Keliaujant Vytauto gatve nepastebėti šio medinuko tiesiog neįmanoma. Žvėryno architektūros istoriją pasakojantis namas gali sugriūti, nors ir saugomas valstybės.
Pro sienas matyti laukas
Dėmesį jis traukia ne tik išraiškingu fasadu, raižiniais, bet ir iš lempučių sudėliota Lietuvos vėliava. Kaip 15min pasakojo šiame name gyvenanti Genutė, tikrai ne dėl grožio jos iškabintos – tokiu būdu bandoma atkreipti dėmesį į prastą pastato, saugomo valstybės, būklę.
„Griūna siaubingai. Viskas pūva, kai lyja, laiptinės vidus būna šlapias, sienos kiauros. Kai būna šalta, sienos tampa ledinės. Kai tvarkėme virtuvę, nuėmėme visą apdailą ir vyras išsigando – matyti laukas. Visos sijos išpuvusios. Teko tvirtinti, kad siena neišgriūtų. Bet visi to negalime padaryti, nes reikia tvirtinti ir lentutes iš išorės. O jeigu ten pradedi liesti, baisu kažką daryti“, – 15min apsilankius šiame name pasakojo ilgametė namo gyventoja.
Žvėryniškiams baisu kažką daryti, nes tai į Kultūros vertybių registrą įrašytas statinys. Be to – ir valstybės saugomas. Norint padaryti bent mažiausią korekciją, gyventojai turi gauti eilę pritarimų.
„Visa apdaila, koridorius griūna, kiauros sienos, šalta. Jeigu ledas namie, tai automatiškai ir pelėsis eina. Jeigu prisišildai, tai ryte būna šiek tiek šalta. Vakare karšta, o po to per naktį išpučia tą patį. Dėl to tos renovacijos norisi.
Pusė kamino nukrito, vėjas papučia, nuo stogo nuolat šiferis nuvažiuoja. Lietvamzdžiai visi suirę, vadinasi, automatiškai visas vanduo teka ant sienų“, – vardina Genutė.
Genutės teigimu, per visą laiką, kai pastatytas namas, jam buvo pakeistas stogas, dažytas, tačiau kapitalinio remonto nebuvo.
„Iš vidaus esame šiek tiek pasitvarkę, tačiau iš esmės remontuoti be leidimo negalime, bet kiek tada laukti? Sienos kiauros, prausiesi ir jauti, kaip pučia“, – tikino ji.
Bergždžiai mina valdininkų slenksčius
14 butų turinčio namo gyventojai keletą metų bandė minti įvairių institucijų slenksčius. Jie kreipėsi ne tik į Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrą, Kultūros paveldo departamentą, bet lankė ir Seimo narius, buvusius ministrus.
„Mums net siūlė, kad vienas gyventojas iš namo pasiimtų paskolą renovacijai ir mes po to atidavinėsime šiam kaimynui. Jūs įsivaizduojate, kokie tai pinigai... Mazuronis mums pasakė, kad tai ne jo kompetencija“, – pasakojo Genutė.
Tačiau kur beeidavo, visur gyventojams atkertama, kad nėra pinigų.
„Neprašome už dyką, bet kas pakabino tą lentelę, tai turėtų prisidėti. Bet niekur neina prisibelsti. Kiekvienas aiškina, kad čia ne jų kompetencijoje. O tai pas ką tuomet eiti? Niekas nenori, gražiai priima, gražiai atsako“, – tikino ji.
Tačiau šimtametis Lietuvos medinis paveldas domina kitus – ne tik paveldosaugininkus, istorikus, bet ir turistus.
„Turistai vasarą, čia reikėtų nufilmuoti, neįsivaizduojate, atvažiuoja autobusiukas, išlipa turistai, fotografuoja ir iš kiemo ateina“, – tikino ji.
„Mano būstas“: būklė matyti net be ekspertizės
Pastatą administruojančios bendrovės „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis patvirtino, kad namo adresu Vytauto g. 34 būklė išties yra techniškai prasta. Jo teigimu, net be specialios ekspertizės matyti, jog būtina tvarkyti sienas, stogą, kaminą, perdangas, elektros instaliaciją, kitus pastato elementus. Tačiau problema – kad jis yra pripažintas kultūros vertybe.
„Jokie remonto darbai negali būti vykdomi be specialaus projekto. O tam, kad projektas būtų patvirtintas, būtinas namo savininkų daugumos sutikimas. Deja, gyventojai, nors ir žino situaciją, nepritarė „Naujamiesčio būsto“ pasiūlymui rengti tokį projektą“, – 15min komentavo jis.
P.Ugianskio teigimu, prieš metus bendrovės atstovai kartu su medinuko gyventojais lankėsi Seime. Čia bandyta ieškoti sprendimo, kaip geriau išspręsti esamas problemas ir sutvarkyti namo konstrukcijas.
„Domėjomės ir galimybe įtraukti šį namą į renovacijos programą, tačiau jokios pagalbos iš valdiškų institucijų nesulaukėme. Mums buvo paaiškinta, kad šis daugiabutis į renovacijos programą nepatenka“, – tikino jis.
Ką tuomet daryti? Pasak P.Ugianskio, vienintelis realus kelias – turėti parengtą projektą. Be jo, beje, negalima vykdyti ir remonto darbų kultūros vertybės pastatuose.
„Tik turėdami šį dokumentą, gyventojams sutikus, galėtume pradėti imtis remonto darbų. Žinant, kad tam prireiktų nemažai investicijų, sudėliotumėme darbų planą ir atnaujinimą galėtume vykdyti etapais. Bet, kaip ir minėjau, pirmiausia tam turi pritarti dauguma šio daugiabučio savininkų“, – sakė „Mano būstas“ atstovas.
Taikomi mažesni reikalavimai
Tuo tarpu Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) pavaduotoja Gintarė Burbienė 15min komentavo, kad norint gauti 30 proc. paramą daugiabučiams, priskiriamiems prie kultūros paveldo objektų, po renovacijos užtenka pasiekti 25 proc. energijos sutaupymą. Tuo tarpu daugiabučiams, kurie nėra priskiriami prie kultūros paveldo objektų, privaloma pasiekti ne mažesnį kaip 40 proc. energijos sutaupymą ir ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę.
„Tokiu būdu siekti 30 proc. valstybės paramos galima ir neapšiltinus namo sienų – svarbiausia pasiekti nustatytą 25 proc. energijos sutaupymą, įgyvendinant kitas energinį efektyvumą didinančias priemones“, – 15min komentavo BETA pavaduotoja G.Burbienė.
Vertingos durys, langai ar net tinkas
Anksčiau Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė 15min yra sakiusi, kad KPD saugomų namų renovacijai leidimą paprastai išduoda per 20 dienų. Kiekvienas objektas yra vertinamas atskirai.
„Mūsų pagrindinis reikalavimas yra išsaugoti šias vertingąsias savybes. Yra tokie sąrašai, ir žiūrime, kad juose esantys elementai būtų išsaugoti. Tai gali būti langų angos ar jų medžiagiškumas, pavyzdžiui, medis. Gali būti koks nors ypatingas durų piešinys saugomas, langų sudalinimas, kuris atspindi laikotarpį“, – aiškino departamento atstovė.
KPD nurodo, kaip tiksliai elgtis su tam tikrais namo elementais – kaip juos restauruoti, kokias medžiagas naudoti.
Pasak A.Naureckaitės, paveldosauginiai namai modernizuojami ne itin dažnai, tačiau tokių projektų, žinoma, pasitaiko.
„Juk XXI amžius. Nėra tai labai dažnas, bet pasitaiko, tam tikrą dalį užima. Žmonės gerinasi savo gyvenimo sąlygas“, – aiškino KPD atstovė.
