„Baiginėjami darbai, koncepcija miestui ir visiems lietuviams bus atvira, maloni (...). Mes kitais metais turėsime didelį džiaugsmą – visiškai įrengtą aikštę. O šiemet ji bus atidaryta“, – žurnalistams sakė R.Karbauskis.
Dar šią vasarą informaciniai stendai skelbė, jog darbai bus baigti iki rugsėjo 1-osios, tačiau vėliau ši informacija dingo – Vilniaus savivaldybė pranešė, kad atidarymas nusikelia į lapkričio 3-iąją.
„Manau, mūsų žmonės yra kantrūs, jie laukia gero rezultato. Manau, dėl to, kad laiko reikia truputėlį daugiau, jis bus tik geresnis“, – atsilikimą nuo grafiko įvertino R.Karbauskis.
Jis tikisi, kad Kultūros ministerija taip pat kuo greičiau išspręs klausimą dėl monumento aikštėje – kitą savaitę žadama pristatyti penkių atrinktų idėjų vizualizacijas, o geriausią jų atrinkti dar šiemet. R.Karbauskis taip pat tikina, kad aktyviai visuomenininkų pristatinėtas Vyčio fondo memorialas yra tik vienas iš penkių šiuo metu nagrinėjamų projektų ir tai, anot jo, yra „teisingas sprendimas“.
Pasak Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, kaip ir planuota, aikštė bus atverta lankytojams lapkričio 3-ąją – šiuo metu baigiami tvarkyti inžineriniai tinklai, klojama aikštės danga. Darbai iš viso kainavo beveik 3,8 mln. eurų.
Anot M.Pakalnio, daugiau nei 2,1 mln. eurų skirta atvirajai aikštės daliai: pievai, pėsčiųjų takams, smulkiems želdymams. Dar daugiau nei 1,6 mln. eurų antruoju etapu prireikė aikštės dalies po liepomis sutvarkymui. Tiesa, pinigus antrajam etapui Vyriausybė žadėjo skirti kitąmet, savivaldybė kol kas tai daro savo lėšomis.
M.Pakalnis sako, kad darbai užtruko ir dėl archeologinių tyrimų, ir dėl diskusijų su visuomene dėl medžių išsaugojimo.
„Padaryta tikrai daug: įrengti inžineriniai tinklai, laistymas, pertvarkytas aikštės apšvietimas, paklota nauja danga – viso to aikštėje iki šiol nebuvo (...). Reikia suprasti, kad aikštė – pakankamai sudėtingas įrenginys, ne vien žolė ir pieva, yra inžineriniai tinklai, daug dalykų, susijusių su archeologiniais tyrimais, reikėjo daug laiko. Kaip minėjo kultūros viceministrė: aikštę tvarkome šimtmečiui, reikia padaryti taip, kad artimiausią šimtmetį nebereikėtų lįsti“, – teigė jis.
Aikštėje išliks dabar esančios liepos, bus pasodinta žemaūgių liepų, kitų želdynų, atsiras nauji pėsčiųjų takai, aktyviai veiklai skirta pieva, kavinės, dvi vaikų žaidimų aikštelės, erdvės žaisti šachmatais, klausytis karilijono, paviljonas, fontanas. Taip pat bus įrengti nauji šviestuvai, vėliavų stiebai – svarstoma, kad ankstesni paveldo vertybėmis pripažinti aikštės šviestuvai bus restauruoti ir pastatyti kitose sostinės vietose.
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė sako, kad jau kitą savaitę Šiuolaikiniame meno centre bus pristatytos dar liepos pabaigoje atrinktų penkių Lukiškių aikštės memorialo projektų vizualizacijos – su jomis bus galima susipažinti pačioje aikštėje, t.y. čia bus pastatyti plakatai. Geriausią variantą atrinks ekspertų komisija ir visuomenė. G.Žemaitytė sako, kad lygias sprendimo teises turės tiek ekspertai, tiek piliečiai – jiems bus suteikta teisė balsuoti internetu, prisijungiant per elektroninę bankininkystę.
Tiek ji, tiek konkursą rengiančio Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kuratorė Ūla Tornau pabrėžė, kad visi penki pristatyti darbai, įamžinantys rezistencijos kovas, yra labai skirtingi ir vertino tai pozityviai.
Vasarą aikštėje jau buvo eksponuojamas vienas iš penkių finalinių darbų – Arūno Sakalausko kurtas Vyčio skulptūros maketas, po viešos kritikos jis buvo nukeltas. Leidimo jį statyti Vilniaus savivaldybė nedavė, maketą prisipažino pastatęs vienas iš idėjos sumanytojų Kęstutis Akelaitis, kuris taip pat yra ir Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto vadovas. „Vyčio“ paramos fondo menininkų kolektyvui vadovavo architektas Gintaras Čaikauskas, kurio architektūrines idėjas realizuoti pasirinko aikštės sutvarkymo konkursą laimėjęs „Infes“ vadovaujamas įmonių konsorciumas.
M.Pakalnis nemano, kad eksponuojant tik vieną iš penkių idėjų galėjo būti paveikta ekspertų ar visuomenės nuomonė.
„Nemanau. Komisijoje bus profesionalai, tai jie turi savo nuomonę, juos paveikti kažkaip yra pakankamai sudėtinga. Taip, didelę įtaką turės balsuojant ir visuomenė – mes turime visuomene pasitikėti, manome, kad ji išrinks tai, kas aktualu“, – teigė jis.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.
