Perkūnkiemyje gyvenantys žmonės, susibūrę į iniciatyvinę grupę, nusprendė mėginti gelbėti savo gyvenamąją aplinką – ar bent neleisti jos dar labiau pabloginti. Pirmoji jų iniciatyva – bendruomenė nepritaria planuojamoms daugiabučio gyvenamojo namo ir administracinio pastato Girulių gatvėje statyboms. Taip pat ir tolesnei Perkūnkiemio teritorijos plėtrai.
Dėl Girulių g. – tik pradžia
„Ši mūsų iniciatyva dėl Girulių g. 21 ir 22 projektų – veiksmų pradžia, siekiant atkreipti dėmesį į kvartalo problemas: akivaizdu, kad teritorija planuojama neatsižvelgiant į Želdynų įstatymą, o NT vystytojai, kaip rodo Girulių g. 22 pavyzdys, naudoja jau patikrintus būdus sumažinti minimaliuose reikalavimuose nurodytą automobilių stovėjimo vietų skaičių, apeiti kitus reikalavimus. Sieksime, kad nebūtume palikti su šiomis bėdomis vieni, o Perkūnkiemis netaptų ateities getu socialiai silpnesniems“, – teigia bendruomenė.
Sieksime, kad nebūtume palikti su šiomis bėdomis vieni, o Perkūnkiemis netaptų ateities getu socialiai silpnesniems, – teigia bendruomenė.
Kaip 15min sakė Perkūnkiemio iniciatyvinės grupės atstovė Liuda Michalkevičienė, šis projektas dabar aptarinėjamas, todėl į jį bendruomenė ir susitelkė, tačiau vertinami ir kiti objektai, kuriems gauti statybos leidimai, nes pagal planą, anot gyventojų, jų išduota daug ir visiškai nelikę teritorijų visuomeniniams objektams – mokykloms, darželiams ir pan., taip pat žaliosioms zonoms.
„Mes suprantame, kad pirkome butus ekonominiame rajone, tą suprantame. (…) Aš esu iš tų gyventojų, kurie butus pirko iš „Ranga IV“ dar brėžiniuose, tai atsimenu verslo ir savivaldybės kalbas, koks bus tas rajono vystymas. Paskui „Ranga IV“ bankrutavo. Mūsų nuomone, savivaldybė turėjo kažką daryti“, – sakė L.Michalkevičienė.
Pažėrė priekaištų
O projektams Girulių gatvėje aplinkiniai gyventojai turi ne vieną priekaištą ir siūlo stabdyti projektinių pasiūlymų ruošimą šiems objektams. Bent jau iki naujojo Vilniaus bendrojo plano patvirtinimo, kuriame tikimasi racionalių sprendimų numatant leistiną sklypo užstatymo tankumą, intensyvumą, pastatų aukštingumą, teritorijų struktūrą (želdinius, socialinę aplinką ir pan.) ir kt.
Gyventojų surašytame rašte „Dėl nepritarimo planuojamoms statyboms“, kurį pasirašė apie 400 gyventojų, vardijami priekaištai statytojams, tarp kurių priekaištai ir dėl neaprašytos dabartinės sanitarinės ir ekologinės situacijos bei taršos ir triukšmo šaltinių, ir dėl noro dalį butų daugiabutyje prilyginti jaunimo nakvynės namų statusui, o dėl to bus įrengta mažiau stovėjimo vietų automobiliams.
„Remdamiesi blogąja praktika („Ozo parko“, Karoliniškių „Karolinos parko“ ir kt. atvejai), manome, kad poilsio patalpos bus parduodamos kaip gyvenamosios, o trūkstamo parkingo naujo namo gyventojai ieškos aplinkinėse teritorijose, užstatydami išvažiavimus ir pėsčiųjų takus“, – teigiama gyventojų rašte.
Ir administraciniam pastatui čia ne vieta, tvirtina kaimynai, nes esą teritorijoje nepakankamai užtikrinta susisiekimo infrastruktūra tokios paskirties statiniui, todėl geriau tiktų laisvalaikio daugiafunkcis sporto kompleksas su administracinėmis patalpomis.
„Prašysime Vilniaus miesto savivaldybės stabdyti bet kokias statybas Perkūnkiemio kvartale, kol bus įvertinti jau įgyvendinti projektai. Atsakingų institucijų prašysime įvertinti, ar vystytojai įrengė pakankamai parkavimo vietų (pagal minimalus reikalavimus), ar pakankami atstumai tarp namų, nuo namų iki gatvės, tinkamai atliktas apželdinimas, įrengtos žaidimų aikštelės? Šis įvertinimas parodytų ne „popierinę“, o realią kvartalo situaciją ir leistų planuoti racionalų tolimesnį kvartalo vystymą. Iš šiuo metu kvartale dirbančių vystytojų būtų galima reikalauti kompensacijų už jau padarytus nuostolius“, – teigia gyventojų bendruomenė.
Anot L.Michalkevičienės, net jų kiemuose žalios zonos tėra ant garažų stogų, kur ne viskas auga. „Aš suprantu, kad per langus nematau parkelio. Tai yra normalu, aš jo nematau ir nesitikiu matyti, čia ekonominis rajonas, bet 15 minučių atstumu aš turiu jį turėti pagal reikalavimus“, – piktinosi Perkūnkiemio iniciatyvinės grupės atstovė.
Savivaldybė teturi vieną sklypą
Visos tos teritorijos buvo grąžintos savininkams, įskaitant ir mokyklų sklypus, ir bendrojo naudojimo teritorijas, – teigė M.Pakalnis.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė pažadų, kad situacija Perkūnkiemyje keisis iš esmės, nežarsto. Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis 15min sakė, kad trikampis tarp Gabijos g., vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės plento yra vienas problemiškiauskių Vilniaus rajonų.
„Problemos esmė – toje vietoje buvo patvirtintas detalusis planas 2004 metais. Jame buvo sudėti tokie rodikliai, kurie dabar protu sunkiai suvokiami, o pagal tai viskas ir realizuojama tokiais pastatais, tokiais užstatymo principais. Senajame detaliajame plane buvo paliktos vietos mokykloms, darželiams, keli želdinai. Visos tos teritorijos buvo grąžintos savininkams, įskaitant ir mokyklų sklypus, ir bendrojo naudojimo teritorijas“, – teigė M.Pakalnis.
Savivaldybė dabar Perkūnkiemyje teturi vieną nedidelį sklypą vaikų darželiui. Viešų erdvių, anot M.Pakalnio, neliko, nes visa žemė yra privati.
„Yra detalusis planas, tad yra savininkų teisėti lūkesčiai. Jeigu mes tą dokumentą keičiam, iš visų miestiečių pinigų turėtume tiems žmonėms, kurie gyvena Perkūnkiemyje, gerinti gyvenimo sąlygas, išpirkti sklypus, perdaryti detalųjį planą. Iš principo net ir teisine prasme yra sunku. Mes dabar turime Bendrąjį planą, kuriame rodikliai yra mažesni, nei galiojančiame detaliajame plane. Bet detalusis planas patvirtintas, tai jis ten ir galioja“, – kalbėjo vyriausiasis miesto architektas.
Gali tik kalbėtis
M.Pakalnis tvirtina, kad dabar belikę viena, ką miestas gali – kalbėtis su investuotojais, įrodinėti jiems, kad mažiau pastatyti vis dėlto būtų geriau: „Įkalbinėjam, kad kitaip bus labai blogos gyvenimo sąlygos, kad jų butų nepirks. Pagal planą, kiek galima ten pastatyti namų, tai būtų galima dar daugiau, dar didesnių namų galėtų ten būti.“
Įkalbinėjam, kad kitaip bus labai blogos gyvenimo sąlygos, kad jų butų nepirks, – sakė M.Pakalnis.
Tad ir dabartinis užstatymas atsirado nepažeidžiant galiojančių reikalavimų, teigia M.Pakalnis. Parkavimo vietas gyventojai patys ne visada perka, nors jos būna įrengtos, tačiau gatvėms čia palikti tik siauri koridoriai.
„Greičiausia tai bus paminklas laukinio kapitalizmo epochai, o po kiek laiko turėsime problemišką rajoną, kuriame gyventojų tankis yra daug didesnis nei visame likusiame mieste, žmonės, įsigydami butą tokiuose namuose, turėtų galvoti, ką jie perka. Pagal mūsų įstatymus taip gali būti. Yra tam tikri kriterijai – galime reikalauti, kad pastatai būtų gražesni, atitiktų reikalavimus dėl atstumų nuo sklypo ribų, bet kai yra detalusis planas, reikalauti pastatyti mažiau gali tik įtikinėjimu, teisinių argumentų nėra“, – sakė M.Pakalnis.
Džiugina, anot miesto vyriausiojo architekto, nebent tai, kad vystytojai neretai įsiklauso į miesto savivaldybės nuomonę. Tačiau tai gyventojų problemų neišspręs. Po viešo projektų Girulių g. 21 ir 22 aptarimo gyventojai neslėpė nusivylimo.
„Mums buvo leista suprasti, kad projektavimo ir planavimo procese visuomenė beveik neturi jokios įtakos priimtiems sprendimams. Dažniausiai argumentuojama, kad projektavimo procesas pernelyg toli pažengęs ir verslo atstovai patirs pernelyg didelių nuostolių. Tuomet kyla klausimas, kam apskritai reikalingas viešasis svarstymas, jei visuomenės atstovai su 400 parašų nebeturi jokios įtakos, o mėtomasi replikomis „kur jūs buvote anksčiau?“.
Jei viešasis svarstymas yra tik simbolinis aktas, tuomet ši nuostata iš esmės pažeidžia ir (nevardijant kitų) Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje užtikrinama visų Lietuvos piliečių teisė į informaciją, į galimybę rūpintis savo gerove“, – taip savo įspūdžius iš aptarimo apibendrino Perkūnkiemio iniciatyvinės grupės nariai.
