„Imovirtual“ atstovas spaudai Bruno Coelho 15min teigė, kad tyrime dalyvavo 36 šalys, priklausančios Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kuri šalis geriausia turėti antrąjį būstą, turint omeny ir tokius dalykus kaip pragyvenimo išlaidos ir gyvenimo kokybė.
„Visi veiksniai buvo įvertinti taip, kad būtų gautas bendras balas. Geriausiai įvertintos šalys būtų geras pasirinkimas tiems, kurie nori investuoti į antruosius namus kitoje šalyje“, – tyrimą komentavo jis.
Lietuva šiame sąraše užėmė ketvirtą vietą. Pasak B.Coelho, mūsų šalyje, lyginant su kitomis, turtas įperkamas ir jį išlaikyti gana nebrangu.
„Nekilnojamojo turto kainos šalyje yra 7-os pagal pigumą. Vidutinė kvadratinio metro kaina siekia 1638 eurų, taip pat ryšio priemonių išlaikymas yra pigiausias. Dėl veiksnių, kurie daro šalį įperkamą, bei balų už saugumą ir gyvenimo kokybę Lietuva užtikrintai gavo ketvirtą vietą“, – 15min komentavo tyrimo rezultatus B.Coelho.
Tyrimo nelaiko reprezentatyviu
Tiesa, patį tyrimą atsargiai vertina vietiniai ekspertai. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis atkreipė dėmesį, kad nors tyrime yra reitinguojamos šalys, bet atrodo, kad yra naudojami konkrečių miestų (pvz., sostinių) duomenys.
„Nors metodologijoje yra pateiktas trumpas kiekvieno vertinamo kriterijaus aprašymas, tačiau nėra aišku, kokie konkretūs miestai ar regionai buvo įtraukti į šį tyrimą. Taip pat nenurodyta konkretaus kriterijaus svarba (svoris) bendram šalies rodikliui (ranking score), laikotarpis bei kiti svarbūs dalykai“, – mano jis.
R.Reginio teigimu, kalbant apie investicijų į NT patrauklumą, svarbiausi kriterijai yra turto įsigijimo ir jo generuojamų pajamų santykis. Šiame sąraše Estija yra pirmoje vietoje, o ekspertui į akis krenta „neproporcingai (palyginti su kitomis šalimis) didelis skirtumas tarp būsto kvadratinio metro kainos ir potencialių trumpalaikės nuomos pajamų“.
„Jeigu remtis šiame tyrime pateiktais skaičiais, tai 100 tūkst. eurų vertės būstas (50 kv. m) Estijoje (Taline?) potencialiai galėtų generuoti beveik 10 tūkst. eurų per pusę metų arba 20 tūkst. eurų per metus. T. y. vidutinė vienos nakties kaina būtų apie 110 eurų (su 50 proc. užimtumu). Tuo tarpu Lietuvoje (Vilniuje?) vidutinė vienos nakties kaina būtų apie 57 eurus, o Latvijoje (Rygoje?) – 50 eurų.
Ar tikrai gali būti toks didelis skirtumas tarp Baltijos šalių sostinių? Remiantis „Airdna“ duomenimis, „Airbnb“ platformoje šiuo metu Taline vidutinė paros nuomos kaina sudaro 60 eurų, Vilniuje – 45 eurus, o Rygoje – 50 eurų. T. y. Taline vidutinės trumpalaikės nuomos kainos, palyginti su Vilniumi ir Ryga, vidutiniškai yra didesnės 20–30 proc. Bet ne du kartus“, – dekonstruoja tyrimą jis.
R.Reginis lygina ir šio tyrimo apačioje esančių šalių rezultatus. Pavyzdžiui, skelbiama, kad Prancūzijoje, Japonijoje ir Airijoje vidutinė paros nuomos kaina atitinkamai sudarytų 70 eurų, 67 eurus ir 60 eurų. Tuo metu „Airdna“ duomenimis, „Airbnb“ platformoje skelbiama, kad vidutinė paros nuomos kaina šių miestų sostinėje siekia atitinkamai 101 eurą, 110 eurų ir 151 eurą.
„Žinomų tarptautinių nekilnojamojo turto paslaugų įmonių skelbiami duomenys rodo, kad būsto nuomos pelningumo rodikliai tarp pagrindinių Vakarų, Centrinės bei Šiaurės Europos miestų skiriasi ne daugiau dviejų kartų (bendrasis nuomos pelningumas siekia apie 3–5 proc.). „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu bendrasis nuomos pelningumas centrinėje Vilniaus, Talino ir Rygos dalyje siekia 4,5–5,0 proc. O šis konkretus tyrimas pateikia visai kitokį vaizdą“, – aiškino jis.
R.Reginio nuomone, portugalų tyrimo negalima vertinti rimtai, nes jame trūksta tikslesnio metodologinio aprašymo.
„Reikia atsargiai vertinti panašių „tyrimų“ rezultatus, o norintiems investuoti į NT geriau pasitarti su vietinę rinką gerai išmanančiu specialistu“, – įsitikinęs pašnekovas.
Investicijai – kas penktas butas
Pasak Registrų centro (RC) duomenų atvėrimo skyriaus vadovo Pauliaus Rudzkio, analizuojant būsto tendencijas ir būstą įsigyjančių pirkėjų elgesį, galima matyti, kad šiemet toliau neblėsta gyventojų noras investuoti į būstą. RC skaičiuoja, kad Lietuvoje kas penktas būstas gali būti priskirtas investiciniam.
„Kitaip tariant, auga įsigyjamų butų skaičiai, kuriuos perka bent vieną butą jau turintys asmenys. Tikėtina, kad antrasis butas buvo įsigytas kaip investicija su tikslu jį išnuomoti“, – 15min komentavo jis.
Žvelgiant į absoliučius skaičius pagal įsigytų investicinių butų kiekį pirmauja Vilnius. Sostinėje per šių metų 9 mėnesius tokių įsigyta 1,2 tūkst. – tai 16 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Kaune tokių butų įsigyta 780 – 37 proc. daugiau, o Klaipėdoje – beveik 380 – 25 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Visoje šalyje šiemet suskaičiavome per 4,4 tūkst. butų, kuriuos įsigijo butą jau turintys pirkėjai. Palyginti su 2018 m. trimis ketvirčiais, šis kiekis išaugo penktadaliu“, – pastebi P.Rudzkis.
P.Rudzkio teigimu, investiciniai būstai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pasiskirsto netolygiai, priklausomai nuo atskiro miesto infrastruktūros bei pasiūlos. Vilniuje matoma aiški koncentracija miesto centre, o Kaune butų pirkėjai išsiskaidė į platesnę geografiją.
„Kaune nepastebime tokios aiškios investuotojų koncentracijos miesto centre. Na, o Klaipėdoje investiciniai butai pasiskirstę tolygiai visame mieste, uostamiestyje pirkėjai nevengia investuoti ir toliau nuo centro esančiuose „miegamuosiuose“ rajonuose“, – 15min komentavo P.Rudzkis.
NT mokestis antrajam būstui įtakos nedarys
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Resolution“ NT projektų grupės vadovas Algirdas Navickas mano, kad kol kas Lietuvoje mokestinė bazė yra palanki antro būsto pirkėjams.
„Be abejo, bankai griežtina sąlygas antro būsto įsigijimui investiciniais tikslais (nuomai), tačiau antro būsto šeimos poreikiams (vaikams, poilsiui ar pan.) įsigijimo finansavimas yra suteikiamas panašiomis sąlygomis kaip ir pirmojo būsto įsigijimui“, – 15min sakė jis.
15min primena, kad praėjusią savaitę Seimas nepalaikė Finansų ministerijos siūlymo apmokestinti daugiau gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiu.
Seimui pateiktos pataisos, kuriomis siūloma sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų. Taip pat nuo 0,3 iki 0,5 proc. padidinti minimalų NT mokesčio tarifą visam apmokestinamajam fizinių ir juridinių asmenų komercinės ir nekomercinės paskirties NT.
Tačiau nuspręsta siūlymą grąžinti Vyriausybei tobulinimui.
A.Navicko nuomone, net ir įvedus NT mokestį, fizinių asmenų investicijos į NT žymiai nesumažėtų.
„Kol kas rinkoje nėra daug alternatyvų apčiuopiamoms ir santykinai saugioms investicijoms kaip į NT. Kol grąža iš indėlių banke yra tokia maža, tol investicija į NT fiziniams asmenims išliks patraukliu pasirinkimu“, – įsitikinęs jis.
A.Navicko teigimu, tarp antrojo būsto pirkėjų populiariausi miestai yra Vilnius, Kaunas (čia perkama daugiau investiciniais tikslais), Palanga, Neringa ir Druskininkai.
„Resolution“ duomenimis, nuomai skirtų perkamų būstų kainos svyruoja nuo 30 iki 100 tūkst. eurų. O perkantieji būstą poilsiui išleidžia daugiau – nuo 50 iki 200 tūkst. eurų.
„Vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenys, gaunantys aukštas pajamas“, – apibendrindamas, į klausimą, kokie žmonės perka antrąjį būstą, atsakė A.Navickas.
Estija – geriausia šalis pirkti būstą užsienyje
„Imovirtual“ tyrimu paaiškėjo ir geriausia šalis pirkti antrąjį būstą – tai Estija. Teigiama, kad šalis „nepaprastai graži“.
Antrąją vietą užėmė Suomija, o trečią – Islandija. Po Lietuvos sąraše rikiuojasi Portulagija ir Lenkija. Septintoji – Čekija, aštuntą vietą užėmė Švedija, devintą – Ispanija, dešimtoji liko Turkija.
Latvija sąraše užėmė 18 vietą.
Lietuvos bankas sunerimęs
Tiesa, antrojo būsto pirkimo tempai nerimą kelia Lietuvos bankui. Ypač jei tam imamos paskolos, kalbėjo rugsėjį 15min studijoje viešėjęs Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
„Jei žmonės perka akcijas ir kitas investicijas skolintomis lėšomis, tai visada yra rizikos veiksnys. Būstas ne išimtis. Tiesiog tai yra lietuviams geriausiai pažįstama investicijų rūšis ir dabar čia girdžiu labai daug kalbant, klausiant: „turiu laisvų pinigų, gal pasiskolinti, gal investuoti į būstą, išnuomosiu.“ Tai čia tos romantikos gal ir per daug“, – 15min studijoje sakė jis.
Visą diskusiją galite išgirsti čia:
