Seimas vienbalsiai pritarė „mažajai“ renovacijai: leis atnaujinti tik pastato šilumos punktą

Seimas leido valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato šilumos punktas. Tiems, kurie pritars mažajai renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Už įstatymo priėmimą balsavo visi 99 Seimo nariai.
Šilumos punktas
Šilumos punktas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Temos: 2 Seimas Renovacija

Parlamentarai ketvirtadienį balsavo dėl „mažąją“ renovaciją numatančių Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisų.

Siekiant taupyti šilumą, leista atskirai modernizuojant tik daugiabučių šilumos punktus, šiems darbams suteikiant valstybės paramą, kuri dabar skiriama tik viso namo – stogo, langų, sienų, durų ir šilumos vamzdyno – renovacijos atveju.

Pataisos numato, kad gyventojams, kurie pritartų „mažajai“ renovacijai, valstybė papildomai padengtų 30 proc. investicijų. Tokiems gyventojams taip pat bus taikomos ir kitos anksčiau numatytos valstybės paramos priemonės, pavyzdžiui, palūkanų kompensacijos, renovacijos projektų išlaidų dengimas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šilumos punktas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šilumos punktas

Parlamentaras, konservatorius Mykolas Majauskas aiškino, kad „mažoji“ renovacija labiausiai reikalinga didmiesčių senamiesčių gyventojams. Jo teigimu, ten yra labai daug pastatų, kurių renovacija, ypač pastatų fasadų, kainuoja labai brangiai.

„Pasiektas efektyvumas išleidus eurą senamiestyje ir kažkur priemiestyje reikšmingai skiriasi. Šiuo įstatymo projektu sudarytume galimybę renovuoti daugiabučius senamiesčiuose, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, renovuojant tik šiluminius mazgus, bet ne fasadus. Tokiu būdu būtų pasiektas toks pat energetinis efektyvumas išleidus tą patį eurą, kuris yra išleidžiamas renovuojant daugiabučius rajonuose“, – prieš priimant įstatymą kalbėjo Seimo narys.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiemet bendrovė „City Service“ uostamiestyje ketina renovuoti 25 šilumos punktus.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiemet bendrovė „City Service“ uostamiestyje ketina renovuoti 25 šilumos punktus.

Jam pritarė ir kitas Seimo narys „valstietis“ Juozas Varžgalys, tačiau jis pažymėjo, kad įstatymu galės pasinaudoti ne tik senamiesčiuose gyvenantys žmonės.

„Tai aktualu bet kuriam daugiabučiam namui, ar tai būtų mažoje, ar didelėje savivaldybėje. „Mažoji“ renovacija reiškia šiluminio mazgo sutvarkymą nuo įvado iki pat gyvatuko ir šilumos praėjimo subalansavimą. Šiandien 2 kambarių 60 kvadratų butui darant viso namo renovaciją, žmogus turi prisidėti apie 10–12 tūkst. eurų. Imant tik „mažąją“ renovaciją, žmogus prisidės tik 2–3 tūkst. eurų ir pasieksime tą pačią energetinę klasę“, – aiškino jis.

„Šiandien turime renovuotinų 20 tūkst. namų, o kompleksinės renovacijos paramos kontekste mes galime per metus tik 500 pastatų renovuoti. Atskiriant tik mažąją renovaciją, šilumos punkto ir paskirstymo renovaciją, būtų pirmas etapas suteikiant paramą“, – kalbėjo Seimo narė „valstietė“ Virginija Vingrienė ir pridūrė, kad atnaujinus šilumos punktą, tai neužkirštų kelio vėliau atnaujinti ir daugiabučio fasadą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šilumos punktas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Šilumos punktas

BNS skelbė, kad energetinio efektyvumo didinimo srityje Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 proc. didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones iki 2020 metų būtų sutaupyta 11,674 teravatvalandžių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų