15min primena, kad šių metų kovą pristatytas siūlymas beveik dėl 300 vasarnamių Šventojoje perėmimo. Tačiau Vyriausybė atidėjo šį sprendimą nuogąstaudama dėl teisinių padarinių ir poveikio verslui. Nors pastaruosius tris mėnesius institucijos skyrė išteklių įvertinti tokios iniciatyvos pasekmėms, šios informacijos Vyriausybei neužteko.
PLAČIAU SKAITYKITE: Šventosios nameliai pamažu slysta į valdžios rankas, bet verslininkai priešinsis
Vyriausybė norėtų nusavinti daugiau nei 160 poilsio namelių ir vasarnamių, esančių pajūrio juostoje Šventojoje, bei 97 pastatus valstybinės reikšmės miško plotuose. Kai kurie prie pat jūros esantys nameliai yra prie pat kopų arba jau beveik jose.
Anksčiau skelbta, kad išmokėti kompensacijas jų savininkams preliminariai kainuotų daugiau nei 1,7 mln. eurų – tokia yra bendra visų pastatų vidutinė rinkos vertė.
Ruošiasi tiksliau įvertinti NT vertę
Nors anksčiau žadėta, kad principinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti netrukus, aplinkos viceministras Marius Narmontas 15min dabar sako, jog procesas nebus greitas. Prieš priimant bet kokius sprendimus Vyriausybė ministerijos paprašė įvertinti ne tik poveikį ekonomikai bei verslo praradimus, bet ir atlikti individualų pastatų vertinimą.
„Analizė reikalinga tam, kad profesionaliau įvertintume turto kainą ir galimą poveikį. Vyriausybė buvo paprašiusi įvertinti galimą poveikį ekonomikai, „Energetiko“ vystomo verslo praradimus. Antras dalykas, kainas patikslinti ne iš Registrų centro duomenų, o apklausus nekilnojamojo turto ekspertus“, – kalbėjo M.Narmontas.
Anot jo, individualus pastatų vertinimas bus atliekamas tam, kad tiksliai būtų žinoma, kiek teks mokėti savininkams už turtą.
„Kai ėjome į Vyriausybę sprendimui, kainą pateikėme pagal Registrų centro masinį vertinimą. Kadangi Vyriausybė norėjo tikslesnių duomenų, reikia tikslesnius ir surinkti. Reikia įvertinti kompensacinį mechanizmą, nes įstatymai numato, kad valstybė turi elgtis sąžiningai ir sąžiningai atlyginti. Tam reikalingi skaičiavimai, kad žinotume, kiek tai kainuos“, – tikino aplinkos viceministras.
M.Narmonto teigimu, artimiausią savaitę Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turėtų paskelbti, kada ir kokiomis sąlygomis bus rengiamas individualaus vertinimo konkursas. O finansavimą šiam procesui, pasak viceministro, ketinama skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo.
Nusavintų trečdalį namelių
M.Narmontas aiškino, kad tik turint tikslius skaičiavimus, Vyriausybė galės priimti sprendimą, nusavinti turtą ar ne. Kas atsitiktų, jei vis dėlto politikai nuspręs šio proceso neinicijuoti?
„Matyt, dar 20 metų tęstųsi ta pati situacija, kai yra neregistruotas turtas, jis stovi valstybinėje žemėje, sklypai yra neformuojami, nes nėra pagrindo ir kiekvienas savininkas teismo keliu turėtų bandyti registruoti savo valdomą turtą. Tai yra nepatrauklu nei tų namelių savininkams, nei valstybei. Turėtų atsirasti aiškumas ir mes siūlome kelią – kompensuoti savininkams ir atlaisvinti pajūrį“, – įsitikinęs jis.
Be to, viceministras pabrėžia, kad valdžia nori nusavinti ne visus Šventosios namelius. Skaičiuojama, kad šiuo metu iš viso jų šioje vietoje yra apie 800, o valstybės poreikiams norima perimti apie trečdalį.
„Kalbame ne apie visų namelių paėmimą visuomenės poreikiams, o tik apie tuos, kurie yra pajūrio zonoje ir miške, nes pagal miškų įstatymą negali būti tokios infrastruktūros. Antra, pajūrio zona priklauso visos Lietuvos gyventojams. Yra skaičiavimų, kiek pajūrio tenka vienam gyventojui. Tad kodėl turėtume leisti pajūrio juostoje tokius statinius, kurie yra neaiškios kilmės“, – įsitikinęs jis.
Poilsiautojų nuomonės skiriasi
Tuo tarpu pačių poilsiautojų nuomonės, ar reikia griauti namelius, išsiskiria. Vieni sako, kad vietoje senų namelių norėtų matyti naujus, o kiti – parką.
Pavyzdžiui, link jūros keliaujanti 15min sutikta pora sakė šiuose nameliuose apsistojantys kiekvienais metais. Medinius namelius Šventojoje jie renkasi dėl patogios ir ramios vietos.
„Galėtų jų vietoje naujus geriau pastatyti, o ne griauti. Nes patogu, jūra šalia, tik galėtų atsinaujinti. Mes į Palangą nevažiuojame, nes ten per daug žmonių, o čia ramu ir gerai pailsėti su vaikais“, – kalbėjo moteris.
Ji pasakojo už triviečio namelio nuomą parai sumokėjusi 24 eurus. Tiesa, ji tikino, kad nameliuose trūksta patogumų.
„Trūksta dušų, virtuvės. Bent jau, kad būtų arčiau mūsų“, – tikino ji.
Tuo tarpu link jūros patraukusi kita poilsiautoja 15min tikino palaikanti Aplinkos ministerijos žingsnius.
„Reikalingas gražus parkas, jis būtų labai vietoje ir tobulas. Palikti takus ir infrastruktūrą, būtų ir priėjimas prie jūros ir labai malonu. Namukų Šventajai užtenka, o gamtos kampelio iš tikrųjų reikėtų. Gražaus ir gero parko tikrai reikėtų. Pasivaikščiojimui, dviračiais pavažinėti ir pasėdėti, paskaityti knygą. Dabar suoliukų prisėsti labai nedaug“, – kalbėjo ji.
Turto vertė turėtų padidėti
Tuo tarpu nekilnojamojo turto „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas 15min paaiškino, jog vidutinė rinkos vertė yra nustatoma automatiniu būdu remiantis Registrų centro parengtais skaičiavimo modeliais. Anot jo, turto vertė atliekant individualius ir masinius vertinimus gali smarkiai skirtis.
„Bene visi vertintojai į klausimą „nuo ko priklauso turto vertė?“ atsako pajuokaudami – „nuo trijų dalykų, vietos, vietos ir dar kartą vietos“. Šis suabsoliutinimas, savaime suprantama, nėra visiškai tikslus, tačiau jis parodo, kokią įtaką turto vertei turi jo vieta“, – tikino jis.
T.S.Kvainicko teigimu, daug toliau nuo jūros esantys lyginamieji objektai bus pigesni, nei esantys šalia kopų. Tačiau masinis vertinimas atsižvelgti į šį kriterijų gali tik labai ribotai. Išlaidų (kaštų) metodas taip pat negali atsižvelgti į specifines vietos savybes, o turint omeny, kad pastatai formaliai dėl savo amžiaus turės ypač aukštą nusidėvėjimą, tai vidutinė rinkos vertė irgi nebus objektyvi. Pajamų metodas susiduria su ta pačia vietos paklaidos problema.
„Vertinant objektus individualiu vertinimu, veikiausiai, vertė padidėtų. Kiek? Be skaičiavimų atsakyti sudėtinga, ne visus objektus galima įvertinti „iš akies“. Vertinant individualiai ypač svarbios teisės į žemę, kurios yra vienas iš motyvų dėl turto perėmimo. Jeigu esamoje situacijoje įmanoma gauti teisės į „rekonstrukciją“ vilų statyboms, tuomet turto vertė apims ne tik pastatus bei jų vietą, bet ir potencialią nuomos teisę į po pastatais esančią žemę ir tada vidutinė rinkos vertė bus artimesnė pieno riebumui, o ne poilsio namelių rinkos vertei“, – įsitikinęs jis.
Be to, nors T.S.Kvainicko nuomone, argumentas dėl vietos prieinamumo visuomenei skamba patraukliai, tačiau tai – lazda su dviem galais.
„Turi sodybą prie ežero? Na, visuomenė irgi tokios norėtų. Tokios diskusijos – praeities veiksmų bei klaidų padarinys. Jeigu, objektyviai žvelgiant, ši teritorija turėjo būti palikta visuomenei, ji neturėjo būti privatizuota. Jeigu ji buvo privatizuota su tikslu leisti naudotis poilsio nameliais be tolesnės plėtros, tam turėjo būti parengti atitinkami teisės aktai. Jeigu valstybės institucijos nerimauja, kad plėtra yra galima pasinaudojant įstatymo landa, ji turi būti ištaisyta.
Yra ne viena istorija, kuomet valstybės turtas buvo privatizuotas netinkamai, kuomet kažkas pasinaudojo įstatymo landa, tačiau selektyvus ir pavienis „klaidų taisymas“ irgi nėra išeitis. Problema turi būti identifikuota ir sprendžiama kompleksiškai“, – įsitikinęs jis.
