„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis 15min sakė, kad analizuojant pastaraisiais metais vykstančias daugiabučių ir namų statybas Pilaitėje, neatrodo, kad plėtotojai mažintų plėtros tempus šiame mikrorajone ar jo apylinkėse. 2017 metais čia buvo baigtos 619 butų (daugiabučiuose namuose) ir 187 individualių ir sublokuotų namų statybos. Tuo pačiu, 2017 metai buvo rekordiniai pagal statybų apimtis – dar niekada nebuvo pastatyta tiek būsto vienetų, kurie yra skirti pardavimui.
„Atsižvelgiant į šiuo metu vykstančias ir planuojamas būsto statybas, 2018-2019 metais čia galėtų būti pastatyta apie 1,2 tūkst. naujų butų ir apie 340 namų (iki 2019 metų pabaigos). Žinoma, plėtotojų planai gali būti koreguojami, tačiau jeigu situacija nekilnojamojo turto rinkoje išliks stabili, tokios būsto plėtros apimtys išlieka realios“, – 15min aiškino jis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016-2019 metais Pilaitėje į būsto statybas yra investavusios ar planuoja investuoti daugiau nei 10 nekilnojamojo turto plėtros bendrovių. Iš jų lyderiauja trys bendrovės – „Citus“, „Eika“ ir „Vilmestos projektai“.
Pilaitėje plėtoti lengviau nei centre
Pilaitės gyventojai dažnai viešai skundžiasi dėl didžiulių spūsčių, kurias dar labiau didina intensyvios statybos. Tad kodėl šis rajonas taip traukia statybininkus? Pasak nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros vadovo Martyno Žibūdos, rajonas jau eilę metų išlieka vienas populiariausių, o ir pardavimai, nepaisant problemų, išlieka stabilūs – bendrovė vidutiniškai per mėnesį projekte Karaliaučiaus gatvėje parduoda po 5-6 butus.
„Kodėl ta Pilaitė yra populiari? Visų pirma, dėl to, kad sklypų rinka aktyvi, nemažai grąžintų sklypų ir jie siūlomi vystyti. Bet tuo pačiu čia galima kvartalinė statyba, kas žmonėms patinka. Pilaitė išsiskiria tuo, kad čia pakankamai tvariai viskas vyksta. Aišku, tempas kai kurių gyventojų netenkina, bet jų netenkina būtent tos viešosios infrastruktūros vystymasis – t.y. kelių, mokyklų, darželių, viešųjų erdvių tinklas“, – 15min kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, Pilaitė išsiskiria tuo, kad čia būstus perka jauni, aukštesnio išsilavinimo ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Pastarieji ir sudaro tą aktyvią bendruomenę, kuri sėkmingai kovoja dėl infrastruktūros gerinimo.
„Kol žmonės yra Pilaitėje, jie yra patenkinti, bet kai nori išvažiuoti, tada prasideda iššūkiai. Apie tai daug kalbama, bet ta problema yra šiek tiek padidinta, nes bendruomenė labai aktyvi ir organizuota. Jie tikrai daro spaudimą miestui, tą, ką miestas privalo daryti“, – kalbėjo M.Žibūda.
„Eikos“ atstovo teigimu, nors kyla iššūkių bendraujant su vietos bendruomene, procesai vis tiek vyksta sklandžiau nei, pavyzdžiui, statant daugiabutį centre.
„Gedimino prospekte mums tikrai sunkiau susitarti, čia gyventojai gali pateikti nenumatytų reikalavimų. Pilaitėje gali maždaug numatyti, suprasti, kas gali būti: aukštingumas, intensyvumas. Santykinai tai paprastesnis susitarimas ir jis aiškesnis“, – sakė jis.
Skiriasi reikalavimai
M.Žibūda pasakojo, kad statant skirtingų klasių projektus, taikomi šiek tiek kitokie kriterijai. Pavyzdžiui, šiame „Eikos“ plėtojamame ekonominės klasės projekte Karaliaučiaus gatvėje nėra požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Taip, pasak jo, yra todėl, nes nekilnojamojo turto plėtotojams tokiame projekte jis neatsiperka. Todėl dažniausiai statydami ekonominės klasės daugiabučius, plėtotojai pasirenka antžeminį variantą, aikštelės įrengiamos greta namo. Tiesa, aukštesnės klasės projektai irgi turi savo niuansų.
„Greičiausiai, kad vidutinės, ypač prestižinės klasės projektuose bus daug mažiau automobilių stovėjimo vietų. Čia privalome daryti vienetą (vienam butui viena stovėjimo vieta – 15min past.), o senamiestyje 0,25 parkingo vienam butui. Ten kyla kitas iššūkis, ar tikrai ten tą automobilių stovėjimo vietą galima suprojektuoti“, – teigė M.Žibūda.
Tačiau jis pabrėžė, kad lyginant ekonominę ir vidutinę klases, pačių pastatų kokybė nesiskiria taip stipriai kaip jų kaina. Paprastai vidutinės klasės projektuose būsto kaina yra keliais šimtais eurų didesnė .
„Kainos ir vertės santykis geriausias ekonominėje klasėje, jei eliminuotume tą socialinį gyvenimą, kuris vyksta miesto centre. Ekonominėje klasėje neturėsi vienintelio dalyko, tai yra to, kas vyksta aplink būstą. Kiemas yra viena istorija, bet Naujamiestis ar Gedimino prospektas, kai esi čia pat greta Lukiškių aikštės, senamiestyje, tai yra ta vertė, už kurią žmogus turi susimokėti“, – aiškino M.Žibūda.
Ar galėtų, pavyzdžiui, Naujoji Vilnia, iš kurios taip pat lengvai pasiekiamas miestas, tapti kita Pilaite, – 15min paklausė M.Žibūdos. Tačiau jis skeptiškas – ten plėtotojams siūloma per mažai sklypų, kuriuose būtų galima plėtoti projektus.
„Naujoji Vilnia, bijau, kad nelabai gali, nes, pvz., kiekvieną savaitę gauname po keletą sklypų įsigijimų pasiūlymų ir kažkodėl Naujojoje Vilnioje niekas nieko nesiūlo. Gal ten niekas nenori statyti, todėl niekas nesiūlo, bet panašu, kad ten tiesiog nėra sugrąžinta tiek tų žemių ir socialinė atskirtis galbūt didesnė“, – teigė jis.
Statybų daug, bet jos nėra intensyvios
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“, kuri Pilaitėje įgyvendina didžiausią savo projektą, direktoriaus Mindaugo Vanago nuomone, nors rajone statybų nemažėja, jų negalima lyginti su Perkūnkiemiu.
„Pilaitėje statybų vyksta daug, bet nėra didelio intensyvumo. Pavyzdžiui, net ir mūsų projekto, to intensyvumo toli gražu neišnaudojame, o galėtume užstatyti kaip Perkūnkiemyje. Čia turbūt du skirtingi dalykai. Bet pati Pilaitė buvo suprojektuota kaip didelis rajonas, yra daug teritorijos ir dabar jos užsistato“ – sakė bendrovės vadovas.
Pasak M.Vanago, Pilaitėje ryškios dvi problemos – mokymosi įstaigų trūkumas ir didžiuliai kamščiai.
„Darželių ir mokyklų problemą savivaldybė sprendžia ir turi planų statyti valstybinius darželius. Bet ir privatūs iniciatyvą rodo. Manau, kad tai sprendžiama ir išsispręs.
O dėl transporto, pilaitiškiai buvo pripratę be kamščių atvažiuoti, bet kai iš gero prie blogesnio prieini, visada būna trauma. Bet nemanau, kad Pilaitėje yra blogiau nei kokiose Fabijoniškėse, Šeškinėje ar Pašilaičiuose, kur irgi yra labai dideli kamščiai. Čia bendra Vilniaus problema“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak M.Vanago, transporto srautų bėdą turėtų išspręsti Taurupės gatvė, kurią savivaldybė ketina sutvarkyti. Taip pat, jo nuomone, savivaldybė turėtų pasirūpinti tinkamu Narbuto gatvės, Pilaitės ir Laisvės prospektų sankryžos šviesoforų veikimu.
„Šios sankryžos, mano nuomone, reguliavimas neteisingas. Porą kartų esu važiavęs ir pats mačiau, kad iš Pilaitės prospekto kamščiai yra dideli, o iš kitų pusių nėra. Paprasčiausiai per mažą pralaidumą iš Pilaitės prospekto daro“, – svarstė „Citus“ vadovas.
Suplanuoti du privatūs darželiai
„Eikos“ atstovas M.Žibūda atskleidė, kad ketvirtajame daugiabutyje, kurio statybas ketinama pradėti šių metų rudenį, turėtų įsikurti privatus darželis.
„Mūsų patalpose bus įrengtas darželis, esame susitarę su operatoriumi – „Kiškių Pilaitė“. Jie šiuo veikia ir sėkmingai plečiasi. Su jais esame susitarę, kad jie įsikurs būsimame statomame name ir ten turės keturias grupes po 8 vaikus“, – sakė jis.
Darželis duris atverti turėtų kitų metų rugsėjį.
Greta, „Citus“ projekte „Karaliaučiaus slėnis“, taip pat planuojama statyti darželį. Šiuo metu ieškomas privatus operatorius, pagal kurio poreikius bus statomas darželis.
„Kalbamės su galimais operatoriais, bet sutarties dar neturime“, – 15min sakė M.Vanagas.
Anksčiau 15min skelbė, kad bendrovė suplanavusi 500-1000 kv. metrų ploto darželį, kuriame, išankstiniais skaičiavimais, galėtų būti įrengtos nuo 5 iki 11 grupių ir aptarnauti nuo 80 iki 160 įvairaus amžiaus vaikų.
