruotas į kūrybines dirbtuves. Po rekonstrukcijos L.Kotonas jokių turtinių teisių į šalimais esantį gyvenamąjį namą neįgijo ir tai patvirtino pats.

2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas kaip vieną iš motyvų, dėl kurių atmetė prokurorų ieškinį, pateikė tai, jog gyvenamasis namas yra kūrybinių dirbtuvių priestatas ir jis priklausė privačiam asmeniui. Tačiau daug anksčiau, 2008 metais, teisme vyko kita byla dėl gyvenamojo namo. Pats kūrybinių dirbtuvių savininkas L.Kotonas atsiliepime teismui aiškiai pažymėjo, kad gyvenamasis namas nėra ir negali būti jam priklausančių kūrybinių dirbtuvių dalis.

„Gyvenamasis namas Poškos g. 18 nėra ir negali būti kūrybinių dirbtuvių dalimi, nes kūrybinės dirbtuvės priklauso man“, – Vilniaus miesto apylinkės teismui anksčiau rašė L.Kotonas.

Valstybės turtas dingo iš registro, vėliau vėliau atsirado

Registrų duomenyse valstybei priklausęs bešeimininkis gyvenamasis namas sugebėjo mįslingai išnykti. 2005 metų duomenimis, nekilnojamojo turto registre sklype buvo trys pastatai: kūrybinės dirbtuvės, bendrabutis ir neįregistruotas gyvenamasis namas. 2006 metais Nekilnojamojo turto registre liko tik du pastatai: bendrabutis ir kūrybinės dirbtuvės.

Nors gyvenamasis namas dingo iš registro duomenų, realybėje jis niekur nedingo. 2014 metais po apsilankymo sklype antstolis konstatavo, kad „sklype matomas faktiškai stovintis gyvenamasis namas“. Be to, gyvenamasis namas registre vėl atsirado 2015 metais, kai buvo pažymėtas faktas apie jo nugriovimą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Registrų centras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Registrų centras

2008 metais vykusiame teisme, kai kiti asmenys bylinėjosi dėl teisės į gyvenamąjį namą, Registrų centras savo atsiliepime teismui nurodė, kad „darytina išvada, kad nekilnojamasis daiktas (nors dabar ir nėra teisiškai įregistruotas) priklauso valstybei.“ Taip pat šioje byloje dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi nors valstybės institucijos žinojo apie savo turtą, tačiau jo neįregistravo ir būtent tai tapo vienu iš motyvų, kodėl statytojai laimėjo pirmos instancijos teismo bylą prieš prokurorus.

Kaip buvo užvaldytas valstybės turtas? Istorija veda į Kiprą

Kadangi valstybei priklausęs gyvenamasis namas dingo iš registro duomenų, L.Kotonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suformavo 621 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį ne tik po jo valdomomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, bet ir po valstybei priklausiusiu gyvenamuoju namu. 2011 metais žemės sklypas buvo išnuomotas L.Kotonui, vėliau nuomos sutartis buvo perleista įmonei „P18“, kurį laiką, iki 2014 metų, pats L.Kotonas buvo vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas.

Dabar įmonės „P18“ akcininkas, Registrų centro duomenimis, yra kita įmonė „CTLF“. Šios bendrovės akcininkas yra įmonė „Aspilon properties limited“, registruota Kipre. Nėra aiškus tikrasis įmonės savininkas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dėl statybų D.Poškos g. 18 įsiplieskė teisminiai ginčai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dėl statybų D.Poškos g. 18 įsiplieskė teisminiai ginčai

Įmonėje „P18“ dabar oficialiai dirba vos vienas darbuotojas, o jos direktorius yra Dmitrijus Černovas, kuris internete pristatomas kaip dar 3 įmonių direktorius, visos jos turi po vieną darbuotoją. Su juo 15min susisiekti nepavyko, nurodytas jo telefono numeris buvo išjungtas.

Pastato ir žemės sklypo Žvėryne kaina yra aukso vertės. 2012 metais savininko užsakymu „Ober-haus“ atliko kūrybinių dirbtuvių rinkos vertės nustatymą. Kūrybinės dirbtuvės ir žemės sklypo dalis po jomis buvo įvertintos 700 tūkstančių litų (202 734 eurai).

2014 metais įmonė gavo leidimą iš Vilniaus miesto savivaldybės statyti daugiabutį. Tiek kūrybinės dirbtuvės, tiek valstybei priklausęs gyvenamasis namas 2015 metais buvo nugriauti.

2016 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) Žvėryno bendruomenę informavo, kad „leidime gyvenamojo namo, adresu D.Poškos g. 18, griovimas nenumatytas.“ Tačiau nepaisant to, sklype pastato nebeliko ir buvo pradėtos daugiabučio statybos, dabar jos jau įpusėjo.

VTPSI ir prokurorai suabejojo statybos leidimo teisėtumu

Daugiabučio statybos leidimas kelia abejonių tiek prokurorams, tiek VTPSI, mat statytojai turi rimtų bėdų dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo.

Tarp įmonės „P18“ ir Lietuvos edukologijos universiteto buvo sudarytas susitarimas. Lietuvos edukologijos universitetas leido verslininkams neatlygintinai naudotis šalia esančia valstybinės žemės dalimi automobilių aikštelei įrengti. Pagal statybos reglamentą, statant daugiabutį, privaloma įrengti vienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, o kito ploto tam statytojas neturėjo. Taigi, jeigu statytojas negautų vietos automobilių aikštelei, statybos leidimas būtų neteisėtas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniaus apygardos prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniaus apygardos prokuratūra

Būtent šio susitarimo dėka Vilniaus savivaldybė ir išdavė statybos leidimą įmonei. Bėda ta, kad pagal įstatymus valstybinėms institucijoms draudžiama valstybinę žemę perleisti privatiems asmenims. Pats universitetas atsiribojo nuo tokio susitarimo ir teigė, kad jo apkritai nebuvo, taigi šiuo pagrindu statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

VTPSI 2015 metais atliko patikrinimą ir nustatė, jog statybos leidimas išduotas teisėtai, tačiau nežinant šio svarbaus fakto, jog susitarimas dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo negalioja.

Prokuratūros rašte teismui rašoma, kad patikrinimą atlikęs VTPSI darbuotojas Valdemaras Nenartavičius teigė, kad jam atliekant patikrinimą nebuvo žinomos aplinkybės, kad universitetas nėra davęs leidimo. Specialistas teigė, kad jeigu jam būtų buvusi žinoma informacija, kad statytojas neturi tokio leidimo, išvados būtų buvusios kitokios. Šiuo konkrečiu atveju galėjo būti surašytas nurodymas griauti statinius. Taigi, VTPSI pakeitė savo poziciją ir nusprendė palaikyti prokuroro reikalavimus dėl statybos leidimo panaikinimo.

Statytojui į pagalbą atėjo savivaldybė

Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat pripažino, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas negaliojančio susitarimo pagrindu.

„Teismas sutinka su atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto išdėstyta pozicija, kad minėtas susitarimas negalėjo būti teisėtu pagrindu valstybės institucijoms UAB „P18“ išduodant leidimą statybai“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas taip pat konstatavo, kad Vilniaus savivaldybė negalėjo išduoti statybos leidimo: „Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas UAB „P18“, teikdamas prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Statybos leidimo išdavimo pateikė susitarimą, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leidžia statytojui UAB „P18“ naudotis universiteto valdomo sklypo dalimi automobilių stovėjimo aikštelei. <...> Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, neturėjo pagrindo pripažinti susitarimą tinkamu dokumentu“, – rašoma teismo nutartyje.

123rf.com nuotr./Automobilių stovėjimo aikštelė
123rf.com nuotr./Automobilių stovėjimo aikštelė

Po tokio pripažinimo statybos leidimas galėjo būti pripažintas neteisėtu. Tačiau statytojams į pagalbą atėjo Vilniaus savivaldybė, kuri leido įrengti automobilių stovėjimo vietas tiesiog gatvėje, už sklypo ribų, valstybinėje žemėje.

„Išduotas rašytinis pritarimas parkavimo vietų įrengimui gatvės raudonųjų linijų ribose suteikia statytojui galimybę užtikrinti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų poreikius ir tuo pačiu pagerinti miesto infrastruktūrą“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės rašte teismui.

Po tokio savivaldybės atsakymo teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „P18“ pašalino ieškinyje nurodytus statomo statinio statybos proceso trūkumus, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo panaikinti statybos leidimą.

Savivaldybė garantijų neteikia

Pagal Vilniaus savivaldybės patvirtintą tvarką, jei automobilių stovėjimo vietos yra įrengiamos gatvėje už privačias lėšas, tos parkavimo vietos turi būti perduotos savivaldybei. Savivaldybė gali rezervuoti dalį vietų statytojo poreikiams. Tačiau pati savivaldybė pripažįsta, kad nėra jokios garantijos, jog vietos bus rezervuotos visam laikui ir teigia, kad po kažkiek metų situacija gali pasikeisti.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento pavaduotoja Raimonda Rudukienė 15min paaiškino, kad parkavimo vietos bus perduotos savivaldybės nuosavybėn.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė

„Rašytinis pritarimas parkavimo vietų įrengimui gatvių raudonose linijose išduotas pagal projektą ir sąlygas. Statytojas, investavęs lėšas į bendro naudojimo automobilių stovėjimo vietų įrengimą, pagal sutartį su Miesto ūkio ir transporto departamentu ar Vilniaus miesto savivaldybe turės perduoti savivaldybei įrengtas automobilių stovėjimo vietas ir nustatyta tvarka galės išsinuomoti, kol parkavimo vietų nuoma atpirks investuotas lėšas arba ilgesnį (trumpesnį) laiką – pagal susitarimą“, – komentavo R.Rudukienė.

Tačiau savivaldybė pripažino, kad nėra galimybės užtikrinti, kad daugiabučio gyventojai galės gatvėje statyti automobilius 99 metus ar bent 10 metų į priekį: „Darytina išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai automobilius galės statyti sklype (kol teismas nepanaikino leidimo) arba gatvės raudonose linijose. Planuoti parkavimo vietų nuomos galimybes 99 metus ar bent 10 metų į priekį nerealu, nes per tą laiką, ar net ir greičiau, gali keistis situacija iš esmės.“

Akcininkai pastatė prabangų namą Pavilnių parke, kurį VTPSI siekia nugriauti

Tai ne vienintelis „CTLF“ probleminis statinys Vilniuje. 2016 metų lapkritį VTPSI kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo sostinės Kalvos gatvėje. Žemės sklypas, kuriame pradėta statyba, yra Pavilnių regioniniame parke, Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje.

VTPSI specialistai, patikrinę leidimo teisėtumą, nustatė pažeidimų ir konstatavo, kad Vilniaus savivaldybės leidimas statyti vienbutį gyvenamąjį namą 2013 metais buvo išduotas neteisėtai. Projekto sprendiniai pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano reikalavimus ir Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius.

VTPSI nuotr./Namas Kalvos gatvėje, Pavilnių regioniniame parke
VTPSI nuotr./Namas Kalvos gatvėje, Pavilnių regioniniame parke

Draustiniuose nauja statyba yra draudžiama įstatymu, galima tik atstatyti senas sodybas. Gyvenamasis namas suprojektuotas arčiau nei 50 metrų nuo šlaito, nors tai draudžia įstatymas, be to, jis yra keliskart didesnio ploto, tūrio ir aukštesnis nei anksčiau šiame žemės sklype buvęs namas.

Viršyti ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano reglamentai, nustatantys maksimalų leistiną sklypo užstatymo intensyvumą ir užstatymo plotą. Konstatuota, kad leidimas negalėjo būti išduotas. Nustatyta, kad tiek Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, pritarusi projektui, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išdavusi leidimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Teismo prašoma įpareigoti statytoją UAB „CTLF“ per 6 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Apie tai, kas yra statybas vystančios įmonės savininkai Kipre ir į kokias įtartinas schemas jie yra įsipainioję, skaitykite kitame 15min rašinyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų