„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

S.Skvernelis: Vyriausybė įgyvendins įsipareigojimus dėl stadiono Vilniuje statybos

Premjeras Saulius Skvernelis nesiima vertinti Vilniaus savivaldybės svarstomos beveik 156 mln. eurų vertės daugiafunkcinio komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutarties, tačiau Vyriausybė savo įsipareigojimus dėl šio projekto finansavimo turės įgyvendinti.
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Miesto savivaldybės sprendimą, tegul vertina ir patys vilniečiai, ir taryba šitą visą sumą. Mes kaip Vyriausybė, matyt, savo įsipareigojimą stadiono arba daugiafunkcinio centro statybai privalėsime įgyvendinti. Savo dalį tomis pačiomis sąlygomis kurios buvo“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė S.Skvernelis.

Numatoma, kad 15 tūkst. vietų stadiono su hibridine danga ir kitais objektais statyba kainuos apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25-erius metus, finansuotojui – didžiausiam Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ planuojama iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų. Pagal dabartinius planus, Vyriausybės dalis projekte siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.

„Čia yra savivaldybės rizikos, savivaldybės pasirinktas skolinimosi modelis. Aš manau, kad Vyriausybėje svarstysime tą variantą, bet įsipareigojimų savo turėsime laikytis“, – aiškino premjeras.

Jis pripažino, kad sprendimas statyti daugiafunkcinį kompleksą, o ne vien tik stadioną, buvo pasirinktas siekiant projekto įgyvendinimui panaudoti ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas.

„Daugiafunkcinis buvo sumastytas ir padarytas tam, kad būtų galima racionaliai panaudoti ne vien Lietuvos biudžeto lėšas. Šiandien yra deja kitokia situacija, nenoriu žiūrėti kas ten kaltas, kas nekaltas, visgi tai yra nepavykęs projektas, daugiafunkcinis projektas nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis“, – aiškino premjeras.

Klausiamas, ar nevertėtų iš naujo įvertinti galimybės statyti stadioną, premjeras pabrėžė, kad tai dar kartą atidėtų projekto įgyvendinimą.

„Tikrai stadiono reikia, vienareikšmiškai, bet šitas persvarstymas, kalbant vien tik apie stadioną, suprantame, kad nukeltų (projektą – BNS) neribotam laikui“, – sakė S.Skvernelis.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį planuoja apsispręsti, ar pritarti komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutarčiai. Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statyti turėtų konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“, o jį valdytų bendrovė „Kauno arena“.

„Cloud architektai“/Atnaujintos Nacionalinio stadiono vizualizacijos
„Cloud architektai“/Atnaujintos Nacionalinio stadiono vizualizacijos

Projektą kurtų britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.

Meras Remigijus Šimašius tikisi, kad tarybai pritarus, sutartis bus pasirašyta kitų metų vasarį. Anot mero, netrukus būtų pradėti griauti ir senieji stadiono griaučiai. Naują statinį tikimasi pastatyti 2023-iaisiais.

Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai, tuomet planuota atsiskaityti su statytojais per kelerius metus. Tačiau tuomet keblumų iškilo Vyriausybei nusprendus dėl užsitęsusių derybų nurėžti europinį finansavimą.

Be futbolo stadiono, komplekse dar būtų lengvosios atletikos stadionas, Sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.

Savivaldybė būtų atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25-erius metus prižiūrėtų koncesininkas.

Vyriausybė įsipareigotų per metus stadioną naudoti 15 dienų renginiams ir jų pasirengimui, savivaldybė pirks stadiono paslaugas pagal poreikį, pavyzdžiui, futbolo klubo „Žalgiris“ rungtynėms.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs